Europos Bendrija ir svetimos kalbos
Nuo 1992 metų, kai bus įsteigta Europos Bendrija, iškils kalbų klausimas. Jau dabar verslininkai ir valdininkai rimtai susirūpinę, kaip reikės susikalbėti su partneriais iš dvylikos Europos Bendrijos šalių. Daugelyje tų šalių mokyklose yra privaloma antroji svetima kalba, o kai kuriose reikalaujama mokėti net tris. Visur yra specialių kalbos mokyklų.
Vienas būdas išvengti, kad Europos Bendrija netaptų Babelio bokštu — padaryti anglų kalbą vienintele oficialia. Jau ir dabar ji yra užkariavusi beveik visą pasaulį. Tai komercijos, bankų, mokslo, technologijos, reklamos ir visuomeninės informacijos kalba. Taip pat ji yra ir įvairių konferencijų kalba.
Vis dėlto, kad nebūtų įžeistas ir kitų mažesnių šalių tautinis orumas, atrodo, kad bus bent devynios oficialios kalbos: anglų, prancūzų, vokiečių, italų, ispanų, portugalų, danų, olandų ir graikų. Praktiškai visi reikalai bus tvarkomi trimis kalbomis: anglų, prancūzų ir vokiečių. Bet ne visi juk moka bent vieną iš šio trejeto. Todėl kalbų mokymąsi visaip skatina suinteresuotos valstybės, Europos Bendrijos narės. Speciali komisija pasiūlė programą “Lingua”, pagal kurią Bendrijos mokyklose visiems privalu išmokti bent vieną užsienio kalbą, o antrą — ragintina. Per 5 metus kalbų mokymo ir dėstytojų rengimo reikalams bus išleista 300 milijonų dolerių. Universitetuose “Lingua” papildys kitas švietimo programas. Studentai turės galimybių ir lėšų vienus metus pagyventi šalyje, kurios kalbą jie nori išmokti. Taip pat bandoma išvengti, kad anglų kalba neimtų per daug vyrauti ir netaptų vienintele.
Anglai niekad svetimų kalbų nesimokė, įsitikinę, kad tam nėra jokio reikalo. Bet dabar ir jie priversti sukrusti, nors kitos šalys gal ir geriau pasiruošusios priimti 1992 metų lingvistinį iššūkį. Tarp pirmaujančių— Vakarų Vokietija, kur menedžeriai kone visi daugiakalbiai. Danijoje ir Olandijoje vienos ar dviejų svetimų kalbų mokosi visi, kitaip nesusikalbėtų su turistais, oficialiais asmenimis ir verslininkais iš kitų šalių, kur beveik niekas nemoka daniškai ar olandiškai.
Kai kas pranašauja, kad ateis diena, kai bendrąja kalba taps sueuropietinta anglų kalba — eurolis, o mažesniosios visai atkris ir liks nuošaly.
Dabar užsienio kalbų mokosi tiek Europos Bendrijos gyventojų: anglų— 51%, prancūzų— 42%, vokiečių — 33%, italų — 21%, ispanų — 18%, danų — 7%, kitų — 20%
Bičių kelionės, renkant medų
Kokį atstumą reikia nuskristi bitei, kad surinktų kilogramą medaus? Po kiekvieno skrydžio bitė į avilį parneša apie 0,02 gramo medaus. Vadinasi, kilogramas — per 50 tūkstančių skrydžių. Apskaičiuota, kad per vieną skrydį bitė nuskrenda apie 3 km. Taigi, kad surinktų kilogramą medaus, bitelė turi sukarti tokį kelią, kuris lygus beveik keturiems atstumams aplink žemę ties pusiauju.
Devynių kilogramų morka
Japonijos Fukuokos prefektūros valstietis Norita Takinomas savo sklypelio kamputyje pamatė kiek neįprastą daugiau kaip metro aukščio augalą. Tai buvo morka. Per pusantro mėnesio morka užaugo iki 2 m 47 cm ir nustojo stiebtis. Ją iškasus, jos šaknis svėrė 8 kg 930 gr.
Buvo ištirta dirva, kur augo morka, Nustatytas didelis chloro, magnio ir bromo druskų kiekis. Pasirodo, to valstiečio sūnus mėgo fotografuoti, o panaudotas chemines medžiagas pylė daržo kamputyje. Po kelerių metų čia išaugo ta milžiniška morka.
■ Čikagoje, išsikėlus daugeliui katalikų ir arkivyskupijai susidarius milijoninių skolų, šelpiant negalinčias išlaidų apmokėti parapijas, 1990-1991 m. bus uždaryta 13 bažnyčių, 6 katalikų mokyklos ir sujungta 20 parapijų.