Spausdinti

Paruošė GEDIMINAS VAKARIS

ĮSTEIGTA S. DAUKANTO PREMIJA

     Kūrybinio  bendradarbiavimo sutartį pasirašė respublikos Rašytojų sąjungos Klaipėdos skyrius ir Skuodo rajono Lenkimų tarybinis ūkis. Ūkio žemdirbiai įsteigė Simono Daukanto literatūrinę premiją už geriausius grožinius kūrinius istorine tematika. Ji bus įteikiama kas dveji metai, minint S. Daukanto gimimo metines. (Tiesa)

DIDELIŲ ŠEIMŲ SUNKUMAI

     "Tiesoje” iš Klaipėdos Birutė Beinartienė rašo, kad jos šeimoje šeši asmenys. Turi keturis vaikus. Gyvena 16,77 kvadratinio metro vieno kambario bute. Jauniausiam vaikui eina treti metukai. Du sūnūs mokosi: vienas penktokas, kitas trečiokas, o dukra šiemet lankys pirmą klasę. Gyventi tokiame mažame kambaryje labai sunku.

     O ką ir kalbėti apie vaikų sveikatą. Juk jiems reikia poilsio, gero miego. Gydytojai daug rašo: "Vaikams reikia skirti tam tikrą kampą”. O kaip ji jiems gali skirti, kad nėra iš kur?

     Vyras dirba Klaipėdos eksperimentinėje statybos konstrukcijų gamykloje. Jis ėjo ir pas direktorių, pas tresto valdytoją. Kai nueina išgirsta: "O ką mes galime padėti, nieko mes nežinom”.

     1987 metų sausio 5 dieną kreipėmės į Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto pirmininką A. Žalį. Jis labai gražiai mus priėmė, nuramino. Pažadėjo. Laukiame.

     Darbovietėje vyras stovi eilėje butui pagerinti jau aštuonerius metus. Ir jokio dėmesio, jokių prošvaisčių. 1987 metų lapkričio 13 dienos laikraštyje "Tarybinė Klaipėda” gražiai rašoma apie mano vyrą: "Kolektyve pavyzdys visais atžvilgiais. Nevengia visuomeninio darbo—yra liaudies kontrolės grupės narys, draugovininkas, praėjusioje rinkimų kampanijoje buvo agitatorius. Pripažįstant jo gerą darbą, visuomeninį aktyvumą, pagaliau ir tai, kad jis pavyzdys buityje, rūpestingas didelės šeimos tėvas, J. Beinartas išrinktas statybos ir remonto tresto partinio biuro nariu”.

     Tai kodėl, kai "didelės šeimos tėvas” prašo pagalbos, visi žiūri pro pirštus?

     Iš Vilniaus Danutė Surinina rašo, kad augina keturis vaikus. Dukrai Svajonei — 1 metai, sūnui Petrui — 10, Laurynui tuoj bus ketveri, o mažiausiam Žilvinui — dveji. Gyvename visi viename 16 kvadratinių metrų kambaryje. Labai mylime savo vaikus, tačiau su baime žiūrime į rytdieną. Ką reikės daryti dar po pusmečio, kai Lauriukui vaikiška lovelė reikės pakeisti į didesnę. Ir kur reikės ją pastatyti, jei dabar jau vietos nėra? (Tiesa)

GAUSĖJA RUONIŲ ŠEIMYNA

     Klaipėdos jūrų muziejaus akvariumas turi daug egzotiškų vandens žinduolių. Jame puikiai jaučiasi pilkųjų ruonių šeimyna. Apsipratusi patelė neseniai atsivedė simpatingą mažylį, tuo nustebindama visos šalies ir užsienio zoologijos sodų specialistus. Iki šiol niekam nepavykdavo nelaisvėje pagausinti ruonių koloniją.

     Klaipėdos jūrų muziejuje jau antras toks įvykis. Sėkmingai auga praėjusiais metais gimusi ruoniuke. (Tiesa)

KAPSUKAS (MARIJAMPOLĖ)

     Miestas prie Šešupės — mokyklų miestas. Aštuoniose vidurinėse mokyklose mokosi daugiau kaip pusdevinto tūkstančio moksleivių. Jaunąją kartą moko ir auklėja apie 450 pedagogų. Respublikinėje olimpiadoje jaunieji miesto biologai užėmė pirmąją vietą. Ne per seniausiai mieste duris atvėrė 14-asis vaikų lopšelis-darželis. Jame gydomi vaikai, turintys regėjimo sutrikimų.

     Margaspalvė, jaunatviška O. Sukackienės pedagoginės muzikos mokykla. Per visą gyvavimo laiką respublikos mokykloms ir ikimokyklinio auklėjimo įstaigoms joje parengta beveik aštuoni tūkstančiai pedagogų. Šiemet mokykla išleis penkiasdešimt-aštuntąją pedagogų laidą. (Tiesa)

KAUNAS

     Savo audiniais, darbščiais audėjais Kaunas garsėja nuo seno. Prieš kelias dienas senąją įmonę paliko paskutinieji vilnos audėjai. Jie persikėlė į naujus, prieš kelerius metus pastatytus savo gamybinio susivienijimo cechus. Buvusioje vienoje didžiausių Lietuvos akcinės bendrovės "Drobė” įmonėje dabar liko tik verpimo fabrikas. Jame jau montuojami nauji įrengimai, kuriais kasmet "Drobės” verpėjai pagamins po 17 tūkstančių tonų verpalų.

LĖLIŲ MUZIEJUS

     Šiaulių 5-osios vidurinės mokyklos mokytojos Elvyros Balčiūnaitės bute — lėlių muziejus. Įspūdingoje kolekcijoje 93 tautybių lėlės iš šešiasdešimt šalių. Dauguma jų vaizduoja literatūros personažus, nacionalinius didvyrius. Jos pagamintos iš medžio, medžiagos, šiaudų, porceliano. ..

     Pirmoji rinkinio lėlė atsirado lentynoje 1978 m. Prieš tai E. Balčiūnaitė, jau bene 20 metų, susirašinėjo su įvairiais kolekcionieriais, siųsdavo jiems lietuviškas lėles, tačiau pati negalvojo jų rinkti. Vieną kartą gavo dovanų suvenyrinę lėlę ir nuo tada jos kolekcija pamažu ėmė didėti. Dabar joje yra apie keturis šimtus lėlių. (Tiesa) PAGERBTAS MARTYNAS MAŽVYDAS

     Lietuvos meno darbuotojų rūmuose paminėtos lietuvių literatūros klasiko pirmosios lietuviškos knygos autoriaus Martyno Mažvydo 425-osios mirties metinės. Jubiliejinį vakarą vedė Lietuvos valstybinio leidyklų, poligrafijos ir knygų prekybos reikalų komiteto pirmininkas, poetas J. Nekrošius. Apie M. Mažvydo gyvenimą, kūrybą, apie darbus, kuriuos teks nuveikti Lietuvos visuomenei, pasitinkant pirmosios lietuviškos knygos 450-mečio jubiliejų. Lietuvos liaudies poetas Justinas Marcinkevičius padeklamavo eilėraštį, dedikuotą M. Mažvydui. (Literatūra ir menas)

PAMINĖTA VYDŪNO 120 METŲ SUKAKTIS

     Lietuva plačiai paminėjo įžymaus filosofo, rašytojo ir kultūros veikėjo Vydūno 120 metų gimimo sukaktį. Nuo sostinės iki pamario, gimtųjų Vydūno vietų, nusirito jubiliejinių renginių banga. Gražus baigiamasis akordas — mokslinė konferencija, kurią balandžio 26 d. Vilniuje surengė respublikos Mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto etikos skyrius. Vertingus pranešimus padarė akademikas J. Lankutis, profesoriai B. Genzelis, V. Žukas, filosofijos mokslų daktaras B. Kuzmickas, docentė A. Vaitiekūnienė, filosofijos mokslų kandidatas V. Bagdonavičius ir kiti. Konferencijos dalyvius itin sudomino V. Gasiliūno pranešimas apie Vydūno pedagogines pažiūras, J. Trinkūno — apie senojo lietuvių tikėjimo percepciją Vydūno kūryboje. (Literatūra ir menas)

 LIETUVIŠKA MUZIKA — MIUNCHENE

     VFR kompozitorių sąjungos Bavarijos skyrius rengia Miunchene lietuvių muzikos savaitę. Joje dalyvaus Lietuvos kompozitorių sąjungos valdybos pirmininkas V. Laurušas, kompozitoriai — J. Juzeliūnas, O. Balakauskas. O. Narbutaitė. Numatyta penki koncertai, kurių metu vokiečiai galės susipažinti su lietuviškais kvartetais, vokaline ir vargonų muzika. (Tiesa)

■ Nuvykusiam į Kijevą Ukrainoj, “New York Times” korespondentui Bill Keller žmonės papasakojo, kad jie bijo viešai krikštyti vaikus, atlikti vedybų apeigas bažnyčioje ir laidoti mirusius su religinėmis apeigomis. Visa tai jiems tenka daryti slaptai, kartais net naktį.