CHIARA LUBICH

    “Greit lipk žemyn! Man reikia šiandien apsilankyti tavo namuose” (Lk 19, 5).

    Tie žodžiai paimti iš Zachiejaus epizodo. Kai Jėzus ėjo per Jericho miestą jį supo didelė minia. Tarp žmonių buvo Zachiejus, muitininkų viršininkas, dėl savo profesijos laikomas nusidėjėliu. Jis norėjo pamatyti Jėzų, bet negalėdamas dėl savo žemo ūgio, užbėgo priekin ir įlipo į šilkmedį. Tai atkreipė Mokytojo dėmesį. Kai Jėzus pašaukė jį vardu, sakydamas, kad nori apsilankyti jo namuose, minia didžiai nustebo ir pasipiktino.

    Toje scenoje nuostabiausias dalykas buvo Jėzaus meilė tokiems, kurie galėjo būti labiausiai nutolę nuo Dievo. Jo meilė viršijo žmogišką samprotavimą, iš anksto susidariusias nuomones teisiųjų galvojimą, socialinę tvarką, viską. Jėzus neteisia, nežiūri kaltės didumo ir asmeniškos individo atsakomybės, jis nori tik jį gelbėti. Jo meilė nežino ribų, kai jis mato žmogaus silpnumą ir nepajėgumą vien tik savo galiomis būti tuo, kuo jis turi būti. Nėra abejonės, kad Zachiejaus vidaus stovis buvo labai blogas. Bet Jėzui atėjus į jo namus, nenumatytas dalykas įvyko. Zachiejus tapo nauju žmogumi. Jėzaus meilės paveiktas, Zachiejus nuoširdžiai prisipažino nusidėjęs. Jis pareiškė, kad nori atlyginti tiems, kuriems buvo padaręs ką nors blogo, pasiryždamas pradėti naują gyvenimą — niekada daugiau negyventi egoistiškai, tik tarnauti artimui.

    Pagaliau verta pastebėti tą asmenišką Zachiejaus su Jėzumi ryšį, kuris davė Za-chiejui ramybę ir džiaugsmą, kad jis gali būti jo bendradarbis ir draugas.

    Kaip mes galėtumėm gyventi pagal čia mąstomus Jėzaus žodžius? Mes taip pat esame vargšai nusidėjėliai, kaip Zachiejus. Jėzus mums taip pat sako: “Greit lipk žemyn!” Tai reiškia, kad mes turime palikti savo izoliaciją, baimes, priešiškumus, tendenciją gyventi praeitimi, nepasisekimų baimę ir eiti pasitikti Jėzų. Tikėkime, kad jo meilė yra daug didesnė, negu mūsų silpnybės. Jam svarbesnė mūsų gera valia, bet ne mūsų klaidos. Jis atėjo įžiebti tos mažos ugnelės ir atgaivinti to gėrio troškimo, kuris mumyse glūdi.

    Tada turime kviesti Jėzų į “savo namus”, į savo sielą, pradėdami iš naujo tikrą atgailą su nuoširdžia išpažintimi, jei ji yra mūsų religijos tradicijoje. Tada pradėkime mylėti artimą visa širdimi.

    Tokių santykių su Jėzumi dėka mes taip pat veikiai patirsime neapsakomą ramybę. O būdami su juo vienybėje, patirsime ir džiaugsmą, kuris mus lydės, kai pradėsime naujus santykius su žmonėmis ir būsime vedami tikros meilės, kurios jis mus mokė.

Iš anglų kalbos išvertė Kostas Paulius