KERAMIKOS PARODA PUODŽIŲ DIENĄ
Šiaulių parodų rūmuose surengta respublikinė keramikos paroda. Ji buvo ketvirtosios Puodžių dienos dalis. Gausiai dalyvavo Lietuvos liaudies meno draugija: eksponuota 96 autorių 370 darbų. Kauno "Jiesios” gamykla pateikė 160 darbų, savo kūrybą demonstravo penkios moksleivių ir vaikų keramikos studijos bei Panevėžio vaikų dailės mokykla. Senosios lietuvių liaudies keramikos kolekciją parengė "Aušros” muziejus.
Parodoje atskleista šiuolaikinės keramikos įvairovė, jos panaudojimo galimybės ir būdai. Pagrindinė ekspozicija — tai tradiciniai indai: puodai, ąsočiai, lėkštės, vazos. Šie gaminiai yra bene tradiciškiausi. Prie jų šliejosi didelė švilpukų ekspozicija. Buvo padaryta daug juodosios keramikos dirbinių. Šį kartą ne itin gausu ir interjerinių vazų, kurios anksčiau dominavo liaudies meno parodose. Nežinia, ar tai atrankos ir eksponavimo tendencija, ar sumažėjo jų paklausa.
Dievo Motina Šv. Kotrynos vienuolyne, Sinajaus pusiasalyje.
MOKSLININKAI VARNIUOSE
Į garsios praeities Varnius suvažiavo gražus būrys mokslininkų iš visos Lietuvos. Tris dienas miestelio prie Varnelės centre vyko konferencija, skirta Biržulio baseino kompleksinių tyrimų dešimtmečiui.
Viskas prasidėjo nuo archeologijos. Titnaginiai akmens amžiaus darbo įnagiai, Romos monetos, geležiniai kirvukai ir kiti atsitiktiniai radiniai Varnių apylinkėse liudijo, kad žmonių čia gyventa nuo seno. Archeologų dėmesį ypač traukė Biržulio pakrantės. Ežeras, kadaise garsėjęs dideliu žuvingumu, 1954 m. buvo melioruotas, jo plotas sumažėjo šešis kartus, nukentėjo gamta. Salos ir pusiasaliai virto lygumos iškilumais, kurie vėliau tapo archeologinių kasinėjimų aikštelėmis. 1978 m. Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejaus archeologijos skyriaus darbuotojai čia pradėjo sistemingus akmens amžiaus paminklų tyrinėjimus Biržulio pakrančių ir salų plotuose. Ypatinga sėkmė lydėjo Adomo Butrimo vadovaujamas ekspedicijas. Per dešimtį įtempto darbo vasarų jam pavyko Lietuvos archeologijos atlasą papildyti 50 iki tol nežinomų mezolito, neolito ir žalvario amžiaus paminklų. 17 jų jau ištirta. Rasti gausūs akmens amžiaus žmonių palaikai sudomino paleoantropologijos darbuotojus. Į ekspedicijos darbą įsitraukė žymūs šios srities specialistai: prof. dr. Gintautas Česnys ir jo mokiniai. Dar anksčiau 1979 m. paleografinius regiono tyrimus pradėjo Rimvydas Kunskas, atskleidęs pagrindinius Biržulio ežero baseino ir Virvytės aukštupio raidos bruožus bei jų apgyvendinimo dėsningumus. Varnių apylinkėse dirbo etnografai. Miestelio senkapius ėmė kasinėti Jonas Genys. Rytinėje regiono dalyje darbavosi Telšių kraštotyros muziejaus archeologai, vadovaujami Laimutės Valatkienės. A. Butrimo pradėti archeologiniai tyrimai išsiplėtė, virto kompleksiniais Varnių miesto ir jo apylinkių tyrimais. Apie šį nedidelį Žemaičių aukštumos kampelį sukaupta daug ir labai įdomios medžiagos. (Kultūros barai)
TUMO VAIŽGANTO 120-OSIOS GIMIMO METINĖS
Artėja literatūros klasiko Juozo Tumo Vaižganto 120-osios gimimo metinės. Jau dabar jo gimtinėje ruošiamasi šio jubiliejaus minėjimui. Rašytojo gimtinėje — Anykščių rajono "Lenino keliu” kolūkyje praeitų metų vasarą duris atvėrė po restauravimo naujai atgimusi senoji Kunigiškių pradžios mokykla, kurioje mokėsi ir busimasis rašytojas. Šioje mokykloje įsikūrė visuomeninis muziejus, kuriame labai daug vietos skiriama Vaižganto gyvenimo, kūrybos, visuomeninės veiklos parodymui. Kaupiama medžiaga, skelbta periodikoje, užrašomi prisiminimai apie šį žmogų.
Kolūkyje išsaugotos vietos, susijusios su Vaižgantu. Tai Popšutė, Valiulio kalnelis, prie rašytojo gimtinės iš melioruojamų plotu visiems laikams pervežtas akmuo — juodžiaus kelmo simbolis.
Rašytojo gimtajame kaime, kur stovi jo biustas, buvo įrengta mašinų stovėjimo aikštelė, nutiestas pėsčiųjų kelias. Ateityje bus padaryta nemažai kitų darbų, kad literatūros klasiko atminimas būtų išsaugotas ir pagerbtas. (Literatūra ir menas)
MAŽAI ŽINOMAS ŽALPIŲ KOLŪKIS
Kadaise atskirti nuo pasaulio miškų ir neišbrendamų kelių, pačiame Kelmės rajono pakraštyje įsikūrė Žalpiai — dabar to paties pavadinimo kolūkio centras. Jų apylinkes išgarsino trys Raliai. Iš gretimo Antkapinio kaimo kilęs gydytojas Jeronimas Ralys (1876-1921) pirmasis į lietuvių kalbą išvertė Homero "Odisėją” ir apie pusę "Iliados”, o Žalpiuose gimęs ir vėliau subajorinęs pavardę Jonas Garalevičius (1871 - 1943), žinomas kaip lietuvių muzikos instrumentų meistras, pastatęs ir rekonstravęs apie 100 vargonų, pagaminęs kanklių ir parašęs tris kankliavimo vadovėlius. Palaidotas Žalpiuose dar 1932 metais pasistatytame kukliame mauzoliejume. Trečiasis jų, iš Žalpių kilęs Kazimieras Ralys (1885-1958), lietuvių literatūros istorijoje įamžintas Vargo vaikio slapyvardžiu. (Literatūra ir menas)
KOVO MĖNESIS LIETUVOJE
Tai įsisiautėja pūgos ar spigina šalčiai, tai staigiai užplūsta šiluma ir greitai naikina žiemos pėdsakus. Šio kovo orai niekuo ypatingu nepasižymėjo. Vidutinės paros temperatūros labai artimos daugiametėms, t.y. 2-3 laipsniai šalčio. Dažnai naktimis temperatūra dar nukrinta žemiau dešimt laipsnių, o dienomis gyvsidabrio stulpelis jau pakyla virš nulinės padalos. Nors ir neretai sninga, bet pro debesų properšas jau sušvyti pavasariškai sodrus dangaus mėlynumas, kasdien kaitesni saulės spinduliai.
Žiema dar tvirtai laikosi didesnėje Lietuvos dalyje, net iš pietinių Europos rajonų ji neskuba pasitraukti. Tačiau kiekviena diena penkiomis minutėmis priartina prie lygiadienio. Taigi tik nepilnas pusvalandis skiria mus nuo astronominio pavasario.
Ateinančią paskutinę astronominės žiemos savaitę savo pozicijas dar gina žiema. Protarpiais pasninga. Vidutinė temperatūra nepakyla virš nulio. (Tiesa)
LIETUVIŲ LIAUDIES IŠMINTIS
Debesys plaukia lėčiau, vėjas aprimsta — lauk oro pagerėjimo.
Jeigu kovo mėnesį ėriukai šokinėja ant dirvono, tai balandyje tvarte bliaus.
Saulei tekant išgirdęs pirmą kartą teterviną ulbant, žinok gerai, kad už mėnesio bus šilta.
Pradėjus meletoms tarkšti, po mėnesio reikės važiuoti ratais (sniego nebus).
Jei bus lietaus mojui, tai bus duonos ir ultojui. Kokia diena kovo 21 — toks pavasaris, kokia 22 — tokia vasara, kokia 23 — toks ruduo.
Žuvys išplaukia į paviršių ir pliuškenasi prieš blogą orą. Gaidžiai gieda nenustatytu laiku prieš oro permainą. Antys krauna lizdus aukščiau — upėje vanduo smarkiai pakils. Bulves sodinti reikia, vakarų vėjui pučiant. Jeigu pirmas sužaliuos beržas — bus sausa vasara, jei alksnis — lietinga.
Gegutė užkukavo ant juodo miško — sunkūs bus metai, ant žalio miško — bus pilni aruodai. (Tiesa)
AČIŪ UŽ PARAMĄ
Vasario viduryje Vilniaus sporto rūmuose buvo surengtas pirmasis labdaros vakaras — "Concertus magnus”, kuriame dalyvavo žymūs Lietuvos meno meistrai. Į jį buvo gausiai susirinkę ne tik vilniečiai, bet ir kitų Lietuvos miestų, rajonų gyventojai. Koncerte surinkta 29.012 rublių, kurie bus panaudoti Vilniaus Aukštutinės pilies komplekso tyrinėjimui ir atstatymui.
Lietuvos kultūros fondas, ruošęs šį renginį, nuoširdžiai dėkoja visiems dalyvavusiems kilniame kultūros rėmimo sąjūdyje. (Tiesa)
KLAIPĖDA ŠINDIEN
1945 m. sausio 2 d. Klaipėda buvo išvaduota iš vokiečių. Per šį laikotarpį jau atstatytas miestas, ir uostas keliolika kartų praaugo senąjį. Svarbiausiomis Klaipėdos verslovėmis ir įmonėmis tapo jūrų žvejybos uostai, "Baltijos” laivų statykla, laivų remonto įmonės, traukinių perkėlos į VDR prieplauką. Klaipėdos uostams priklausantys keli šimtai laivų gabena į įvairius pasaulio uostus miško medžiagą, naftą, geležies rūdą, maisto produktus ir kitas prekes.
Klaipėdoje — viename iš neužšąlančių Baltijos uostų žiemą ir vasarą gausu laivų iš įvairiausių pasaulio kraštų.
Kas penktas klaipėdietis vienaip ar kitaip yra susijęs su jūra. Žvejai ir jūreiviai išgarsino uostamiestį. Įvariose platumose dirbančios plaukiojančios bazės per parą pagamina apie 250 tonų žuvies produkcijos. Klaipėdos jūrų prekybos uostas pagrįstai vadinamas vienu labiausiai mechanizuotu šalyje. (Tiesa)
ŠIMTAI VARPŲ VARPELIŲ
Maždaug prieš dešimt metų uteniškiui liaudies meistrui Valentinui Šimonėliui draugai padovanojo keletą mažų varpelių. Per atostogas važinėdamas po Lietuvą ir kitas respublikas, surado dar keletą ir parsivežė namo. Vėliau neįprasta kolekcija didėjo gana sparčiai.
Šiandien V. Šimonėlio rinkinyje apie pustrečio šimto įvairiausių varpų — keliasdešimt kilogramų sveriančių ir visai mažyčių, nulietų iš ketaus ir vario, geležies ir plieno, suskilusių ir sveikų... Iš pradžių laikė juos lauke. Vėliau kilo mintis atstatyti greta namų buvusį seno dvaro bokštą. Vienam tai būtų buvęs neįveikiamas darbas, bet padėjo broliai Jurgis, Antanas ir Jonas. Dabar visi varpai sukabinti bokšte ratu ir galima išbandyti kiekvieno skambesį.
Seniausias rinkinyje 1770 metų varpas. Yra varpų, nulietų 1885-siais, 1925-siais.
V. Šimonėlio svajonė — priversti varpus prabilti muzikos kalba. Praradę utilitarinę paskirtį, jie gali ir turi atlikti savo nepakeičiamą pareigą — tyru melodingu garsu džiuginti žmones. (Tiesa)
NUMATYTA ĮRENGTI S. DARIAUS MEMORIALINĮ MUZIEJŲ
Gražus ir savitas Atlanto nugalėtojo Stepono Dariaus gimtasis Dariaus (buvęs Rubiškės) kaimas, esantis Klaipėdos rajono Endriejevo apylinkėje, netoli Judrėnų. Šį brangios atminties Žemaitijos kampelį gausiai, ypač vasaros metu, lanko žmonės ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitu respublikų. Mat čia įrengtas savitas memorialinis kompleksas, supamas S. Dariaus vaikystės dienas menančių išlakių, tvirtų medžių. Netrukus prasidės sodybos restauracija, ir ant senų pamatų iškils atkurta legendinio lakūno gimtoji troba, vėliau ir kiti ūkio pastatai. Viename nemažos trobos gale numatyta įrengti S. Dariaus memorialinį muziejų, kitame — XIX a. Žemaitijos liaudies buities etnografinę ekspoziciją.
Visiškai šalia, tik kitoje kelio pusėje, stovi gražus medinis namas su mansarda ir sodyba, kurioje aukštyn stiebiasi seni vešlūs medžiai, šaknimis siurbiantys nedidelių tvenkinukų drėgmę. Sodyba nuo neatmenamų laikų priklausė Indzelevičiams, kurie giminiavosi su S. Dariaus motinos Augustinos Vaišvilaitės-Jucevičienės šeima. Paskutinysis Indzelevičių šeimos atstovas jau mirė, ir šiuo metu sodyba oficialiai priklauso Judrėnų tarybiniam ūkiui. Didžiajame pastate, kurio būklė avarinė, laikinai įsikūrė trijų asmenų šeima (didesnė namo dalis negyvenama). Gyventojams išsikėlus į Judrėnų gyvenvietę, namas liks visiškai tuščias ir jo likimas dar neaiškus. Mat, darant S. Dariaus gimtinės restauracijos projektą, nebuvo žinoma, kad Indzelevičių sodyboje daug laiko praleisdavo lakūnas (tai liudija neseniai surasti rašytiniai šaltiniai ir gretimų kaimų senesnio amžiaus gyventojų, pažinojusių S. Darių, pasakojimai).
1920-27 m. tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje (nuo 1922 m. aviacijoje), S. Darius dažnai viešėdavo tėviškėje. Jo gimtoji Rubiškė nuo seno buvo nuomojama įvairiems nuolat besikeičiantiems nuomininkams — nuskurdusioms žemaičių valstiečių šeimoms. Todėl lakūnas atostogas leisdavo sodyboje pas gimines Indzelevičius. Prieš Antrąjį pasaulinį karą joje buvo saugojami daiktai, tiesiog susiję su S. Dariaus atminimu, nes ketinta kaime steigti "Lituanikos” didvyrių memorialinį muziejų. Ar šie daiktai dar kur nors išliko, nežinoma.
Namas ir sodyba turi dvejopą paminklinę vertę, nes yra ne tik unikalus liaudies architektūros paminklas, bet ir vienintelis Dariaus kaime išlikęs autentiškas pastatas, glaudžiai susijęs su S. Dariumi. Todėl jis, be jokios abejonės, nusipelno būti įtrauktas į valstybės saugomų kultūros bei istorijos objektų sąrašą, išsaugotas ir perduotas ateities kartoms. (Literatūra ir menas)
DAR VIS GIRTUOKLIAUJAMA
Dar pasitaiko kolektyvų, kuriuose girtuokliai jaučiasi geriau kaip savo namuose. Prie tokių girtuokliams dangiškų kampelių galima drąsiai priskirti ir Vilniaus 5-tąją autotransporto įmonę, kuriai vadovauja P. Kraučiūnas. Pernai darbo metu rasti 6 jau prisivaišinę ar dar tebegeriantys darbuotojai. Iš jų net 57 vairuotojai. Tai maždaug kas dešimtas kolektyvo narys.
Valstybės autoinspekcijos darbuotojai pernai sulaikė 15 neblaivių 5-sios autotransporto įmonės vairuotojų. Daugiau kaip 60 šios įmonės darbuotojų pateko į medicinos blaivyklą. (Literatūra ir menas)
M. K. ČIURLIONIO PIANINAS
Kauno valstybinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus pasipildė pianinu "Sponagel”, kuriuo skambino kompozitorius ir dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Vertingą eksponatą muziejui perdavė Lietuvių visuomenės kultūros draugija Lenkijos Liaudies Respublikoje.
Daugelį valandų praleido Varšuvos muzikos mokyklos, o vėliau konservatorijos studentas M.K. Čiurlionis prie šio muzikos instrumento. Jis priklausė artimam šeimos bičiuliui gydytojui J. Markevičiui. (Tiesa)