Spausdinti

Paruošė GEDIMINAS VAKARIS

TVARKOMAS KRYŽIŲ KALNAS

    Kryžių kalnas — tautos kančių simbolis, žmonių lūkesčiai, likimai. Kiek jame sudėta vilčių! Iš visos Lietuvos vežė, nešė ir statė kryžius, kurių dabar dešimtys tūkstančių.

    Kryžių kalnas toliau tvarkomas. Pernai buvo išasfaltuotas kelias, sutvarkytos iš dviejų pusių kalno papėdės, atlikti kiti darbai. Šiemet Kulpės upė grąžinta į senvagę ( nes buvo dirbtinai priartinta prie kalno, kad būtų sunkiau prie jo prieiti), tvarkoma aplinka. Bus atitolinta nuo kalno ir išasfaltuota automašinų aikštelė, įrengtas apšvietimas, didelė aikštė žmonių susibūrimui, nauji plotai kryžiams. (“Tiesa” — J. Šerksnys, Kryžių kalno tarybos valdybos pirm).

JURGAIČIŲ KALNE NAUJI KRYŽIAI

    Birželio mėnesį iš Vilniaus Katedros aikštės ilgon kelionėn buvo palydėtas kryžius. Dabar net sunku pasakyti kiek kilometrų sukorė maldininkų procesija, jį nešdama, nes pakeliui užsukta į visus mažesnius ir didesnius miestelius — senąją Lietuvos sostinę Trakus, Vievį, Kazo-kiškę, Kernavę, Širvintas, Ukmergę, Šeduvą...

    Panašios kryžių nešėjų procesijos Šiaulių link pajudėjo iš daugelio Lietuvos vietų — Klaipėdos ir Mažeikių, Alytaus ir Druskininkų, Vilkaviškio ir Kauno, Pasvalio, Šilalės. Pakeliui dar prisijungdavo žmonės, nešdami savuosius kryžius. Kryžių buvo daugybės.

    Kai Gedulo ir Vilties dieną procesija pasiekė Šiaulius, regėjos, kad visas miestas išėjo į gatves pasitikti keliauninkų. Šv. Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje į juos kreipėsi klebonas dekanas monsinjoras K. Jakaitis, Šiaulių savivaldybės Tarybos pirmininkas J. Tručinskas, M. Valančiaus blaivybės sąjūdžio, tremtinių atstovai. Kalbėjo Lietuvos Aukščiausios Tarybos pirmininko pavaduotojas K. Motieka.

    Po šv. Mišių vidurdieny gyvuoju žmonių koridoriumi, nusitęsusiu keletą kilometrų, kryžių nešėjai pajudėjo Kryžių kalno link. Visą laiką plakėsi vėliavos, skambėjo liturginės giesmės, Sibiro kančiose ir rezistencijos laikais gimusios dainos. Kryžių kalne nunešti kryžiai buvo pastatyti ir iškilmingai pašventinti. Jie liko ten rymoti, lyg mūsų dvasinio susikaupimo ir begalinio ryžto eiti nepriklausomybės keliu ženklai (Tiesa)

LIETUVOS RESPUBLIKOS HERBAS

    “Vilties” spaustuvė baigia spausdinti Lietuvos Respublikos herbo — Vyčio atvaizdą. Spalvotą, didelio formato, masiniu tiražu “Minties” leidyklos išleistą herbą galima bus įsirėminti, įstiklinti.

    Toje pat spaustuvėje spausdinamas ir svarbiausių Lietuvos Respublikos dokumentų rinkinio papildomas tiražas. Prieš mėnesį pasirodžiusi ši knyga, kurią sudaro dokumentai, pradedant 1990 metų kovo 11-osios aktu ir baigiant priimtais gegužės 11 dieną, sukėlė didelį susidomėjimą. Pasiūlą negalėjo patenkinti paklausos. Dabar išleidus papildomą tiražą, bendras rinkinio egzempliorių skaičius lietuvių kalba sudarys 10 tūkstančių, o rusų kalba — 4 tūkstančius. (Tiesa)

GRĄŽINTA “TULPĖS” SANATORIJA

    Kaišiadorių vyskupijos kurijai grąžinta sanatorija “Tulpė”, esanti Birštono kurorte. Ji buvo pastatyta dar iškarinės Lietuvos Respublikos metais, o po karo nacionalizuota kaip ir kiti kulto bei religinėms bendruomenės priklausę pastatai.

    Šiuo metu čia įsikūręs vienas iš Birštono profsąjungos sanatorinių kurortinių įstaigų susivienijimo korpusų. 1981 metais pastatas buvo kapitaliai suremontuotas.

    Šių metų pradžios duomenimis, bažnyčioms numatoma grąžinti daugiau kaip 200 įvairių ne kulto pastatų: klebonijų, špitolių, ūkinių ir pan. Savivaldybės jau grąžino (ar sutarė tai padaryti artimiausiu laiku) didesnę dalį visų pokario metais nacionalizuotų bažnyčioms priklaususių pastatų. Iš viso buvo nacionalizuota apie 860 ne kulto pastatų, iš kurių 340 nėra galimybės grąžinti (jie sunyko, nugriauti ir pan.). (Tiesa)

STOJAMIEJI EGZAMINAI Į LIETUVOS AUKŠTĄSIAS MOKYKLAS

    Vilniaus universitete priėmimo komisija gavo daugiau kaip tris tūkstančius pareiškimų. Bus priimama tik 1613 pirmakursių. Šiemet nepaprastai didelis konkursas į vokiečių kalbą —    7,4%, į žurnalistiką — 6,8, anglų kalbą — 6,5, filosofiją — 4,1 kandidatų. Mažiausiai studijuoti yra norinčių chemiją, matematiką, fiziką ir gamtos mokslus. (Tiesa)

MUZIEJUS ALEKSOTE

    Į buvusio Kauno aerouosto patalpas Aleksote persikraustė Aviacijos technikos muziejus. Iš buvusių ankštų patalpų pergabenti stendai su istorine medžiaga, senųjų lėktuvų modeliai —    maketai, “Lituanikos” skraidanti kopija bei kiti su Lietuvos aviacija susiję eksponatai.

    Po rekonstrukcijos šis muziejus pakvies lankytojus ne tik susipažinti su eksponatais, bet ir paskraidyti veikiančiais senaisiais lėktuvų modeliais. (Tiesa)

GERIAUSIAI PARAŠYTA LIETUVOS ISTORIJA

    Taip daugelis mūsų istorikų vertina emigracijoje gyvenusio Zenono Ivinskio studiją. Šią knygą išleis “Mokslo” leidykla.

    Istorijos mokslų daktaras profesorius Z. Ivinskis, dirbęs Kauno Vytauto didžiojo ir Vilniaus universitetuose, buvo laikomas autoritetingiausiu prieškario Lietuvos istoriku. 1944 m. jam pasitraukus į Vakarus, iš gausaus istoriko mokslinio palikimo Lietuvoje nebuvo išleista nė viena knyga. “Lietuvos istorija” — paskutinė jo monografija užsienyje, išėjusi jau po jo mirties 1976 m. (Lietuvos aidas)

KONKURSAS BAŽNYČIAI STATYTI

    Alytaus miesto Vidzgirio religinė visuomenė ir savivaldybė paskelbė atvirą Marijos krikščionių pagalbos bažnyčios eskizinių projektų konkursą. Projektus priima Alytaus miesto savivaldybė iki š. m. spalio 1 dienos.

    Į kvietimą jau atsiliepė keliolika projektuotojų. (Lietuvos aidas)

RAINIAI LAUKIA PARAMOS

    Vilniuje, Architektūros muziejuje, veikia paroda “Rainiams atminti”. Jos metu surinktos lėšos bus skirtos įamžinti Rainių tragediją. Rengėjai mano, galbūt ši paroda paskatins visuomenę paaukoti būsimam paminklui Telšiuose.

    1942-aisiais, kai po metų atkasė Rainių tragedijos aukas, buvo paskelbtas konkursas paminklo, kuris turėjo įamžinti Žemaitijos kankinius. Konkursą laimėjo architektas Jonas Virakas. Jis sukūrė koplyčios projektą, kuris turėjo stovėti Telšių kapinėse. Pamatai buvo išlieti, bet per karą paminklo nepastatė. Po karo pats architektas buvo ištremtas.

    Paminklą, skirtą įamžinti Rainių tragediją, ryžosi pastatyti dabar. Sumaniai ir išradingai koplyčios statyba rūpinasi Telšių rajono vyriausias architektas V. Žebrauskas. Rainių koplyčios statybvietėje jau atlikta daug darbų, tačiau dėl statybinių medžiagų trūkumo darbai sustojo. (Lietuvos aidas)

TRIMITAS PO 50 VASARŲ

    Lietuvos šaulių sąjungos žurnalas “Trimitas” Lietuvoje buvo ypatingas jau tuo, kad per 20 metų, kol išėjo paskutinis 1021-asis numeris, pasikeitė 17 redaktorių. Tarp jų buvo žinomų ir nusipelniusių žmonių: tokių kaip keliautojas Šalčius, J. Tumas-Vaižgantas, A. Žmuidzinavičius. Paskui ir eilinio “Trimito” numerio, ir eilinio jo redaktoriaus teko laukti net pusę amžiaus. Po penkiasdešimties vasarų Kaune vėl pradedamas leisti dvisavaitinis “Trimitas”. Aštuonioliktasis “Trimito” vyr. redaktorius kaunietis rašytojas Gediminas Jankus, Lietuvos šaulių sąjungos centro valdybos pirmininkas, pasakoja:

    — Lietuvių enciklopedija išleista Bostone pažymi, kad paskutinis “Trimito” numeris išėjo tragišką 1940 m. birželio mėn. 15 d. Sibiro tremtin vargų ir pažeminimo dešimtmečiui iškeliavo dvylikmetis Rimantas Putvis-Putvinskis, Šaulių sąjungos įkūrėjo ir ideologo V. Putvinskio anūkas. Šis daug matęs žmogus, dabar gyvenantis Kaune, pirmojo pookupacinio numerio straipsnyje “Pradėkim nuo savęs” dalijasi mintimis apie tai, kas gali mūsų laukti ateityje. Aštuonių puslapių “Trimite” pasakojama apie Šaulių sąjungos istoriją, jos veiklą tremtyje, supažindinama su jos įstatais. Jau kaupiasi medžiaga ir kitiems numeriams: kas buvo “Geležinis Vilkas”, ką žinome apie vadinamąją “voldemarininkų bylą”.

    Pirmasis atnaujinto “Trimito” numeris išėjo 15 tūkstančių egzempliorių tiražu ir buvo platinamas visoje Lietuvoje. (Lietuvos aidas)

ATMINIMAS PAMINKLINĖSE LENTOSE

    Vilniuje dabar yra apie 140 paminklinių lentų. Šiais metais numatoma jų atidengti aštuonias. Kieno garbei — sprendė LKP miesto komitetas. Dabar paminklinių lentų atidengimas — Ministrų Tarybos ir Savivaldybių žinioje. Pasiūlymai laukiami ir iš visuomenės. (Lietuvos aidas)

BIRŽELIO 14-OSIOS MINĖJIMAS

    Birželio 14-ąją visa Lietuva minėjo Gedulo ir vilties dieną. Tūkstančiai žmonių suplaukė į Vilniaus Katedros aikštę kur šv. Mišias aukojo Jo Eminencija kardinolas Vincentas Sladkevičius. Iš žmonių veidų galėjai išskaityti jų patirtą vargą, Stalino represijas, iškentėtą šaltį Sibiro lageriuose. Nemažai tremtinių grįžo į tėvynę, bet ar visus juos gimtoji žemė sutiko vienodai, jautriai ir šiltai? Štai ką rašo buvusi tremtinė iš Kauno rajono B. Meškauskienė: “Grįžusi su šeima nusisamdžiau ankštą kambarėlį. Įsidarbinau mokyklos valytoja. Po penkerių metų buvau įrašyta į eilę butui gauti. Kai atėjo eilė, vykdomajame komitete man pasakė, kad tremtiniai ten, iš kur buvo išvežti, buto gauti negali. Kur besikreipiau — teisybės neradau. Ir tik atgimstant Lietuvai, gavau erdvų su visais patogumais butą”.

    Tremtinė Anelė Agurskienė, grįžusi į Lietuvą, taip pat nerado jokio prieglobsčio. Apsigyveno Kaliningrado srityje. “Tie, kurie turi geriausius butus, yra visko aptekę, užkimdami šaukia, kad neatsiskirtume nuo Tarybų Sąjungos. Iš jų yra ir tokių, kurie “laimino” mūsų deportaciją. Aišku, jie nenori, kad mes tarp jų gyventume. Bijo, kad neatpažintume”. (Tiesa)

IŠ “RESPUBLIKOS”

□ Liepos mėnesį Kupiškio rajone, Alizavos bažnyčioje, buvo aukojamos šv. Mišios už rezistentus, prieš 45 metus žuvusius nuo enkavedistų kulkų. Jų žuvimo vietoje prie Vainiūniškio ežero buvo pašventintas paminklas.

□ Katalikiškojo moterų sambūrio “Caritas” iniciatyva Utenos mieste atidaryta labdaros parduotuvė.

□ Skuode atstatytas ir pašventintas 1951 m. nugriautas vienas iš seniausių Lietuvoje paminklinis kryžius, statytas 1567 m. krikščioniškoms misijoms atžymėti.

□ Liepos mėnesį Kaune, Architektų namuose, įvyko 1941 m. birželio mėn. 23-26 d. sukilėlių paminklo, numatomo pastatyti ateinančiais metais buvusiose Kauno kapinėse, netoli Keturių komunarų, projektų paroda. Pagrindinis finansuotojas Australijoje gyvenantis V. Šliteris, vieno iš sukilėlių sūnus.

□ Liepos ld. 12 val. Butkiškės (Raseinių raj.) bažnyčioje įvyko pamaldos už parapijiečius — bolševizmo aukas. Po pamaldų Vizbutų kaime (Jurbarko raj.) buvo pašventintas paminklas šioms komunizmo aukoms atminti.

□ Šį rudenį 500 Lietuvos jaunuolių taps Policijos akademijos studentais. Būsimųjų Lietuvos policininkų mokymo programos dalis bus skirta profesiniam pasiruošimui. Jaunuoliai studijuos profesinę etiką, tautos kultūrą, komunikacijos sistemą ir kitas vakarietiškas disciplinas. Akademijoje dirbs 130 dėstytojų, studentai gaus po 70 rublių stipendiją. Po metų bus priimamos ir merginos.

□ Transatlantinių lakūnų Dariaus ir Girėno žuvimo 57-ųjų metinių išvakarėse viena Šilutės gatvė pavadinta jų vardu, o lentą su lakūnų bareljefais ant pirmojo šios gatvės namo sienos atidengė buvęs Lietuvos Respublikos karo lakūnas ir politinis kalinys šilutiškis K. Leksas.

□ Tautietis iš Čikagos akių chirurgas ir Katalikų labdaros pirmininkas L. Sidrys daugiavaikei marijampoliečių Petrauskų šeimai, auginančiai dešimt vaikų, atsiuntė 200 dolerių.

■    Kongresmenas Richard J. Durbin, kurio motina yra lietuvė įstojo į Lietuvos vyčių 5-tą kuopą. Vyčių narė yra ir jo žmona Loreta. Kongresmenas didžiuojasi Jurbarke gimusia savo mamyte. Po apsilankymo Lietuvoje kongresmenas Durbin stipriai reiškiasi, padėdamas Lietuvai siekti nepriklausomybės ir ekonominės gerovės.

■    Illinois universiteto Urbanoje architektūros mokyklos paskutinio kurso dvidešimt studentų dalyvavo konkurse paruošti projektą palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčiai Vilniuje. Projektai buvo ruošiami prof. William O’Connell globoje. Projektai buvo išstatyti parodoje gegužės 10 d. Lietuvių centre Lemonte.

■    Šv. Kazimiero kolegijoje Romoje liepos ld. lankėsi popiežius Jonas Paulius II. Atsilankymo metu ilgesniame pasikalbėjime Lietuvos atstovas St. Lozoraitis perdavė šv. Tėvui Aukščiausios tarybos pirmininko V. Landsbergio kvietimą aplankyti Lietuvą. Šv. Tėvas su vysk. P. Balktakiu, prel. A. Bartkum ir kitais kunigais kartu kolegijos koplyčioje aukojo šv. Mišias, pasakė pamokslą, šiltai atsiliepdamas apie Lietuvą.

■    Sibiro lietuvaičių maldaknygės pagrindinė autorė buvo mokytoja Adelė Dirsytė. Ji mirė 1955 m., vežama į Tolimuosios Rytus. Dar yra gyva jos bendradarbė Aldona Pakštytė, dabar gyvenanti Lietuvoj.

■    Į Lietuvą liepos 12 d. Lietuvių katalikų religinė šalpa pasiuntė 20 tonų knygų, kurias suaukojo įvairūs asmenys ir institucijos. Knygos pasiųstos Vilniaus ir Kauno universitetams, Kauno ir Telšių seminarijoms, pranciškonams, ateitininkams, skautams, krikščionims demokratams, parlamentui, ministrų tarybai, Žydų kultūros draugijai, “Caritas”, Kuršėnų gimnazijai.

■    Kun. dr. Igną Urboną, Šv. Kazimiero parapijos, Gary, kleboną, vietos vyskupo Norberto F. Gaughan prašymu popiežius Jonas Paulius II pakėlė į garbės prelatus.