■ Nijolė Sadūnaitė pasikalbėjime, išspaudintam “Tėviškės žiburių” 41 n-ry, pareiškė, kad ją į slaptą “Liet. katalikų Bažnyčios kronikos” leidimą buvo pakvietęs a.a. kun. J. Zdebskis, kuris iš karto ją įspėjo, kad už tai gali būti teisiama. Ji mielai įsijungė. Tuo laikotarpiu buvo paskirta 13 nusipelniusių čekistų sekti “Kronikos” leidimą, šantažu, kratomis, areštais siekti “Kroniką” sunaikinti, tačiau tai jiems nepavyko. N. Sadūnaitė buvo areštuota 1974 m. rugsėjo mėn. 27 d. KGB rūsiuose — izoliatoriuje buvo tardoma, už “LKB kronikos” perrašymą buvo nuteista 6 m. laisvės atėmimu ir 3 m. griežto režimo konclagery. Buvo laikoma Mordovijoje Baraseva, nutremta į Krasnojarską. 1989 m. liepos 14 d. Aukščiausias Lietuvos teismas ją reabilitavo, pripažino, kad buvo nuteista be pagrindo.
■ Ukrainiečių vyskupo Bazilijaus Losteno paprašyti daugelis JAV kongreso narių parašė laiškus Sovietų Sąjungos prezidentui Gorbačiovui, prašydami, kad legalizuotų Ukrainos katalikų Bažnyčią.
■ Hollywoode keletas filmų žvaigždžių pasirūpino sueiti į ryšį su seselėmis ir kunigais, kad padėtų tinkamai pavaizduoti religinį ir dvasininkų gyvenimą.
■ JAV vyskupai į savo ganytojišką laišką įtraukti nusprendė mintį, kad, kovojant su AIDS liga, reikia pirmiausia skaistaus gyvenimo, o ne kondomų, ir griežto susilaikymo nuo narkotikų, o ne naujų, gerai sterilizuotų adatėlių duoti narkomanams.
■ Kaune pastatyta Prisikėlimo bažnyčia Sovietų valdžios nutarimu grąžinama katalikams. Tačiau joje yra įrengta televizijos aparatų gamykla, o jos direktorius L. Jankauskas delsia bažnyčios grąžinimą; ji tebusianti katalikams atiduota tiktai 1994 metais.
■ Lietuvoje 1989 m. sausio 1 d. buvo 666 kunigai ir 633 šventovės, kuriose buvo laikomos pamaldos. Gyventojų 86% yra katalikai. Latvijoje katalikų maždaug 400.000, o Estijoje — apie 10.000. Tokius duomenis paskelbė kun. V. Aliulis vokiečių žurnale “Stimmen der Zeit” 1989 m. rugpjūčio numery.
■ Kalėdų pirma diena ir Visų Šventė Lietuvoje bus nedarbo dienos, švenčiamos, bet darbininkai turės už tai atidirbti du šeštadienius.
■ “Kauno aidas” Nr. 23 (1989 m.) išspausdino Valentino Markevičiaus straipsnį “Žemaičių kunigų seminarijos šviesa”, kur džiaugiamasi kunigų seminarijos atidarymu Telšiuose. Straipsnio pradžioje rašo: “Tautos atgimimas — šventas dalykas, o atgimstanti tauta visuomet yra religinga. Kai Tautai ar žmogui labai sunku, jis šaukiasi Visagalio Dievo pagalbos. Kai nebelieka vilties, sveikatos, ryžto gyventi — mums padeda Dvasios stiprybė, ta nematoma, amžina jėga ir atgaiva... Tautai svarbiausia dabar — artimo meilė. O didžiausią paskatinimą tam žingsniui žengti taria Bažnyčios Žodis”. Toliau duodamas pasikalbėjimas su seminarijos rektoriumi kun. Kazimieriu Gaščiūnu.
■ Lietuvoje “Vagos” leidykla 1989 m. išleido Aleksandro Merkelio monografijos apie kanauninką Juozą Tumą-Vaižgantą trečią laidą 100.000 tiražu. Naujos laidos įžangoje pažymima, kad Vaižgantas nuo pat jaunų dienų buvo lietuvių išsivaduojamojo judėjimo įvykių centre. Knygoje atskleidžiami Lietuvos išsivadavimo ir valstybės atkūrimo pagrindiniai etapai.
■ Kanadoje, Toronte, esanti lietuvių Prisikėlimo parapija 1989 m. išleido Naują D. Viskontienės, V. Verikaičio, V. Baliūnienės, R. Radžiūnaitės ir J. Govedos paruoštą giesmyną su gaidomis, žodžiais ir autorių pavardėmis.
■ Lenkijos premjeras Teodoras Mazoviecki spalio 20 d. aplankė popiežių Joną Paulių II, su kuriuo buvo artimai pažįstami dar Lenkijoje; padėkojo už prielankumą Solidarumo sąjūdžio idėjoms.
■ Jonas Paulius II spalio 22 d. per Vatikano radiją prašė baigti neramums Izraelio užimtoje teritorijoje. Jis pareiškė, kad arabai privalo turėti žemę, kurioje jie gyventų taikoje nuosavame krašte, bet ir Izraelis turi teisę egzistuoti.
■ Lietuvoje, Pašilės bažnyčioje, okupantai buvo įtaisę kino teatrą ir biblioteką. Dabar bažnyčia grąžinta tikintiesiems. Vadovaujant kun. V. Aukštakalniui, atnaujinama.
■ JAV-se istorikas kun. V. Valkavičius ruošia daugelio tomų JAV-bių lietuvių parapijų istoriją. Suplanavęs apimti 140 parapijų. Tam pritarė vysk. P. Baltakis ir Lietuvių Kunigų Vienybės seimas.
■ Putname seselių leidžiamas vaikų laikraštis “Eglutė” buvo paskelbęs rašinių konkursą. Už pasakas I premiją laimėjo S. Tomarienė (100 dol.), II — Lietuvoje gyvenanti V. Paplauskienė (50), už gamtos ir aplinkos aprašymus I prem. — R. Ličkūnienė (100), II — M. Vygantas (50), už eilėraštį — P. V. Urbutis (50). Vertinimo komisija: D. Sadūnaitė, D. Augienė ir O. Strimaitenė. Premijų mecenatas — prel. J. Prunskis.
■ Ukrainoje, Bojoneco mieste, balandžio 9 d. saugumiečiai komunistai įsibrovė į maldos namus, pertraukė ką tik prasidėjusias pamaldas, išsivedė apklausinėjimui mišias celebruojantį kunigą Antaną Zelianiuką, smarkiai sumušė, išlaikė dvylika valandų ir tik tada paleido. Apie tai patyręs Romoje gyvenantis ukrainiečių kardinolas Lubačivski kreipėsi į viso pasaulio tikinčiuosius, prašydmas rodyti solidarumą persekiojamiems Ukrainos katalikams, melstis už juos. Ukrainoje, Hosiv miestelyje, tūkstančiai ukrainiečių subėgo maldos mitingui, reikalaudami laisvės katalikų Bažnyčiai jų šalyje.
■ Tibeto Dalai Lama, apdovanotas Nobelio taikos premija, palaikydamas ryšius su Vatikanu, jau bent keturis kartus lankėsi pas popiežių Joną Paulių II.
■ Berlyno katalikų vyskupai išleido specialų raštą, kuris buvo skaitomas bažnyčiose. Vyskupai ragino visus vokiečius kovoti už demokratiją, vokiečių vienybę, pasmerkdami komunizmą. Vyskupai pasisako už pliuralizmą, laisvus rinkimus ir visų sienų atidarymą.
■ Arkiv. Audrys Bačkis, būdamas Lietuvoje, aplankė vyskupijų būstines. Jam teko aukoti šv. mišias Klaipėdoje, Vilniaus katedroje, Šiluvoje. Lankėsi dar Veliuonoje, Joniškėlyje, Pasvalyje, Anykščiuose, Užpaliuose, Trakuose. Lietuvą su tėvais jis buvo apleidęs, teturėdamas pusantrų metų. Dabar buvo malonu susipažinti su pusbroliais ir kitais artimaisiais, su motinos seserimi, buvusia Sibiro tremtine.
■ Lietuvos vyskupai, pasitarę su Vatikano pareigūnais, yra pasiryžę imtis iniciatyvos užvesti beatifikacijos, kanonizacijos bylas Lietuvos kankinių — arkiv. T. Matulionio, arkiv. M. Reinio ir vysk. V. Borisevičiaus.
■ M. Gorbačiovas gruodžio pradžioje lankysis Romoje ir Vatikane. Tam istoriniam jo susitikimui su popiežiumi stropiai ruošiamasi. Vienu metu prancūzų laikraštininkai paklausę Gorbačiovą ir jo žmoną, ar jie krikštyti. Abudu atsakė, kad taip. Paklausti apie jų dukterį, atsakė, kad ji nekrikštyta. Dabar esą kiti laikai.
■ Čikagos arkivyskupijoje sudarytas stambus fondas paremti neturtingas katalikų mokyklas. Šiais mokslo metais fondas mokykloms duos 4,5 mil. dolerių.
■ Vatikanas praėjusiais finansiniais metais turėjo 57 mil. dolerių nuostolių, o šiemet — tik 9 mil.
■ Rytų Vokietijoje pirmos lietuviškos pamaldos įvyko 1989 m. rugsėjo 17 d. Leipcigo mieste Šv. Martyno katalikų bažnyčioje. Mišias aukojo taisyklinga lietuvių kalba Lindenau bažnyčios klebonas kun. Fischeris. Dalyvavo apie 30 lietuvių, didžioji dalis iš Leipcigo, kiti iš Rytų Berlyno, net ir iš okupuotos Lietuvos. Po pamaldų įvyko pabendravimas parapijos salėje. Kun. Fischeris pažadėjo dažniau lietuviams pamaldas suorganizuoti, visų pirma spalio 15 d.
■ Ignalina neturėjo savo bažnyčios. Dabar sudarytas planas pasistatyti. Projektą paruošė arkit. R. Krištanavičius ir dizaineris V. Dineika.
■ Kaune, buvusiuose Saulės rūmuose, veikia berniukų ir megaičių vidurinė mokykla, kurią lanko apie 1300 moksleivių ir kurioje dirba arti 70 mokytojų. Okupantai mokyklą buvo pavadinę raudonųjų partizano J. Aleksonio vardu. Dabar mokytojų taryba nusprendė grąžinti ankstyvesnį Saulės vardą, ir toks pakeitimas padarytas. Mokyklą aplankė dvi “Caritas” seselės ir tarėsi apie įsteigimą mokslevių “Caritas” būrelio, siekiančio karitatyvinio ir religinio auklėjimo. Tam yra prielankumo.
■ Vysk. Vaičius lapkričio 5 d. pašventino Gargžduose atstatomos bažnyčios pamatus.
■ Kaune pamaldomis Vytauto Didžiojo Bažnyčioje lapkričio 11d. prasidėjo senųjų ir dabartinių neolituanų pirmasis susitikimas pokario metais.
■ N. Sadūnaitės antra atsiminimų knyga vokiečių kalba jau platinama V. Vokietijos knygynuose. Įžangą parašė Eichsteto vysk. dr. Karolis Braunas.
■ Šilalėje apie 100 tikinčiųjų, atėję į vykdomąjį komitetą, prašė, kad būtų grąžinta jų rankomis ir pasiaukojimu pastatyta klebonija, kurią komunistai nusavino. Jiems buvo patarta kreiptis į Ministerių Tarybą.
■ Vakarų Vokietijos kancleris Helmut Kohl, lankydamasis Lenkijoje drauge su premjeru Mazovieckiu, dalyvavo šv. mišiose. Taipgi aplankė Katalikų universitetą Liubline, kur pasakytoje kalboje pareiškė, kad jis nori siekti artimesnių ryšių su Lenkija, nors anksčiau abudu kraštai buvo priešai. Dabar reikalingas abiejų valstybių bendradarbiavimas.
■ Salvadore lapkričio 16 d. nakčia nužudyti 6 jėzuitai, ten dirbusieji misijoje. Tarp nužudytų — ir universiteto prezidentas kun. Jose Simeon Canas. Taipgi nužudyta tos misijos virėja ir jos duktė 15 m. amžiaus. Yra liudijančių, kad žudikai buvo vyriausybės karių uniformose.
■ Naujosios Akmenės katalikams vyriausybė leido statyti naują bažnyčią. Tuo rūpinasi klebonas Antanas Šeškevičius. Dabar pamaldas laiko privačiame name. Naujai kuriantis, trūksta visų liturginių reikmenų. Juoz. Pr.