Kun. Valerijus Rudzinskas
Kas apdainuos Tėvynės grožį
Maironio posmais ilgesingais?
O Lietuvoj miškai dar ošia,
dainos lietuviškos dar ilgis...
Kai vėlų vakarą lakštutė
pradžiugina valstiečio širdį,
nors ir grumstu sutiktum būti
kryžiaus lietuviškoj papėdėj...
Ištirptum dainoje gražiausioj
prie nušienautos miško pievos.
Sveika, Tėvyne mylimiausia,
su dobilais ir su ražienom...
***
Gandralizdis ant seno beržo
tavęs vis laukia— nesulaukia.
Svetimas kraštas sielą varžo,
o tėviškė vardu vis šaukia...
Ilgisi sesė šviesiaplaukė,
sau gintarais kasas išpynus.
Pilkuoja suarta palaukė—
lyg duona tėviškės arimai.
Ištiesusi rankas palaimins
vaikus išklydusius Tėvynė...
Vaikai dainuos dainas iš kaimo
lietuviško, jį prisiminę.
Nudžiūvo senas kaimo beržas,
ir lizdą jau gandrai paliko...
Tik siela vis dar tesivaržia
priglust prie Lietuvos arimo...