Spausdinti

Paruošė GEDIMINAS VAKARIS

ATIDENGTAS PAMINKLINIS AKMUO

    28 d. spalio netoli Maišiogalos, ten kur kadaise ėjo demarkacinė linija tarp lenkų okupuoto Vilniaus krašto ir Lietuvos, atidengtas paminklinis akmuo ir pasodinta ąžuolų giraitė. Tegul jie ainiams primins, koks nelengvas buvo senelių ir tėvų kelias į tautos šventovę - Gedimino miestą. (Tiesa)

MUZIEJUS BUVUSIAM DVARE

    Buvusiuose Pakruojo dvaro rūmuose, respublikinės reikšmės architektūros paminkle, įsikūrė ekslibristų ir knygos grafikos muziejus. Jame renkami ir propaguojami lietuviškų knygų ženklai bei knygų grafika. Muziejaus įkūrimo iniciatorius ir tvarkytojas Jonas Nekrašius ir rajono kultūros skyriaus vedėjas Alfredas Šimkus. (Tiesa)

Sibiro tremtinio laidotuvės Lietuvoje

ELEGIŠKA RUDENS MOZAIKA

    Tokio saulėto ir šilto rugsėjo, pasirodo, nebūta keturias dešimtis metų. Vilniuje kiekviename kampe bobutės pardavinėjo obuolius, o spaudos kioskuose pūtėsi rietuvės nebeišperkamų laikraščių. Juos leido kas tik panorėjo. (Švyturys)

••• Pasirodė pirmieji Lietuvos sąjūdžio laikraščio “Respublika” numeriai. Šiemet jis buvo leidžiamas dukart per savaitę, o 1990 metais taps dienraščiu. (Ten pat)

••• Giltinė iš užterštų marių šliaužia į Kuršių Neriją. Dyla, garma į vandenis unikalios kopos, nitrinėmis piktžolėmis (ten, kur kaip sidabrinės žvaigždės žibėjo į Raudonąją knygą įrašytos pajūrinės zundros, miniatiūrinės gubojos) užželia palvės. Rūgsta pamario raisteliai, pavirsdami dvokiančiom balom. Sūrus jūrų vanduo per potvynius persirita kiton Nerijos pusėn... Klaipėda marias nuo žmonių akių užblokavo daugybe ekologiškai nešvarių įmonių. Iškilo grėsmė, kad Nida, Juodkrantė, Pervalka ir uostamiestis neturės gėlo švaraus geriamojo vandens. Kuršių marių pakrantėse miršta medžiai. Miršta stovėdami, užnuodyti, negyvų vandenų paplauti... (Ten pat)

KINŲ KALBOS KURSAI VILNIUJE

    Spalio 19 d. Vilniuje pradėjo veikti kinų kalbos kursai. Juos suorganizavo Mokomasis centras, neseniai atsiskyręs nuo “Žinijos ’ draugijos. Kursams vadovaus ir juose dėstys Irina Šlekienė. Ji baigė Valstybinį Tolimųjų Rytų universitetą. Vladivostoke. Ji laisvai skaito ir kalba kiniškai. Ji sako, kad jai būtų labai gaila, jei jos žinios prapultų, nes darbo pagal specialybę Lietuvoje negavo.

    Besilankantys Lietuvoje kinai domisi Lietuva, verčia lietuvių rašytojus, žinoma, iš rusų kalbos. Jie norėtų užmegzti artimesnius ryšius su lietuviais. Malonu būtų, kad šiuos kursus paremtų Vilniaus universitetas. Kinų kalbos mokymasis nepanašus nė į vienos Europos kalbos, nes reikalauja intensyvaus pradinio darbo. Preliminariniais duomenimis, kursuose bus apie penkiolika žmonių. (Komj. tiesa)

TAUTINĖS DAINŲ ŠVENTĖS BELAUKIANT

    Spalio 18 d. į pirmąjį posėdį buvo susirinkęs XIII Lietuvos tautinės dainų šventės organizacinis komitetas. Posėdyje buvo patvirtinta šventės data — XIII Lieuvos tautinė dainų šventė įvyks ateinančiais metais liepos 5-8 dienomis. Pirmąją dieną Lietuvos parodų centre bus atidaryta liaudies meno paroda, o vakare Vilniaus senamiestyje į tautinį vakarą susirinks folkloriniai ansambliai. Per kitas tris dienas bus Kalnų parke surengtas dainų ir šokių ansamblių vakaras. “Žalgirio” stadione — šokių diena, Vingio parke — dainų diena. Žiūrovai galės pasigėrėti visų Lietuvos etnografinių regionų dainomis, šokiais, drabužiais.

    Kaip informuoja Lietuvos kultūros ministras Dainius Trinkūnas, šventei ruošiasi arti pusantro tūkstančio chorų, šokių kolektyvų, pučiamųjų orkestrų, folkloro, dainų ir šokių ansamblių bei kitų kolektyvų. Taip pat laukiama svečių — lietuvių meno kolektyvų iš JAV, Kanados, Australijos, VFR, Lenkijos, kaimyninių respublikų. (Komj. tiesa)

MENINIO LAVINIMO CENTRAS

    Kaune spalio 24 d. Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejuje darbą pradėjo meninio lavinimo centras.

    Šis muziejus — vienas iš turtingiausių Pabaltijyje. Jo fonduose saugoma apie 300 tūkstančių profesionaliosios ir liaudies dailės kūrinių. Čia Prancūzijos, Italijos, Belgijos, Nyderlandų ir kitų Vakarų Europos šalių dailininkų kūriniai. Didžiulė liaudies meno kolekcija: medžio skluptūros, tekstilė, keramika. Per metus muziejų ir jo filialus aplanko apie milijonas žmonių.

    Muziejaus lobiai taps savotiška naujo centro materialine baze. Ekspozicijose rodoma tik nedidelė dalis turimų meno kūrinių. Centro lankytojai galės susipažinti ir su fonduose saugomomis meno vertybėmis, išgirsti apie jas kvalifikuotų specialistų komentarus. Bus rengiami susitikimai su dailininkais, lankomos jų dirbtuvės.

    Pirmaisiais veiklos metais veiks tautodailės, Rytų meno ir kiti skyriai. Norintieji susipažinti su piešimo ir kompozicijos pagrindais kviečiami į dailės studiją.

    Centre kuriamos taip pat ir vaikų grupės 7-10 metų amžiaus. Jų programoje tapybos ir piešimo valandėlės, pažintis su meno istorijos ir estetikos pagrindais.

    Dalyvauti centro veikloje norą jau pareiškė daugiau kaip du šimtai kauniečių — suaugusių ir vaikų. (Tiesa)

ALMA LATINA — nauja draugija

    Spalio 12 d. Vilniuje, Respublikinės “Žinijos” draugijos patalpose, įvyko steigiamasis Lietuvos - Lotynų Amerikos draugijos “Alma Latina” susirinkimas.

    Iniciatyvos įkurti šią organizaciją ėmėsi grupė gimusių Lotynų Amerikos šalyse lietuvių palikuonių, atvykusių pastaraisiais dešimtmečiais į tėvų žemę nuolatiniam gyvenimui.

    Draugijos įstatuose numatyta, kad tai bus savanoriška visuomeninė organizacija, vienijanti Lietuvos gyventojus, besidominančius Lotynų Amerikos kultūra, ispanų arba portugalų kalbomis, suinteresuotus Lietuvos ir Lotynų Amerikos įvairių ryšių plėtojimu. (Tiesa)

LIETUVOS KANČIŲ MEMORIALAS: PIRMIEJI ŽINGSNIAI

    Spalio 10 d. Lietuvos architektų sąjungos salėje atidaryta paroda projektų, kurie pateikti Lietuvos kančių memorialo konkursui. Konkursinių projektų paroda veiks mėnesį. Savaitę prieš ją uždarant, numatyta surengti visuomeninį projektų aptarimą, kuriame visuomeninės komisijos nariai dalyvaus kaip klausytojai. Numatyta septynios premijos.

    Prie rodomų darbų yra atsiliepimų knyga, kurioje lankytojai kviečiami pareikšti savo nuomonę. (Tiesa)

LAPKRIČIO PIRMOJI IR GRUODŽIO DVIDEŠIMT PENKTOJI PASKELBTOS ŠVENČIŲ DIENOMIS

    Pirmą karą pokario laikotarpiu Respublikos įstatyminiu aktu šv. Kalėdų diena paskelbta šventės diena. Šis įsakas priimtas, pageidaujant daugeliui Lietuvos gyventojų, kuriems šios dienos rimto susikaupimo, dvasinio atsinaujinimo dienos. Šios senos Lietuvoje tradicijos — pagarbiai paminėti Mirusiųjų pagerbimo dieną, taip pat švęsti Kalėdas - išsaugotos per daugelį įvairių prieštaringų laikotarpių. Išsaugoti šias tautos tradicijas daug padėjo Bažnyčia.

    Pastaraisiais metais gaunama nemažai pasiūlymų bei pageidavimų, kaip reikėtų sutvarkyti švenčių dienas, kalendoriniuose metuose. Siūloma Vasario 16-ąją padaryti valstybine švente, gegužės pirmąjį sekmadienį — Motinos diena, birželio 14-ąją — Gedulo ir vilties diena ir kai kurias kitas įvardinti tautos dienomis. Minint šias šventes, leisti darbo kolektyvams perkelti savaitgalio poilsio dienas. Kai kurios dabartinės valstybinės šventės nėra populiarios. Šventės dieną kiekvienas nori būti gerai nusiteikęs, jausti dvasinį pakilimą ir bendrą susikaupimą. Tokių prasmingų švenčių respublikos gyventojams yra ne tiek daug. (Tiesa)

PAMINKLAS NKVD AUKOMS

    1945-1953 metais Garliavos (Kauno raj.) poliklinikos pastate buvo įsikūręs liaudies gynėjų štabas, kuriame žiauriai kankindavo žmones. Išliko liudininkų, kurie visa tai matė, patyrė kančias ir patyčias. Iki pat šių dienų kabojo iškaba, bylojus apie čia gyvavusį NKVD štabą. Ilgai kovojus, iškaba buvo nuimta. Nutarta čia pastatyti paminklą NKVD aukoms. Prieš atidengiant paminklą, įvyks pamaldos Garliavos bažnyčioje. Prie paminklo, remdamiesi faktine medžiaga, kalbės ano meto įvykių liudininkai. (Komj. tiesa)

PAGERBTAS JURGIO ŠAULIO ATMINIMAS

    Balsėnų kaime (Klaipėdos raj.) įamžinta Lietuvos nepriklausomybės akto signataro, filosofijos daktaro Jurgio Šaulio (1879-1948 atminimas. Spalio 14 d. čia atidengta skulptūra, kurią iš medžio išdrožė telšiškis liaudies meistras Vytautas Savickas.

    J. Šaulio — visuomenės veikėjo, žurnalisto, diplomato, nuo 1939 m. gyvenusio ir mirusio Šveicarijoje — atminimą pagerbė gausus būrys pajūrio rajono gyventojų, svečių iš kitų Lietuvos vietovių. Prisiminimais pasidalijo likę gyvi Jurgio Šaulio artimieji, kaimynai.

    Balsėnų kaimo ir apylinkės centro — Veviržėnų miestelio gatvės pavadintos Jurgio Šaulio vardu. (Komj. tiesa)

KAS VYKSTA LIETUVOJE?

    “Tiesoje” duodamas pasikalbėjimas su Lietuvos KP CK pirmuoju sekretoriumi Algirdu Brazausku. Tarp kitko rašoma: “Klausimas, kuris šiandien jaudina visus: — Kas vyksta Lietuvoje? Mes mėginome sudaryti pirmųjų rudens dienų kroniką. Išėjo mozaikiškas, margas vaizdas. Kauno “Auda”, žinoma savo trikotažo gaminiais, išvažiavo į Leipcigą dalyvauti tradicinėje mugėje. Respublikoje vyko įvairių visuomenės jėgų ir srovių mitingai ir susirinkimai, skirti TSKP CK pareiškimui dėl padėties tarybiniame Pabaltijyje. Atsirado Tarybų valdžios Lietuvoje gynimo komitetas. “Žalgirio” staklių gamykloje įvyko savotiška streiko repeticija, kurios motyvai mums pasirodė gana migloti. Trečią kartą nukeltas Lietuvos TSR Aukščiausios Tarybos sesijos laikas ir pats šis faktas įvairiai aiškintas, į Klaipėdą grįžo trys Lietuvos jachtos atlikusios žygį per Atlantą į Niujorką ir atgal. Šalčininkų rajonas pasiskelbė autonominiu lenkų rajonu. Partinėse organizacijose toliau vyko gyva diskusija dėl Lietuvos Komunistų partijos statuso. Rytais prie laikraščių kioskų išsirikiuodavo eilės — skaitytojai domėjosi, ką spauda praneša apie įvykius Respublikoje, ir, reikia pasakyti, tie pranešimai dažnai nesutapdavo su asmenine skaitytojų nuomone. Vietos spauda pasakojo, kaip baigias žemės ūkio metai. Be sutrikimų dirbo pramonės įmonės. Vienu žodžiu, normalus gyvenimas. Ir vis dėlto Pabaltijys šį rudenį visai šaliai tapo “karštuoju tašku”.

KATINAS BAZILIJUS IŠ RUKAINIŲ MIŠKO

    Sekmadienį, spalio 15 d., Vilniaus sporto rūmuose vyko veislinių ir naminių kačių paroda, organizuota Vilniaus kačių klubo “Gyvūnija”. Parodoje dalyvavo katės, t.y. šeimininkai su katėmis, iš Vilniaus, Kauno (beje, Kauno kačių mylėtojų klubas pirmasis Lietuvoje), Rygos, Leningrado. Visos “viešnios” tituluotos, užėmusios garbingas vietas miestų parodose. Parodoje galima buvo pamatyti įžymią Kiciulę — dešimt-kilogramę gražuolę. Jos globėja pasakojo, kad kelių mėnesių Kiciulę ji parsinešė iš gatvės. Likimo ironija — dabar Kiciulė “įžymybė”.

    Katinas Bazilijus — ne šiaip sau katinas. Jo istorija taip pat nepaprasta: jį — laukinį katiną, dabartinis jo šeimininkas pagavęs Rukainių miške ir prisijaukinęs.

    Pačia gražiausia parodos kate buvo pripažinta katė Rūta iš Rygos, pelniusi lankytojų simpatijas. Parodos Misteris — persų katinas, taip pat iš Rygos — “Axel Grauhaus”.

    Žmonių susirinko daugybė. Prie bilietų ilgiausia eilė.

    Vilniaus kačių mėgėjų klubo “Gyvūnija” pirmininkas Algis Davenis. Ketinama susijungti su Rygos ir Talino klubais ir kaip Pabaltijo asociacija įstoti į pasaulinę. (Komj. tiesa)