Spausdinti

Ona  Mikailaitė

Išblukusio melsvumo
ežerėliuos —
Tėvo akimis
 stebiu šviesos
 suspindusius kardus:
 ant stiebo plakas
 vėliava — ji ta,
 dėl kurios
 jisai išėjo iš namų,
 ir ta pati,
 dėl kurios parėjo.

Tėvo akimis
 regiu šiandien
 šią aušrą;
 užgesę akys
 tyli, ašaroju aš
 drauge su lengvu lietumi,
 tebekeliaudama
 iš šiapus į anapus
 ašarų pakalnės.