■    Jau 50 metų, kai Vatikanas duoda radijo transliacijas į Lietuvą. Dabar Vatikano radijo lietuvių sekcijos vedėjas yra kun. Vincas Pupinis, S.J. Jam talkininkauja maždaug prieš metus iš Lietuvos atvykęs kun. Kazimieras J. Ambrasas, S.J.

■    Lietuvių katalikų akademijai sudarytas fondas, įnešus sumą pinigų į Vatikano banką. Iš fondo palūkanų kasmet bus galima išleisti vieną ar dvi knygas, ugdančias lietuviuose krikščioniškąją ideologiją. Tuo pasirūpino prel. Juozas Prunskis. Akademijai vadovauja kun. Antanas Liuima, S.J.

■    Šių metų vasario mėn. 5 d. Romoje mirė buvęs Jėzaus Draugijos generolas T. Pedro (Petras) Arrupe, S.J. Jis buvo laikomas vienu iš įtakingiausių jėzuitų generolų. Dėl kai kurių savo pažangių idėjų jis kartais turėdavo mažų nesutarimų su popiežium. 1981 m. T. Arrupe buvo suparaližuotas. Laikinai jo pareigas ėjo T. Paulius Dezza, S.J., iki 1983 m., kada T. Arrupe galutinai atsisakė generolo pareigų, o jo vieton buvo išrinktas olandas jėzuitas Peter-Hans Kolvenbach.

Jėzuitų generolo T. Arrupe atsistatydinimas buvo pirmas toks atvejis visoje jėzuitų istorijoje. Jėzuitų generolas yra renkamas visam amžiui. T. Arrupe mirė, sulaukęs 83 m. amžiaus.

■    Lietuvoje yra likę penki kunigai ir keli broliai iš tų jėzuitų, kurie buvo įstoję dar nepriklausomybės laikais. Štai tie kunigai (skliausteliuose jų amžius): Romualdas Blažys (90), Jonas Danyla (85), Jonas Kukta (85), Alfonsas Petronis (82), Antanas Šeškevičius (77). Visi kiti jau yra įstoję okupacijos metais.

■    Išeivijoje dabar yra 19 jėzuitų kunigų ir 4 broliai. Jie yra taip pasiskirstę: JAV - 10 kunigų ir 3 broliai, Italijoje — 4 kunigai, Kanadoje — 1 kunigas, Urugvajuje — 2 kunigai, Indijoje — 1 kunigas, Afrikoje — 1 brolis. Jie visi, išskiriant du kunigus, yra įstoję į Draugiją dar nepriklausomybės laikais.

■    Maždaug prieš 25 metus visame pasaulyje buvo daugiau kaip 36.000 jėzuitų. Dabar šis skaičius žymiai sumažėjęs. Pagal praėjusių metų statistiką buvo 24.421 jėzuitas: 17.219 kunigų, 4.152 klierikai, 3.050 brolių. Jie pasklidę po penkis pasaulio kraštus tokiais skaičiais: Europoje — 8.972, JAV ir Kanadoje — 5.315, Lotynų Amerikoje — 3.582, Afrikoje ir Azijoje — 6.552.

     Įdomu, kad maždaug trečdalis visų jėzuitų yra dėstytojai universitetuose, gimnazijose ir kitose specialiose mokyklose bei auklėjimo institucijose. Iš viso šešiasdešimt penkiuose kraštuose yra 1.370 tokių mokslo bei auklėjimo įstaigų. Jas kasmet lanko apie du milijonai moksleivių bei studentų. Iš viso yra apie 81.000 dėstytojų, iš kurių 7.000 yra jėzuitai. Universitetinio lygio mokyklų jėzuitai turi šiuo metu 177; gimnazijų — 356; kitos yra įvairaus tipo mokyklos.

■    Šv. Ignacas Tridento susirinkimo teologams davė tokį patarimą: “Sakydamas pamokslą, aš neliesčiau tokių temų, kur kalbama apie skirtumus tarp katalikų ir protestantų”.

■    “Yra labai pavojinga, — sakydavo šv. Ignacas, — jeigu dvasios vadovas, vesdamas jam patikėtuosius į tobulumą, visus stengiasi tempti ant to paties kurpalio”.

■    1546 m. spalio 25 d. šv. Ignacas įsteigia pirmąją jėzuitų provinciją Portugalijoje. Provincijolu paskiria vieną iš savo pirmųjų sekėjų — Simoną Rodriguez. 1549 m. rugsėjo 10 d. jis įsteigia Indijos provinciją, paskirdamas provincijolu šv. Pranciškų Ksaverą.

■    Šv. Ignacas keletą kartų buvo apkaltintas įvairiomis erezijomis, sėdėjo net kalėjime, bet po smulkesnių apklausinėjimų vis būdavo išteisintas.

■    Esant sunkiai ekonominei padėčiai 1550 m., šv. Ignacas siuntė elgetauti Romoje gyvenančius jėzuitus.

■    Šv. Ignacas po savo atsivertimo atvyko 1522 m. kovo 21 d. į Montserratą, savo mulą padovanojo vienuolynui, elegantiškus drabužius neturtingam žmogui ir visą naktį prieš Marijos Apreiškimo šventę budėjo prie jos paveikslo.

■    1541 m. balandžio 2 d. pirmieji jėzuitai nutarė išsirinkti generolą. Visi balsavo už šv. Ignacą, o jis pats savo lapelyje parašė, kad balsuoja už tą, kuris gaus daugiausia balsų, išskiriant jį patį. Balandžio 13 d. buvo balsuojama antrą kartą. Ir vėl visi balsavo už Ignacą. Jis vis nenorėjo sutikti, bet pagaliau nusileido, kai jo išpažinčių klausytojas liepė sutikti. 1551 m. vėl norėjo tų pareigų atsisakyti, motyvuodamas, jog jis esąs nusidėjėlis, netobulas, paliegęs. Kiti, žinoma, su tuo nesutiko, ir šv. Ignacas buvo priverstas vadovauti savo įsteigtai Jėzaus Draugijai iki mirties (1556).