Spausdinti

Putojančių jūrų bedugnė versmė!
Žvaidždėto dangaus stebuklinga gelmė!
Motule brangiausia, o tavo širdies
Nei jūros, nei erdvės apimt negalės!

Lelijos ir žvaigždės man puošia takus,
Širdy maloniausias ramybės dangus!
Motute brangiausia, per savo kančias
Sukūrei man dangų, žvaigždes ir rožes!

Nevaigius, nemigus, vargų prislėgta,
Tu man manimi gyveni visada.
Ir miegant tau budi širdis nuolatos.
Ji meile liepsnos ir už grabo lentos.

Kaip sautė graži tu, šviesos kupina!
Brangiausia man Dievo širdies dovana!
Pats Viešpatis veda mane per tave
Šios žemės džiaugsman ir dangum pas save.

Aš tarsiu iš meilės gražiausius žodžius.
Iš meilės, motut, tau visad klusnus!
Už meilę nežemišką meilės karštos
Sūnus tau per amžius akordus giedos!

Pranas Masilionis, S. J.