Spausdinti

Paruošė GEDIMINAS VAKARIS

KRYŽIAUS KELIONE PER LIETUVĄ

     Birželio 2 d. Vilniaus arkikatedroje šventomis mišiomis ir varpų skambesiu į kelionę per Lietuvą palydėtas kryžius. Jis kuklus ir paprastas. Gausybės žmonių, susirinkusių Katedros aikštėje, žvilgsnių nuglostytas, nešančiųjų rankų sušildytas, jis plauks per Lietuvą iš Vilniaus į Trakus, iš Trakų — į Kryžių kalną (Šiaulių raj.)

     “Tai bus dar vienas tautos valios pareiškimas pasauliui ir sau”, — kalbėjo trumpame susirinkime M. Valančiaus blaivybės sąjūdžio, “Caritas”, Šiaulių sąjungos, Vilniaus savivaldybės vadovai, kviesdami žmones į šį vilties ir nepriklausomybės žygį.

     Nepriklausomybė — laisvų žmonių valia, o laisva gali būti blaivi tauta. Kol bus nešamas kryžius, Lietuvos žmonės kviečiami negerti alkoholio. Deputatai ragina neformuoti Respublikos ir savivaldybių biudžeto iš “girtų rublių”. Paskelbtas M. Valančiaus blaivybės sąjūdžio kreipimasis į tautą. (Tiesa)

KARDINOLO VIEŠNAGĖ VEPRIUOSE

     Birželio 2 d. į Veprius (Ukmergės raj.) švęsti Sekminių ir Tėvo dienos suvažiavo ne vienas tūkstantis žmonių iš įvairių Respublikos rajonų. Tikinčiuosius patraukė ir žinia, kad iškilmėse dalyvaus Jo Eminencija arkivyskupas Vincentas Sladkevičius bei vyskupas Vladas Michelevičius.

     “Be galo daug kas pasikeitė mūsų tautos gyvenime. Anksčiau buvo vengiama su mumis susitikti, mūsų nebenorėjo matyti, o štai šiandien mus lydi džiaugsmas, kad susirenkame broliškoje meilėje ne tik su parapijiečiais, bet ir su valdžios atstovais”, — labai nuoširdžiai žmonių sutiktas pasakė kardinolas V. Sladkevičius, “Įvyko pasikeitimo stebuklas. Gyva mūsų tauta, jos tikėjimas. Mūsų pareiga auginti ir puoselėti tą daigą, paversti jį galingu ąžuolu, tautos simboliu”. (Tiesa)

□ Įkurtas Lietuvos informacijos institutas, kuris turėtų tapti nacionalinės informacijos centru. Jis pakeitė buvusį Mokslinės techninės informacijos ir techninės ekonominės analizės mokslinio tyrimo institutą. (Tiesa)

GRĮŽTA IŠEIVIŲ KŪRYBA

     Vakarą, skirtą Henriko Radausko gimimo 80-tųjų metinių paminėjimui, surengė Maironio lietuvių literatūros muziejus. Apie poeto gyvenimą (1910 m. Krokuvoje — 1970 m. Vašingtone) ir jo kūrybą pasakojo muziejaus darbuotoja G. Širvytė. Henrikas Radauskas — vienas žymiausių išeivijos poetų. Pirmasis jo rinkinys “Fontanas” buvo išleistas Lietuvoje 1935 m. JAV išleido dar tris — “Strėlė danguje”, “Žiemos daina”, ir “Eilėraščiai”. Daug jo eilėraščių spausdinta poezijos rinkiniuose, antologijose, periodiniuose leidiniuose.

     H. Radausko eilėraščius skaitė Kauno akademinio dramos teatro aktoriai — J. Paliulytė, V. Kochanskytė, R. Žilakauskas ir kiti. Dalyvavo Kauno styginių kvartetas.

     “Į tėvynę grįžta išeivijos rašytojų kūryba”, — pasakė muziejaus direktorė A. Ruseckaitė. Muziejuje jau įvyko vakarai, skirti žymiems emigracijos rašytojams: Bernardui Brazdžioniui, Aisčiui (Jonui Kossu Aleksandravičiui), nuotykių romanų autoriui Kaziui Almenui, poetui ir teatrologui Jurgiui Blekaičiui, beletristui Juliui Kaupui ir kitiems. Planuose — Kazio Bradūno poezijos vakaras, kuriame turėtų dalyvauti pats poetas, prozininko ir dramaturgo Anatolijaus Kairio, iš Suvalkijos kilusios poetės Julijos Švabaitės-Gylienės vakarai. Muziejuje kaupiamos JAV ir kitur išleistos lietuvių rašytojų knygos, užsienyje leidžiami literatūriniai periodiniai leidiniai. (Literatūra ir menas)

NUOMONĖS

     Merkių šeima iš Marijampolės “Tiesoje” rašo: “Šiomis dienomis teko būti Marijampolėje ir kalbėtis apie Lietuvos politinę padėtį su kolūkiečiais. Pasirodė, kad jų nuomonė ne visai tokia, kaip kad rašoma laikraščiuose. Visi labai gerbia V. Landsbergį, juo pasitiki ir nesibaugina blokados. Visi vienu balsu sako — tik nenusileiskim M. Gorbačiovui.

     Labai gaila ir skaudu, kai kritikuojamas vos pradėjęs darbą parlamentas ir Aukščiausios Tarybos pirmininkas. Gerbiamas V. Landsbergis — vienas šviesiausių protų Respublikoje. Įsiklausykime į jo kalbas, samprotavimus, protingas ir logiškas išvadas. Manome, kad šiuo metu tai yra tinkamiausias tautos vadas.

     Algimantas Ažusienis ten pat rašo, kad spaudoje pasipylė kaltinimai parlamentui dėl klaidų. “Aš didelių klaidų nematau. Nepriklausomybę turėjome paskelbti. Likimas lėmė būti pirmiesiems, ir pasirinkto kelio negalime atsisakyti, privalome atlaikyti visus vėjus. Jeigu atsitrauksime, išduosime visas demokratines jėgas — ne tik Pabaltijo, bet ir Rusijos”.

REIKIA PINIGŲ M. VALANČIAUS PAMINKLUI

     Varnių liaudies deputatų vykdomasis komitetas ir Varnių visuomenė kreipiasi į Lietuvos žmones: “1927 metais Varniuose, buvusioje Žemaičių vyskupystės širdyje, kur Žemaičių vyskupas M. Valančius pragyveno beveik 20 kūrybingiausių savo metų, už visuomenės suaukotas lėšas buvo pastatytas bronzinis vyskupo biustas. Stovėjo jis jaukiame skverelyje, žmonių vadinamame Valančiaus darželiu. Stalininio genocido metais paminklas buvo nugriautas, sunyko skveras. Varniškiai jau seniai ketino atstatyti toje vietoje naują paminklą M. Valančiui. 1988 metais rudenį buvo surastas senas skulptoriaus A. Aleksandravičiaus sukurtas biustas. Visuomenė nutarė ji atstatyti. Tam darbui reikia nemaža lėšų. (Lietuvos rylas).

PAŠTO MINIATIŪROJE — LIETUVA

     Pirmą kartą po penkiasdešimties metų pertraukos išleistas lietuviškas pašto ženklas. Jis dar tik išspausdintas ant voko, kurį milijoniniu tiražu išleido Ryšių ministerija. Dailininkės Violetos Skabeikienės piešinys simbolizuoja atgimstančią Lietuvą. Užrašas ant pašto ženko — “Lietuva 1990, 5 k., ant voko — “1990. III. 11. Atkurta nepriklausoma Lietuvos Respublika”.

     Ministerija paskelbė konkursą 5-7 pašto ženklų serijai sukurti. Pageidautina, kad pašto miniatiūrose būtų pavaizduota atgimstančios Lietuvos simboliai bei vaizdai — Vytis, Gediminaičių stulpai, rūtos šakelė, Laisvės paminklas Kaune, Aušros vartai ir panašiai. Smulkesnę informaciją teikia susivienijimas “Lietuvos spauda”. (Tiesa)

VINCAS KRĖVĖ

     Vincą Krėvę gerbia ir jam atminimą įamžinti nori ne tik dzūkai, bet ir visa Lietuva.

     1989 metų vasarą Druskininkuose, vejoje, ten kur susikryžiuoja M.K. Čiurlionio ir V. Krėvės gatvės, buvo atidengtas iš marmuro iškaltas ir ant pjedestalo pakylėtas Vinco Krėvės biustas. Jo autorius skulptorius Alfonsas Ambraziūnas. Talkininkavo architektas Rimvydas Mickevičius.

     Merkinėje Vinco Krėvės vardu pavadinta vidurinė mokykla. Ruošiamasi statyti paminklą Vilniuje.

     Vincas Krėvė pavėluotai, bet tvirtai ima jam priklausančias pagarbos aukštumas tėvų žemėje. Atgimstančioje Lietuvoje jis tampa tuo, kuo buvo ir bus šiaudinės pastogės vargų ir džiaugsmų, milžinkapių žemės dainiumi.

     Literatūros mokslininkas Albertas Zalatorius Filadelfijoje susitiko su Aldona Krėvaite, kalbėjo apie rašytojo knygų leidimą, jo atminimo įamžinimą. Kalbėjo ir apie Vinco Krėvės ne kartą pareikštą norą po mirties sugrįžti į Lietuvą. Rašytojo duktė patvirtino šventą tėvo troškimą. A. Zalatorius ėmėsi iniciatyvos. Jam pritarė Lietuvos rašytojų sąjunga. Tariamasi dėl lietuvių literatūros klasiko Vinco Krėvės ir jo žmonos palaikų perkėlimo į Lietuvą.

     Kai Vincas Krėvė sugrįš iš tolimos Filadelfijos į Lietuvą amžinojo poilsio, dėkingi tautiečiai, kaip sakė dzūkas Viktoras Kudarauskas, supils jam simbolišką milžinkapį, gal ne simbolišką, o tikrai panašų į jo apdainuotus. (Literatūra ir menas).

VIZITAS PAS KARDINOLĄ

     Gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos ministrė pirmininkė Kazimiera Prunskienė aplankė kardinolą Vincentą Sladkevičių. Lietuvos katalikų Bažnyčios vyskupų konferencijos pirmininko rezidencijoje įvyko pokalbis apie šiandieninę situaciją Respublikoje. Aptarti aktualiausi tautos ir Bažnyčios gyvenimo klausimai. Premjerę lydėjo Respublikos užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas. (Tiesa)

KATALIKŲ JAUNIMO CENTRAS

     Katalikų jaunimo centras kuriasi Kauno arkivyskupijos kurijai grąžintoje Švenčiausiojo Sakramento bažnyčioje. Birželio 11d. čia atidaryta tautodailininkės, buvusios politinės kalinės Danutės Giedraitienės tapybos paroda.

     Daug metų šioje Kauno senamiesčio bažnyčioje veikė “Santakos” kino teatras. Todėl teks nemažai padirbėti — sutvarkyti pastato vidų ir išorę, pritaikyti jį naujai paskirčiai. Katalikiškojo moterų sambūrio “Caritas” narės — Jaunimo centro globėjos — tikisi darbus užbaigti iki naujųjų mokslo metų pradžios. (Tiesa)

PAKRUOJO MALŪNAI

     Vandens ir vėjo malūnai — praeities kultūrinis palikimas. Jų daug buvo statyta praėjusio amžiaus pabaigoje ir šio amžiaus pradžioje. Ilgainiui jie prarado savo paskirtį, pradėjo nykti. Daug jų yra Pakruojo rajone. Čia užregistruoti 86 mediniai, 13 akmeninių, šeši moliniai ir penki plytiniai malūnai. Tik maža dalis jų restauruoti ir pritaikyti praktiniams poreikiams (muziejams, svetainėms...). Siekiama išsaugoti ateinančioms kartoms kaip savitus ir vertingus mokslui architektūros, istorijos ir technikos paminklus. (Tiesa)

“METSKAITLIŲ” KONKURSAS

     Daug kas Kuršėnuose mena Lauryną Ivinskį, pirmųjų lietuviškų kalendorių — tada vadintų “metskaitliais” — sudarytoją ir leidėją. Čia jis palaidotas, čia yra liaudies švietėjo ir literato L. Ivinskio aikštė, kurioje stovi jo paminklas. Kuršėnų miesto mero pavaduotoja, pedagogė Sigita Lukienė jau daug metų domisi kalendoriais, juos renka. Tad nenuostabu, kad kuršėniečiams kilo mintis skelbti kasmetinį kalendorių konkursą. Pavenčių cukraus kombinatas įsteigė Lauryno Ivinskio premiją, o Kuršėnų miesto savivaldybė — premiją už geriausią metų kalendorių.

     Neseniai įvykusioje Kuršėnų miesto šventėje buvo paskelbti konkurso rezultatai. Pirmuoju jo laureatu tapo žurnalistas Antanas Naujokaitis. Jo sudarytą 1990 kalendorių “Kaimo metai”, skirtą žemdirbiams, konkurso rengėjai pripažino geriausiu tarp kitų “metskaitlių”. (Tiesa)

TRUMPOS ŽINUTĖS IŠ “RESPUBLIKOS”

□    Amerikiečių mokslininkai išrado “verdančios varlės” dėsnį, kuriuo paaiškina daugelį gyvenimo epizodų. Įmetus į puodą su šaltu vandeniu varlę, lėtai keliama vandens temperatūra. Varlė, nepajutusi karščio kaitos, išverda. Tačiau, jeigu į puodą su verdančiu vandeniu varlę įmesime, ji iššoks (nors apsideginusi). Blokada — tai puodas su verdančiu vandeniu, į kurį Tarybų Sąjunga įstūmė Lietuvą. Tad mes privalome iš jos iššokti kuo mažiau apsiplikinę. Bet tai reikia padaryti greitai, kol dar neužvožė dangčio...

□    Plungėje dar keturiolikai ūkininkų įteikti žemės nuosavybės aktai, o iš viso rajone savarankiškai jau darbuojasi apie 130 žemdirbių.

□    Jurbarko žemės ūkio valdybos viršininkas V. Lekesys, blokados metu taupant elektrą, patarė melžti karves kartą per savaitę...

□    Birželio 1 d. Kauno menininkų rūmuose įvyko pirmasis pobūvis American Club, kurį įsteigė gydytojas iš Čikagos L. Sidrys ir TV režisierius iš Kauno S. Narbutas. Klube susirinkę bendravo tik angliškai.

□    Lietuvis Audrius Girončikas, tarnaujantis TA Vladimiro srityje, savo kuklią seržanto algą — 12 rublių nutarė pervesti į Blokados fondą.

□    Anksčiau Radviliškio rajonui užtekdavo 12 tonų duonos, dabar, blokados metu, jos jau reikia 17 tonų per dieną. Duonos suvartojimas ypač padidėjo kaime. Turbūt kaimo žmonės ja šeria gyvulius. Ir tai blokados dienomis! Nemaža kaimo šeimininkės prisidariusios ir džiūvėsių...

□    Vilniuje, Vilniaus gatvėje, atidarytos pirmosios parodos restauruotuose Radvilų rūmuose. Ekspozicija prasideda Radviliana. Tai yra graviūros iš Radvilų giminės portretų galerijos. Leono Sapiegos Evangelija ir akvarelės iš kelioninio albumo (Italija) siekia net 16 amžių. Kitos jau sutvarkytos rūmų salės skiriamos septyniems lietuvių išeivijos dailininkams.

□    Katalikai vasarą pradėjo Kryžiaus žygiu,

o pagonys Lietuvos Romuvos bendrija — vasarai blėstant, rugpjūčio mėnesį, pakvies į žygį po Šiaurės Lietuvą. Jo metu bus tvarkomos protėvių alkavietės, piliakalniai, rengiamos vakaronės.

□    Jei pasigendate valytojo, darykite kaip Kauno statybos susivienijimo spec. apdailos darbų valdybos Nr. 8 vyr. mechanikas S. Mereckas, verčiantis darbo metu išgėrinėjančius pavaldinius plauti tualetus bei kitas patalpas.

□    Pirmasis ūkininkas, kuriam reikalingi samdiniai (vyras ir moteris) pasiskelbė Tauragėje. Norintiems pas jį dirbti ūkininkas siūlo atlyginimą pagal susitarimą ir pastogę.

□    ’’Poezijos pavasario” dienomis Kupiškio rajono kultūros darbuotojai surengė savą “Poezijos pavasarėlį”, skirtą prieš 200 metų šiuose kraštuose įsikūrusiam ir ilgokai gyvenusiam kunigui poetui A. Strazdui.