"Štai jūsų Motina"

Marija Bažnyčioje, apsireiškimuose ir gyvenime

T. K.

     Įvadui panaudojęs Jėzaus testamentinius žodžius nuo kryžiaus, kuriais jis savo Motinai Marijai pavedė mylimąjį apaštalą Joną (o su juo ir visus žmones), o Jonui — savo Motiną, šiame 72 psl. leidinyje kun. K. Trimakas ryškina, ką reiškia tas pavedimas mums šiais laikais. Ryškinimui naudojami du šaltiniai: 1. šių laikų Bažnyčios pastoraciniai dokumentai ir 2. šių laikų Švč. Marijos apsireiškimai. Leidinio gale — nurodymai, kaip tą pavedimą asmeniniu pasiaukojimu bei nuolatinėm pastangom įgyvendinti.

     Bažnyčia apie Švč. Mariją. Pirmoje dalyje labai suglaustai pateikiama, ką XX-ojo amžiaus antroje pusėje Bažnyčia iš esmės svarbaus teigė apie Švč. Mariją. Pijus XII (1939 —1958) skelbė Mariją esant Kristaus mistinio Kūno narių Motina. Jonas XXIII (1958—1963) teigė ją esant “išganymo priežastimi žmonių giminei”. II Vatikano visuotinis Bažnyčios susirinkimas ją aptarė kaip mūsų Motiną malonės plotmėje. Popiežius Paulius VI (1963 —1978) paskelbė Mariją esant Bažnyčios Motina. Šių dienų popiežius Jonas Paulius II (1987) nurodė, kad Jėzaus Motina dalyvauja su savo Sūnumi žmonijos atpirkime; tad ji yra ne tik Atpirkėjo, bet ir jo atpirktųjų Motina. Pagrindinės popiežių mintys iliustruojamos citatomis iš jų pastoracinių raštų. Pirmosios dalies santraukoje pastebima: “Jei anksčiau Bažnyčia kreipė dėmesį į pačios Marijos privilegijas... tai šiuo metu dėmesys ypač kreipiamas į jos buvimą mistinio Kristaus Kūno, Bažnyčios ir visos žmonijos Motina, arba net tiesiog — į josios buvimą ir veikimą Bažnyčioje” (31 psl.).

     Švč. Marija apsireiškimuose. Antroje dalyje aptariama, kaip Švč. Marija tą savo motiniškąjį vaidmenį Bažnyčioje atlieka, kaip ji veikia Bažnyčioje. Nurodoma, jog šiais laikais, ypač 1960-1990 m. laikotarpiu, yra padažnėję jos apsireiškimai. Pateikiama trumpa informacija apie apsireiškimus atskirose vietovėse — Skiemonyse (Lietuvoje, 1962), Zeitun (Egipte, 1968-1959), Akitoje (Japonijoje, 1973-1981), Betanijoje (Venecueloje, 1976-1984), Cuapoje (Nikaragvoje, 1980), Kibeho (Ruandoje, 1981-1989), San Nicolas (Argentinoje, 1981— iki dabar), Grušiv (Ukrainoje, 1987—1988), Medjugorjėje (Kroatijoje, 1981 — iki dabar). Nurodoma, kurie apsireiškimai vyskupų yra patvirtinti; pateikiamos citatos iš jų pastoracinių pareiškimų; cituojami hierarchijos bei autoritetingų teologų pasisakymai. Plačiausiai yra pateikta apie Marijos apsireiškimus Medjugorjėje: “Niekad anksčiau žmonijos istorijoje... Dangus neprisiartino taip arti, taip žmogiškai ir intymiai arti prie žmonijos... kaip dabar Medjugorjėje... Medjugorjėje mūsų Karalienė galutinai įžengė į pergalę nešantį aplankymą, kurį ji pati jau ilgą laiką ruošė savo apsireiškimais, pradedant Paryžiuje (1830), La Salette (1848), Liurde (1858), Fatimoje (1917) ir daugelyje kitų pasirodymų vietų (ypač po paskutinio karo), kad nugalėtų pasaulį Kristui (Jacov Marin)”.

     Antrosios dalies santraukoje parodoma, jog šiais laikais Marijos apsireiškimai yra labai padažnėję; jie įvyksta įvairiose pasaulio šalyse, o Marijos žodžiais aidi jos Sūnaus Evangelija ir kartu rimti perspėjimai. Teigiama, jog yra stebėtina “darna tarp šių laikų Bažnyčios mokslu nubrėžto Švč. Marijos vaidmens žmonijoje ir jos apsireiškimais vykdomų darbų” (60 psl.).

     Švč. Marija mūsų gyvenime. Trečioje dalyje svarstoma, kaip savo gyvenime pritaikinti Bažnyčios pateiktas tiesas bei apsireiškiančios Marijos nurodymus — pasiaukojimu, krikšto pažadų vykdymu, Kristaus sekimu, šv. Mišių auka, atgaila, išpažintimi, gėrio dalinimusi su kitais. Šios dalies santraukoje pastebima, kad viso to vykdymu siekiama su Marija Dievą pripažinti šiame amžiuje, kai Dievas yra taip ignoruojamas visame pasaulyje, o kartu ruošiama vieta širdyse ir visoje žmonijoje naujam Kristaus atėjimui, besiartinant 2000-iesiems sukaktuviniams metams nuo Kristaus gimimo pasaulyje.

     Medžiaga šiam leidiniui buvo ruošiama palaipsniui. Tema išsivystė iš konferencijos, skaitytos Kauno arkikatedroje, Lietuvoje, 1989. XI.    13. Lapkričio Sinoikijos metu; medžiaga buvo papildyta paskaitai Čikagoje, JAV, 1989. XII.    1, ir išspausdinta “Laiškuose lietuviams” (1990, 4 ir 5 nr.). Šiam leidiniui medžiaga buvo nuspalvinta Jėzaus testamentinių žodžių šviesa bei papildyta taikliomis citatomis, santraukomis bei visai nauja trečiąja dalimi — praktišku pritaikymu gyvenimui.

Kęstutis Trimakas. ŠTAI JŪSŲ MOTINA. Marijos vaidmuo šių laikų krikščioniškajame atsinaujinime Antrojo Vatikano susirinkimo, popiežių enciklikų ir Marijos apsireiškimų šviesoje. Išleido Židinys 1990 m. Parankaus formato 72 psl. leidinys. Tekstą surinko T. Bogu-tienė, “Kovas Desktop Publishing”. Spausdino “Draugo” spaustuvė Čikagoje. Kaina 3 JAV doleriai (siunčiant paštu —3,80 dol.). Leidinys gaunamas šiuo adresu: “Židinys”, c/o R. ir S. Kunstmanai, 8000 Tapper Place, Dyer, IN 46311, USA.

Atsiųsta paminėti

SUVAŽIAVIMO DARBAI, XIII. Išleido Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija 1990 m. Romoje. Redagavo A. Liuima, S.J. Didelis formatas, 612 psl., kaina nepažymėta. Šio tomo spaustuvės išlaidos didele dalimi apmokėtos Igno Lapšio dosnumo ir kun. Jono Gutausko palikimo dėka.

Jonas Dainauskas. LIETUVOS BEI LIETUVIŲ KRIKŠTAS IR 1387—JI METAI. Išleido Vydūno fondas Čikagoje 1991 metais. Fondo adresas: 3001 W. 59th St., Chicago, IL 60629. Spaudė Morkūno spaustuvė. 352 psl., kaina nepažymėta. Prie šios knygos išleidimo prisidėjo Lietuvių Fondas, skirdamas 1000 dolerių.

     Knygoje keliamas kontroversinis Lietuvos krikšto klausimas. Autorius linksta pripažinti tik Mindaugo krikštą, o ne 1387—tųjų metų Jogailos ir Vytauto krikštą. Istorijos mėgėjai ras įdomių faktų bei svarstymų.

THE ART OF VIKTORAS PETRAVIČIUS. Redagavo Algimantas Kezys. Išleido Galerija (226 W. Superior St., Chicago, IL 60610) ir Lithuanian Library Press (3001 W. 59th St., Chicago, IL 60629).

     Algimantas Kezys yra užplanavęs išleisti tris knygas apie Viktoro Petravičiaus meną. Čia yra pirmasis tomas, apimąs jo kūrybą nuo 1936 iki 1949 metų. Kituose dviejuose tomuose bus Petravičiaus darbai, atlikti Čikagoje ir Union Pier (Michigan).

     Redaktorius sako, kad “Leidiniai nepretenduoja į išsamią Petravičiaus kūrybos monografiją, o tik siekia surinkti išblaškytus po įvairias pastoges jo kūrinius į vieną vietą”. Knygoje yra surinkta įvairių autorių straipsnių. Jie duodami lietuvių ir anglų kalbomis. Į anglų kalbą juos išvertė Mykolas Drunga. Tad ši knyga yra dvikalbė.

     Redaktorius prisipažįsta, kad knygoje yra ir trūkumų, bet tikisi, kad “pirmosios knygos pasirodymas palengvins darbą tas spragas užpildyti, ir visi trys leidiniai sudarys išsamesnį dailininko kūrinių rinkinį, nepraleisdami nė vieno laikotarpio, atskleisdami visą tematikos raidą”.

     Knyga gražiai, meniškai išleista. Didelis formatas, geras popierius, 232 puslapiai. Kaina kietais viršeliais — 25 dol., minkštais — 15 dol.

NAUJOJI VILTIS. Politikos ir kultūros žurnalas. Nr. 23 — 1990 m. Leidžia Lietuvių studentų korporacija “Neo-Lithuania” ir Amerikos lietuvių tautinė sąjunga. Redaguoja Vytautas Abraitis. Redakcinė kolegija: Algirdas Budreckis, Stasys Santvaras. Techn. redaktorius Vytautas Gedgaudas. Administruoja Oskaras Kremeris, 1005 Sherwood Rd., La Grange Park, IL 60525. Tel. 708-354-7374. Šio numerio kaina 5 dol.

Į LAISVĘ. Nr. 110 (147). Rezistencinės minties ir politikos žurnalas. Leidžia Lietuvių Fronto Bičiuliai tris kartus per metus. Redaguoja Juozas Baužys. Redakcijos talkininkai: Česlovas Grincevičius ir dr. Kazys Ambrozaitis. Administratorius: Jonas Prakapas, 14 Thelma Dr., Bakersfield, CA 93305. Šio numerio kaina — 3,50 dol.

LITUANUS. Volume 37, No. 1. Šį numerį redagavo Antanas Klimas. Redakcijos ir administracijos adresas: Lituanus, 6621 S. Troy St., Chicago, IL 60629-2913.