■ ’’Jonas Paulius II telefonu pasikalba su prez. Bushu ir su Gorbačiovu. Tai paskelbė prof. Malachi Martin, Vatikanui artimas žmogus. Savo knygoje “The Keys to this Blood” prof. Martin liudija, kad krizės metu dėl Lietuvos nepriklausomybės Kremlius ir Vatikanas turėjo jautrius pokalbius. Popiežius patarė vengti smurto, o katalikams už tai patarė Gorbačiovo “nestumti į kampą”.
■ JAV-se, Pitsburge, gyvenatis Michele Anderson prisipažino, kad pakartotinas žiūrėjimas filmo apie nužudymą paskatino jį peiliu nudurti Karen Hyrwitz, 23 m., kurią jis dar galutinai pasmaugė. Tą nusikaltimą jis, būdamas 18 metų, padarė 1990 rugpjūčio mėn. 23 d. Teismas jį pasmerkė kalėti iki gyvos galvos.
■ Motinos Teresės Artimo meilės vienuolynas steigia savo seselių padalinį Denvery, Colorado, kur tos seselės globos AIDS liga sergančiuosius.
■ ’’Lietuvos aidas”, vyriausybės leidžiamas dienraštis, kas dvi savaites vieną puslapį skiria religijai.
■ Kaune susirašė apie 17.000 moksleivių, norinčių mokytis tikybos.
■ Lietuvoje pradėtas leisti katalikiškas savaitraštis “XXI amžius”. Jame buvo aptariami dvasinio ir moralinio atsinaujinimo klausimai, aptariami socialiniai, visuomeniniai, kultflriniai, politiniai reikalai, jaunimo aktualijos. Bus duodamos religinės informacijos apie įvykius Lietuvos vyskupijose, apie katalikų ir kitų organizacijų veiklą, bus propaguojama blaivybė. Prenumeratoriams dar bus siunčiamas nemokamas priedas.
■ JAV katalikų vyskupai Maskvoje buvo priimti stačiatikių patriarcho Aleksio II, kuris pareiškė apgailestavimą, kad Ukrainos katalikai buvo verčiami įsijungti į stačiatikių bažnyčią. Dabar kai kurios šventovės jau pradedamos grąžinti katalikams.
■ Motiną Teresę, Artimo meilės vienuolijos įkūrėją, sulaukusią 80 m., pasveikino popiežius Jonas Paulius II, pavadindamas ją visų Dievo vaikų motina. Motina Teresė praeitais metais pasitraukė iš savo vienuolijos vadovės pareigų, bet šiemet vėl buvo išrinkta.
■ Iš Lietuvos telefonu buvo pranešta, kad ten gavo Lietuvių katalikų religinės šalpos pasiųstas 20 tonų knygų.
■ Bronius Kviklys, autorius knygų “Mūsų Lietuva” ir “Lietuvos bažnyčios”, 6 tomai, mirė 1990 m. rugpjūčio 28 d. Buvo gimęs 1913 m. lapkričio 10 d. Daug rašė periodinėje spaudoje, nuo 1968 m. iki pensijos buvo vienas “Draugo” redaktorių. Buvo uolus skautas. Popiežiaus apdovanotas žymeniu “Augustae Crucis Insigne pro Eccleaia et Pontifice”. Palaidotas rugsėjo 1 d. Lietuvių Šv. Kazimiero kapinėse.
■ Maskvoje buvo trys katalikų bažnyčios. Viena jų paversta muzikos studija, kitoje įsikūrusi sovietinė įstaiga, bet trečioji — Šv. Liudviko — tebeveikia. Jos klebonu paskirtas kun. Pranas Račiūnas, 1949-1965 m. kalintas Vorkutoje, paleistas klebonavo Alytuje. Šv. Liudviko parapijai priklauso apie 15.000 katalikų, daugiausia įvairių užsienio atstovybių tarnautojų. Sekmadieniais į pamaldas susirenka apie 500 žmonių, jų tarpe ir atsivertusių rusų. Parapijos komiteto pirmininkas yra į katalikybę atsivertęs žydas Michailas Volfkovičius. Šioje bažnyčioje kard. J. Bernardinas, lankydamasis Maskvoje, aukojo šv. Mišias, asistuojamas kun. Pr. Račiūno ir kun. J. Šarausko.
■ Lvove katalikams grąžintoje Šv. Jurgio katedroje rugpjūčio 19 d. buvo aukojamos šv. Mišios. Iškilmėse, kaip skelbia “Ukrainian Weekly”, dalyvavo šimtai tūkstančių žmonių.
■ Mundelein kolegija Čikagoje įsteigė Taikos studijų centrą. Jame bus ugdomos vadovaujančios moterys taikos dvasiai skleisti, bus studijuojamos galimybės moteriai pasireikšti taikos užtikrinimui pasaulyje, bus vedami tyrimai, kaip gali moteris geriau pasitarnauti taikos užtikrinimui pasaulyje, bus ruošiamos vadės taikos ugdymo siekiančioms organizacijoms. Šiam centrui McArthur fondas paskyrė 100.000 dolerių. Tas centras taipogi ruoš vadės geresniam, taikesniam sugyvenimui tarp rasių ir įvairių tikybų. Kolegijos adresas 6363 N. Sheridan Rd., Chicago, IL 60660. Tai vienintelė kolegija Illinois valstijoje, skirta tik moterims. Jai vadovauja seselės vienuolės.
■ Kretingoje stipriai atsikuria pranciškonai. Vienuolyne jau gyvena trys pranciškonai kunigai ir septyni broliai. Dalį vienuolyno rūmų dar naudoja kraštotyros muziejus. Žadama grąžinti visą vienuolyną. Vienuolyno gvardijonas ir grąžintos bažnyčios klebonas yra tėvas Juozapas. Rugpjūčio 5 d. buvo švenčiami sugrąžintoje bažnyčioje Parciunkulės atlaidai. Lietuvos pranciškonai išleido knygutę “Kretingos pranciškonų vienuolynas” (3000 egz.). Lietuvoje yra apie 40 pranciškonų.
■ Lietuvos televizija turi religinę programą. Jos vadovas yra kun. Jonas Boruta, jėzuitas, kuris yra taipgi Lietuvos radijo ir televizijos valdybos narys. Kun. J. Borutos padėjėjai yra kun. Alfonsas Svarinskas, kun. Sigitas Tamkevičius bei visų vyskupijų kancleriai. Sekmadieniais televizijoje perduodama religinė valandėlė, katalikų jaunimo organizacijų laida, laidos vaikams, programos blaivybės klausimais ir kitos programos.
■ Lietuvos radijo programa transliuoja naują valandėlę: “Dievo žodis — kasdieniai skaitymai”. Ji perduodama kiekvieną rytą septintą valandą. Tai tartum rytinė malda — apmąstymai. Laida pradedama Vilniaus arkikatedros — bazilikos grigalistų lotyniškai giedama “Tėve mūsų”, skaitomos Šv. Rašto ištraukos, kurias trumpai aiškina kun. Domininkas Valentis. Laida užbaigiama grigalistų “Ave Maria”. Laidas rengia grupė asmenų, kurių tarpe yra dail. Vaidotas Žukas, Marius ir Nida Norkūnai.
■ Lietuvos radijo programoje buvo paskelbtas grupės intelektualų, dvasininkų, kultūrininkų, dailininkų ir kitų pasirašytas atsišaukimas, kviečiąs susirūpinti religinės kultūros atgaivinimu Lietuvoje, pakelti religinio meno lygį pagal lietuvių bažnytinio meno didžias tradicijas.
■ Kun. prof. Antano Rubšio knygos “Šv. Rašto kraštuose II dalies — Apaštalo Pauliaus pėdsakais”, kurią išleido “Krikščionis gyvenime” leidykla, pasiųsta į Lietuvą 4000 egzempliorių.
■ Lietuvių sielovados taryba išleido 7000 egzempliorių belgo Lellote parašytos knygos “Gyvenimo problemos sprendimas”, kuri buvo išversta Lietuvoje. Planuojama jos išspausdinti ketvirtį milijono ir naudoti kaip tikybos vadovėlį aukštesnėse gimnazijos klasėse ir universitete.
■ Vilniuje prie “Atgimimo” įsikūrė religinės filosofijos ir bažnytinio meno centras, kuriam vadovauja Dalia M. Stančienė.
■ Kun. Paulius Mališka trejus metus darbuosis misijose Brazilijoje.
■ Išeivių lietuvių vyskupas Paulius Baltakis sausio mėn. pradžioje sulaukė 65 m. amžiaus.
■ Į Lietuvą liepos 31 d. išsiųsta antroji religinio ir mokslinio turinio knygų siunta — 20 tonų. Išsiųstoji siunta yra “Krikščionis Gyvenime” leidyklos bei Katalikų mokslo akademijos, Putnamo seselių ir k. leidiniai. Pervežimo išlaidas, 10.000 dol., parūpino Lietuvių religinė šalpa.
■ Virš Vilniaus katedros buvo atstatytos šv. Kazimiero, šv. Elenos ir šv. Stanislovo statulos. Jas baigia atkurti dailininkų dirbtuvės. Rekonstrukcijos darbus vykdo skulptorius Stanislovas Kuzma.
■ Kaišiadorių vyskupijai grąžinta “Tulpės” sanatorija Birštone.
■ Nebraskoje apeliacinio teismo teisėjas Robert Burkhard panaikino apylinkės teismo bausmės sprendimą nuteistiesiems už piketavimą abortus darančios klinikos. Teisėjas Burkhard pažymėjo, kad abortu pašalinimas gemalas yra žmogaus gyvybė.
■ Kun. dr. Jurgis Šarauskas, Šv. Antano parapijos, Cicere, administratorius ir Čikagos arkivyskupijos planavimo padalinio vadovas, nuo spalio 15 d. paskirtas vadovauti Rytų Europos Bažnyčios paramos paskirstymui. Jis apsigyvens Vašingtone, kur bus JAV vyskupų sudarytoji paramos įstaiga.
■ Kardinolas J. Bernardinas, Čikagos arkivyskupas, su šio miesto lietuvių parapijos klebonais ir dar lydimas Marijos ir inž. Antano Rudžių, apie savaitę praleidęs lankydamas Lietuvą, grįžo į Čikagą rugsėjo 6 d. Lankėsi Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Telšiuose, Kaišiadoryje, Alytuje, Marijampolėje, Kryžių kalne. Tarėsi su Lietuvos vyskupais, buvo priimtas Lietuvos premjerės K. Prunskienės, prezidento Vyt. Landsbergio ir kard. V. Sladkevičiaus. Aplankė Kauno ir Telšių seminarijas. Buvo filmuojamas ir perduodamas televizijoje. Visur iškilmingai sutiktas, moterims dėvint tautinius drabužius, su gėlėmis. Kardinolas Bernardinas buvo prašomas parūpinti daugiau religinės spaudos leidinių, padėti katalikams apsirūpinti popieriumi, pagelbėti tobuliau paruošti religinę televizijos programą. Buvo tartasi ir apie galimybes pasikeisti kunigais įvairiems darbams. Kaltinėnuose kard. Bernardinas, nuėjęs į namus, aplankė komunistų nužudyto vysk. V. Borisevičiaus seserį vienuolę Mariją, 95 m., jau ligos parblokštą į lovą.
■ Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininką kardinolą Vincentą Sladkevičių, sulaukusį 70 metų, jo rezidencijoje rugpjūčio 20 d aplankė prezidentas V. Landsbergis ir respublikos aukščiausios tarybos pirmininko pavaduotojas A. Brazauskas pasveikinti. Dėkodamas kardinolas pabrėžė, kad mažos tautos galybė yra vienybė ir susitelkimas; palinkėjo Lietuvos žmonėms santarvės.
■ Adv. dr. Saulius Kuprys, Liet. katalikų federacijos pirmininkas, vienas iš iniciatorių kat. laikraščio “Observer”, Čikagos Serra International susirinkime išrinktas pirmininku. Jį pasiūlė Quaker Oats bendrovės vicepirmininkas ir televizijos komentatorius Thomas Roeser. Serra sujungia apie 15.000 prekybininkų, advokatų, gydytojų ir kitų profesionalų visuose kontinentuose.
■ Jonas Paulius II pirmoj pusėj rugsėjo mėnesio aplankė Tanzaniją, Burundi, Rwandą ir Ivory Coast. Tanzanijoje įšventino 43 naujus kunigus. Savo kelionėje atkreipė dėmesį į AIDS ligos pavojus. Apskaičiuojama, kad Afrikoje ta liga serga apie 500.000 žmonių, daugiausia tarp 16 ir 29 metų amžiaus.
■ Į Lietuvos mokytojus, mokyklų vadovus kreipėsi vyskupai ganytojišku laišku, paskelbtu pradedant mokslo metus. Priminė, kad jie ligi šiol buvo verčiami vykdyti dvasinį genocidą. Dabar prašoma juos ateiti į talką tikybos dėstyti. Pažymima, kad mokslas ir religija puikiai derinasi. Vyskupai cituoja garsųjį gamtamokslio specialistą Karolį Linėjų, kuris pareiškė: “Visur, augalų, gyvulių ir žvaigždžių karalystėje, yra amžinojo, visagalinčio, išmintingo ir mylinčio Dievo pėdsakai. Su nuostaba ir pagarba puolu prieš jį į žemės dulkes ir garbinu jį”.
■ Rumunijos princesė Ileana, prieš 42 metus pabėgusi iš savo tėvynės nuo komunistų, įstojo į vienuolyną ir dabar yra vienuolyno vyresnioji — motina Aleksandra — Ellwood City, Pensilvanijoje. Ji yra Anglijos karalienės Viktorijos ir caro Aleksandro II vaikaitė.
■ Lietuvos vyskupai, o kartu ir religinės spaudos rengimo bei leidimo komisijos kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąją tarybą specialiu raštu, atkreipdami dėmesį, kad Lietuvos priešai vykdo gyventojų demoralizaciją, skleisdami pornografinę medžiagą, sudarančią palaidumo reklamą, kas prisideda ir prie AIDS ligos plitimo. Prašo įstatymu užkirsti kelią tam moraliniam tautos žudymui.
■ Lietuvos vyskupai 1990 metus yra paskelbę Dekalogo metais, siekdami, kad Lietuvos gyventojai daugiau pažintų dešimtį Dievo įsakymų ir pagal juos tvarkytų savo elgesį.
■ Yra įkurtas sąjūdis “Evangelizacija 2000”. Be kitų dalykų, jis rūpinasi specialiu paruošimu kunigų dvasiniam atgimimui ugdyti. Anksčiau to sąjūdžio Romoje suruoštose susikaupimo dienose dalyvavo apie 6.000 pasaulio kunigų. Šiemet tokios dienos suruoštos rugsėjo 14-18 dienomis.
■ Labanoro girioje, Švenčionių rajone, kur okupantų daliniai sunaikino bunkerius su juose įsitvirtinusiais partizanais, besiginančiais prieš okupantus, dabar pastatytas paminklinis kryžius. Jį sukūrė švenčioniškis dailininkas Juozas Jakštas, iš ąžuolo iškaldamas Kristų, su skausmu ir viltimi žvelgiantį į didelį kryžių, pasvirusį ant motinos Lietuvos pečių.
■ M. Gorbačiovas įsakė ištirti mirties aplinkybes stačiatikių kunigo, rašytojo Aleksandro Menn, kuris buvo nužudytas kirvio smūgiu, kai jis sekmadienį, rugsėjo 9 d., ėjo į bažnyčią Zagorskio mieste, 50 mylių į rytus nuo Maskvos.
■ “Caritas” centro valdybos pirmininkė Albina Pajarskaitė atsiuntė iš Lietuvos padėką už gautus vaistus. Pranešė, kad penicilinas paskirtas Klaipėdos vaikų ligoninei ir Panevėžio ligoninės vaikų skyriui. Chirurginiai siūlai ir insulinas perduotas Sveikatos ministerijai, kad juos persiųstų sudarytoji Vaistų skirtymo komisija.
■ Sovietų Sąjungos ir Prancūzijos vyriausybių susitikimo metu 1990 m. liepos 5 d. spaudos konferencijoje vienas žurnalistas paklausė M. Gorbačiovą, ar jis buvo krikštytas. Gorbačiovas atsakė: “Esu krikštytas ir manau, kad tai visai normalu”.
Juoz. Pr.