Paruošė GEDIMINAS VAKARIS
LIETUVOS PAŠTO ŽENKLAI
Lietuvos Ryšių ministerija išleido meninį voką, ant kurio išspausdintas dailininkės V. Skabeikienės sukurtas Lietuvos Respublikos pašto ženklas. Šiuo spausdiniu norima pažymėti Lietuvos Respublikos atkūrimą. Tai pirmasis Lietuvos pašto ženklas, išleistas po 50 metų pertraukos vieno milijono tiražu. Jis turėjo didelę paklausą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Buvo greit išpirktas. Netrukus buvo išleistas meninis vokas su Lietuvos pašto ženklu Tautinei dainų šventei, ir kitas — Lietuvių kalbos metams pažymėti. Ant ženklų užspausdinta “Lietuva 1990”.
Lietuvos pašto ženklams sukurti konkurse dalyvavo daug dailininkų. Jie pateikė įdomių pasiūlymų. Leidybos komisija patarė išleisti daugiau kaip 10 naujai sukurtų pašto ženklų pavyzdžių. Ženklų spausdinimo galimybės labai sunkios, pirmieji bandymai pašto ženklus išspausdinti Kauno “Spindulio” spaustuvėje buvo nesėkmingi. Ryšių ministerija atsiprašė Lietuvos gyventojus už ženklų kokybę, kurie bus pardavinėjami artimiausiu metu. Juos reikės susikarpyti ir patepti klijais.
Lietuvos ženklais apmokėtus laiškus galima siųsti ne tik Lietuvoje, bet ir į Latviją bei Estiją. Nė viena užsienio šalis dar negrąžino laiškų, už kurių pasiuntimą apmokėta Lietuvos pašto ženklais. (Tiesa)
PASIKEITIMAI VILNIAUS MIESTE
Prasidėjus Vilniaus miesto Tarybos V sesijai, pirmajame posėdyje buvo kalbėta dėl V. Lenino, V. Kapsuko paminklų, I. Černiachovskio kapo ir antkapinio paminklo perkėlimo į kitą vietą, o taip pat dėl kelių sostinės aikščių pervardinimo. Sesijos posėdį pradėjo Vilniaus miesto Tarybos pirmininkas Arūnas Grumadas, sakydamas, kad senamiesčio širdis — Rotušės aikštė, bet jos, galima sakyti, neturime. Reikia ją rekonstruktuoti, tačiau trukdo paminklas V. Kapsukui.
Dėl paminklo I. Čemiachovskiui A. Grumadas motyvavo, kad tai vienintelis Vilniaus centre išlikęs kapas su antkapiniu paminklu. Pasitarus su giminėmis ir laikantis visų priimtų papročių, siūlė perlaidoti palaikus Karių kapinėse.
Lukiškių aikštė, kurioje stovi paminklas V. Leninui, turi senas istorines tradicijas, susijusias su 1863 metų sukilimu, kovą prieš carizmo politiką, kovą už lietuvybę. Šią aikštę taip pat reikėtų rekonstruktuoti, kad ji atsispindėtų idėjų tęstinumu. Buvo pasiūlyta nuimti A. Sniečkaus bareljefą nuo savivaldybės rūmų pastato.
Pirmuoju pasisakęs deputatas S. Urniežius buvo užsimojęs dar plačiau, kad būtų svarstomas ir kitų pokario metų paminklų ar memorialinių lentų likimas. Tačiau dauguma deputatų nutarė, kad skubėti nedera. Sudaryta komisija pateiks kitai sesijai sąrašą nukeltinų paminklų, bareljefų (jų Vilniuje daugiau kaip 200), ir tada bus sprendžiama, kur ką perkelti ar likviduoti.
Deputatai (63 balsais už, 7 prieš, 2 susilaikė) priėmė A. Grumado pasiūlymą.(Tiesa)
ŠIEMET LIETUVOJE IŠAUGINTA DAUG LINŲ
235 Lietuvos linininkystės ūkiai išaugino beveik 40 tūkstančių hektarų linų. Juos išdirbus, žemdirbiai gaus nemaža pelno. Panevėžio gamybinis susivienijimas “Linas” šiemet pagamins 31 milijoną kvadratinių metrų lininių audinių.
Per metus linininkystės ūkiai sukaupia 36-40 tonų linų spalių. Didelę dalį spalių žadama panaudoti plokščių gamybai, likusius apdailos plytelėms, elektronikos izoliacijai. Neaustinę medžiagą panaudoti kaip veltinį. Iš plastmasės su spaliais gali būti gaminamos automobilių detalės, prekėms pervežti dėžės, įpakavimai.
Respublikos vyriausybei linininkai siūlo linų supirkimo kainas padidinti. Linų audinių kainos taip pat pakils dvigubai nei dabar yra. (Tiesa)