Aš noriu papasakoti apie savo mamą — Eleną Čėsnienę, kuri mane mažą, 4 metų, paėmė iš vaikų namų. Aš labai norėjau, kad kas mane iš ten paimtų. Vaikų namuose niekas vaikų nemyli. Jeigu kas paimdavo mane ant rankų, aš labai džiaugdavausi ir juokdavausi.

     Mano mama yra gydytoja. Ją labai gerbia dėdės ir tetos, o gatvės vaikai man pavydi ir iš pradžių vis sakydavo: “Tai ne tavo mama”. Bet aš visada sakydavau: “Mano!”

     Kai pirmąkart mane mama nusivedė į Naujų metų eglutę, aš jau turėjau 5 metus. Senelis Šaltis (Kalėdų Senelis, Red.) mane paklausė, ką aš įdomaus pasakysiu. Aš pasakiau labai svarbų dalyką: “Aš turiu mamą!” Bet jis manęs nesuprato ir liepė padeklamuoti eilėraštį. Kai aš deklamavau, mama man atrodė labai graži — jai blizgėjo akys. Man labai plojo tetos ir dėdės.

     Po metų mama su tėčiu vėl iš vaikų namų paėmė mergaitę. Kaip girdėjau, jie sakė, kad ji buvo nurašyta, nes ketverių metų dar nekalbėjo. Mama ją gydo, nes ji labai serga.

     Mama moka labai gražių dainelių, kurias vakarais mums su sesute dainuoja. Kai turi laiko dieną, dainuoja mums ir su mumis, grodama akordeonu. Ji sako, kad aš turiu balsą ir klausą, kad kai turės pinigų ir bus parduotuvėje pianinų, nupirks ir mane išmokys groti. Pinigų, man atrodo, jie turi, bet pianinų krautuvėje tai aš nematau.

     Dabar aš jau eisiu į ketvirtą klasę. Sesutę mama su tėčiu kitais metais leis į pirmą klasę. Mus mama su tėčiu labai myli. Turim dvi papūgėles, piktą katiną, vardu Murkis, ir mažą kalytę — Riką.

     Mama ir tėtis mus pakrikštijo. Jie prieš metus negalėjo eiti į bažnyčią, tai pakvietė kunigą su šeimininke į namus ir mus pakrikštijo. Man, Rimvydui, pridėjo Jonuko vardą, o Aistei — Vlados. Aš krikšto metu laikydamas žvakę į kunigo klausimus, tėvų pamokytas, pats atsakinėjau, o už Aistę — tėvai.

     Dabar jau antri metai, kai mes laisvai einam į bažnyčią. Kitą vasarą mane leis prie pirmos Komunijos, nes aš mokykloje lankau religijos pamokas ir moku poterius.

     Aš labai norėčiau susirašinėti su užsienio lietuviukais ir lietuvaitėmis.

Rimvydas Čėsna Vienybės kolūkis 235470 Kelmės rajonas Lithuania

▼ Lietuviškos programos per Vatikano radiją duodamos jau nuo 1940 m. lapkričio 27 d. Pirmasis jų vedėjas buvo vysk. Pr. Būčys. Tarp pirmųjų talkininkų buvo ir Lietuvos diplomatijos šefas min. St. Lozoraitis. Per 38 m. lietuviškai Vatikano radijo programai vadovavo kun. dr. V. Kazlauskas, dabar besidarbuojąs Lietuvoje. Dabar Vatikano lietuviškoje programoje darbuojasi 5 lietuviai. Lietuviškos Vatikano radijo laidos dabar transliuojamos kiekvieną vakarą 8 val. 50 min. Lietuvos laiku ir kartojamos kitos dienos rytą 7 val. 41 ir 49 metrų bangomis (7365 ir 6185 kHz dažniu).