Spausdinti

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S. J.

Prielinksnio per vartosena

     Prielinksnis per vartojamas su galininku. Jis vartojamas įvairiomis reikšmėmis, pvz.:

     1.    žymint vietą, kurios paviršiumi ar viršumi vyksta judėjimas iš vienos pusės į kitą: Perėjo per gatvę. Peršoko per tvorą.

     2.    žymint daiktą, pro kurį kiaurai vyksta koks judėjimas: Išėjo per duris. Žiūri per langą. Matau kaip per dūmus.

     Šiais atvejais ne visos tarmės vartoja prielinksnį per, kitos vartoja prielinksnį pro: Išėjo pro duris. Žiūri pro langą. Bendrinėje kalboje priimtina ir viena, ir kita vartosena, bet labiau linkstama į prielinksnį pro. Suvalkietis, išgirdęs pasakymus “Žmogus išėjo pro duris”, “Žiūri pro langą”, pamanys, kad tas žmogus išėjo pro kokią nors angą šalia durų ar žiūri pro plyšį šalia lango. Bet jeigu pasakysi “Žmogus išėjo per duris”, “Žiūri per langą”, tai kai kurių kitų tarmių žmonės supras, jog tas žmogus išėjo kur nors viršum durų, žiūri virš lango.

     3.    žymint vietą, kuri kelyje praeinama, pravažiuojama: Važiuojame į Kauną per Marijampolę.

     4.    žymint atstumą: Gyvenau per du kilometrus nuo Vilniaus. Priešas nesitraukė nė per žingsnį.

     5.    žymint judėjimą nuo vieno vienarūšio daikto prie kito: Jau kokie du mėnesiai, kai ligonį vežiojame per gydytojus. Jis ėjo per kaimus elgetaudamas.

     6.    žymint daikto matą: Vaikas per sprindį paaugo. Knyga per penkis centimetrus storumo.

     7.    žymint daiktą, skersai kurio kas tęsiasi: Mergaitės kasos nutįsusios per visą nugarą. Kareivis žygiavo, per petį pasikabinęs šautuvą.

     8.  žymint vietą, kurioje kas dedasi, reiškias ’ Skauda koją per kelį. Batai per pirštus siauri. Nesulenkia rankos per alkūnę.

     9.    žymint paliečiamą daikto plotą: Kirto per ausį. Gausi per nagus. Paglostė per plaukus.

     10.    žymint veikimo laiką: Budėjau per visą naktį. Ji vargo per visą savo gyvenimą. Jis per miegus kalba. Per dienų dienas be darbo sėdi.

     11.    žymint viršijimą: Surinkome per šimtą dolerių. Jis sveria per du šimtus svarų. Jam jau per penkiasdešimt metų.

     Įsidėmėtina, kad tokiais atvejais negalima sakyti virš, bet būtų galima sakyti daugiau kaip, daugiau negu: Surinkome daugiau kaip šimtą dolerių. Jis sveria daugiau negu du šimtus svarų.

     12.    žymint veiksmo priežastį: Per šunų lojimą negalėjau užmigti. Tik per tave taip atsitiko. Per tokį šaltį čia niekas neateis.

     13.    žymint tarpininką: Prunskienė su Bušu susikalbėjo per vertėją. Šią žinią gavau per pasiuntinį. Tai girdėjau per radiją.

     Kai pasakomas pats veikėjas, o ne tarpininkas, per kurį kas kitas atlieka veiksmą, prielinksnio per konstrukcijų negalima vartoti. Pvz.: Klientai aptarnaujami per padavėjas (= Klientus aptarnauja padavėjos). Šis veikalas parašytas per Daukšą (= Daukšos).

     Kai norima pabrėžti ne tiek veiksmo būdą, kiek priemonę, geriau vartoti įnagininką, pvz.: Paskambink man per telefoną (= telefonu). Rašytoja per savo kūrinį ( = savo kūriniu) atskleidė ano meto nuotaikas.

     14.    žymint veiksmo būdą: Nepriklausomybę pasieksime tik per aukas ir kovą. Jis per akis meluoja. Ji šneka per (pro) nosį. Tik per plauką nesusidūriau su kitu automobiliu. Aš per save išmokau dviračiu važiuoti.

     15.žymint, kas kuo yra laikoma: Visi jį per beprotį laiko. tą moteriškę palaikiau per vyrą. Nušovė veršiuką per stirną (palaikęs jį stirna).

     16. žymint asmenį ar daiktą, su kuriuo kas lyginama: Nėra kietesnio medžio per uosį. Nerasi geresnio draugo per jį.

     17. apibrėžiant kiekį: Per abudu kartus surinkta tūkstantis dolerių.