■    Jonas Paulius II balandžio 22 d. lankėsi Čekoslovakijoje. Susirinkusiems šimtams tūkstančių žmonių popiežius pasidžiaugė įvykusia taikia revoliucija, atnešusia laisvę. Čekoslovakijos prezidentas rašytojas Havel pareiškė savo džiaugsmą, kad Meilės pasiuntinys aplankė jų kraštą, sunaikintą neapykantos ideologijos. Popiežiaus atvykimas sutraukė apie pusę milijono žmonių, kai kurie net buvo atvykę iš užsienio, ypač iš Lenkijos.

■    Ukrainoje balandžio 13 d. lankėsi Sov. Sąjungos ir Lenkijos prezidentų žmonos: Raiša Gorbačiovienė ir Barbora Jeruzelskienė. Jas prie Danilov vienuolyno sutiko užsienio korespondentai. Raiša atsakė į kai kuriuos jų klausimus. Atsakymus išspausdino “Ukrainian Weekly”, leidžiamas JAV-se. Raiša pasidžiaugė bažnyčioje dalyvaujančiais žmonėmis ir pasakė, kad “Bažnyčia yra geros valios ir gailestingumo nešėja ir kad Ukrainos katalikų Bažnyčios klausimai turi būti išspręsti.

■ Arkiv. Julijono Steponavičiaus pareiškimus pasikalbėjime su jų korespondentu išspausdino italų laikraštis “La Respublica”. Kalbėdamas apie Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą, arkivyskupas pažymėjo, kad tauta to laukė penkis dešimtmečius. Lietuvos Bažnyčia, kaip pirmiau, taip ir dabar, visada esanti su tauta. Bažnyčia, nors pasilikdama nuošaliai nuo politikos, laimina nepriklausomybę. Arkivyskupas paminėjo, kad daugumas Aukščiausiosios Tarybos deputatų, eidami į lemtingą kovo 11-osios posėdį, užsuko į Vilniaus katedrą dalyvauti mišiose Šv. Kazimiero koplyčioje. Čia dalyvavo ir dabartinis Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo pirmininkas Vytautas Landsbergis. Taip pat arkivyskupas pareiškė, kad Šv. Tėvas anksčiau ar vėliau atvyks į Lietuvą.

■    Amerikos Katalikų universitete studentai Kristina Vygantaitė ir Rimas Simonaitis pasiekė, kad 56 JAV universitetų savivaldos pasirašė atvirą laišką Lietuvos studentams, žadėdami paramą Lietuvos studentų kovai už laisvę.

■    Maskvoje gegužės 1 dienos demonstracijose vienas stačiatikių kunigas prisiartino prie Gorbačiovo ir sušuko; “Kristus prisikėlė, Michailai Gorbačiovai!”

■    Kolumbijoje, netoli Trujillo miesto, buvo pagrobtas kun. Tiberio Femandez su trimis savo draugais. Buvo rastas jo lavonas, rodąs kankinimo žymes. Jo draugų likimas nebuvo žinomas. Tą žinią paskelbdamas Vatikano radijas pasakė, kad tai narkotikų spekuliantų darbas.

■    Vašingtone balandžio 28 d. buvo suruoštos masinės demonstracijos prieš negimusių kūdikių žudymą. Dalyvavo apie 300.000 žmonių. Į demonstrantus prabilo prezidentas Bush, viceprezidentas Quayle, Niujorko kardinolas O’Connor, pasisakydami prieš abortus.

■    Krikščionių demokratų internacionalo pirmininkas Eduardo Fernandez (Venecuela) ir generalinis sekretorius Andre Louis(Belgija) išsiuntinėjo viso pasaulio krikščionių demokratų partijoms laišką, kuriame skatina daugiau susidomėti Lietuva ir paremti jos nepriklausomybės siekimus.

■    Popiežius buvo aštuonioms dienoms nuvykęs į Meksiką. Aerouoste jį sutiko krašto prezidentas Carlos Šalinas de Gartari, kuris pareiškė: “Jūsų vizitas yra naujas susitikimas su tauta, kurioje yra daug kultūrų, daugybė nuomonių ir gilūs sentimentai religijai”. Meksika neturi diplomatinių ryšių su Vatikanu. Popiežius pareiškė norą pagerinti santykius su šia valstybe. Meksikoje yra apie 33 milijonai gyventojų, kurių apie 90% katalikai.

■    JAV komitetas kritikuoja Izraelį už žmogaus teisių laužymą jų užimtose Gazos srities ir kitose vietose. Taip pat reikalauja, kad palestiniečiai būtų lygūs partneriai pasitarimuose dėl

Palestinos suverenumo. Jie tuo reikalu kreipėsi ir į JAV vyriausybę.

■    JAV katalikų savaitraštis “Register” gegužės mėn. numerį daugiausia paskyrė Lietuvai. Vedamajame gina Lietuvos teises į nepriklausomybę. Pasikalbėjime su kun. S. Tamkevičium informuoja apie kunigus ir Kauno kunigų seminariją. Pasikalbėjime su arkiv. J. Steponavičium plačiau aptariama Lietuvos katalikų Bažnyčios padėtis. Arkivyskupas pažymi, kad Vilniuje iš esančių 30 bažnyčių tik 12 atidarytos, bet ruošiamasi grąžinti ir kitas. Arkivyskupas, paklaustas, ar jis yra tas slaptai pakeltas į kardinolus “in pectore”, to nepatvirtino ir pareiškė, kad nebūtų jokios naudos jį skirti kardinolu, nors tik “in pectore”, nes jis yra jau arti 80 m. amžiaus.

■    Gal daugeliui nežinoma, kad Lietuva turi ir kitą palaimintąjį. Tai pal. Rapolas Juozapas Kalinauskas, gimęs Vilniuje 1835 m., o miręs 1907 m. Jis mokėsi bajorų institute Vilniuje, agronomijos mokykloje Horkuose, inžinerijos akademijoje Petrapilyje.

     Krymo karo metu buvo paskirtas kariuomenės inžinierium ir pasiųstas ginti Petrapilio nuo anglų užpuolimo. Vėliau buvo skiriamas įvairioms svarbioms pareigoms. Prasidėjus 1863 metų sukilimui, nenorėdamas kariauti prieš savuosius, pasitraukė iš rusų karinės tarnybos ir prisijungė prie sukilėlių. Buvo paskirtas sukilimo vadu Lietuvoje. Rusai jį suėmė ir nuteisė pakarti, tik buvę jo draugai karininkai jį išgelbėjo. Ištremtas į Sibirą, dirbo druskos kasyklose. Padarė įžadą, kad jeigu išliks gyvas, stos į vienuolyną. Po 10 tremties metų buvo paleistas į laisvę. Nuvykęs į Paryžių, buvo Čartoriškių šeimos mokykloje. 1877 m. įstojo į karmelitų vienuolyną. Pasižymėjo šventu gyvenimu, mokėjo daug kalbų, parašė keletą knygų.

     1983 m. buvo paskelbtas palaimintu. Jo gyvenimas plačiai aprašytas Lietuvoje išleistame Katalikų kalendoriuje 1989 m., o suglaustai paminėtas Lietuvių enciklopedijos X tome.

■    JAV yra apie 50 episkopalų kunigų, kurie yra perėję į katalikybę ir pasilieka katalikų kunigais, būdami vedę.

Juoz. Pr.