Spausdinti

Suvalkietis ir žemaitis

     Mato žemaitis, kad suvalkietis kažką kramto, tad jį klausia:

     —    Ką tu ten kramtai?

     —    Obuolio sėklas.

     —    Tai dėl ko tu jas kramtai?

     —    Tai padeda protui.

     —    Tai ir man duok.

     —    Aha, duok...Pirk!

     —    Tai kiek nori?

     —    Litą už tris sėklas.

     Žemaitis jam paduoda litą ir, paėmęs tris sėklas, pradeda kramtyti.

     —    Kokios jos neskanios, — susiraukęs sako žemaitis. — Ir kam aš jas pirkau? Juk už litą aš galėjau nusipirkti visą kilogramą obuolių.

     —    Na, matai! Ar aš tau nesakiau, kad jos padeda protui? Vos tik šiek tiek pakramtei, tuoj pradėjai protauti...

***

     —    Ak, teta Stase, kaip gerai, kad jūs atvažiavote! — šaukia Alytė.

     —    Tikrai?

     —    Taip, tikrai! Vakar tėtė sakė: “Mums tik tos Stasės betrūksta!”

***

     —    Ko tu ieškai? — klausia mama penkiametį Audriuką.

     —    Nieko.

     —    Jeigu nieko, tai ieškok anoje dėžutėje — ten šį rytą dar buvo saldainių.

***

     Mažoji Dalytė verkdama atbėga pas mamą.

     —    Kas atsitiko, Dalyte?

     —    Tėtė plaktuku pataikė sau į pirštą.

     —    Tai tu dėl ko verki?

     —    Kad susijuokiau...

***

     Tėvas peržiūri sūnaus mokyklinį dienyną.

     —    Gaila, kad nerašo pažymių už drąsą, — sako tėvas, — už tai, kad ryžaisi parodyti su tokiais pažymiais savo dienyną, aš tau parašyčiau penketuką.

***

     Režisierius bara aktorių:

     —    Jūs vėl valandą pavėlavote į repeticiją! Jūsų vietoje aš visiškai neateičiau!

     —    Tai jūs... O aš jaučiu pareigą!