Spausdinti

         Praėjusių metų "L. L." lapkričio mėn. numeryje kažkas po P. Salanto slapyvardžiu rašo apie Liberalizmą, Laicizmą, Klerikalizmą. Nesigilindamas šia proga į autoriaus samprotavimus apie Liberalizmo tradicinį ir dabartinį turinį, čia atkreipsiu skaitytojų dėmesį į vieną sakinį: "Neturime ginčyti leistinumo įvesti teisinį Bažnyčios atskyrimą nuo valstybės dėl susidariusios ypatingos padėties. Tai rodo Portugalijos Salazaro pavyzdys" ("L. L." nr. 10, p. 294).

         Į pirmąjį šios citatos sakinį Katalikų Kunigų Seminarijoms ir Universitetams skirtuose Bažnyčios Viešosios Teisės veikaluose šiuo klausimu paprastai taip sakoma: "Pagrindinė klaida, kuria remias Bažnyčios ir Valstybės atskyrimo teisinis pastatas, yra ‘iškreiptame sąžinės laisvės supratime. Bažnyčios ir Valstybės atskyrimas yra aiškiai atmestinas, kaip nedoras (impius)..., neprotingas (irrationalis)..., neteisingas..., kenksmingas praktikoje ir žmonių sieloms ir pažeidžiąs Bažnyčios teises" (iš Compendium Iuris Publici Ecclesiastici, Sac. Alphredus Ottaviani. Pop. Teisių Inst. leidinys, Laterano 1948, p. 322-328).

         Šiais klausimais Apaštalų Sosto doktriną galima rasti Šv. Tėvų enciklikose: P. Leono XIII Libertas, Immortale Dei, Humanum Genus; P. Pijaus X Vehementer Nobis; P. Pijaus XI Dilectissima Nobis.

         Antras mano pacituotas P. Salanto sakinys liečia Portugaliją ir jos premjerą Salazar. Iš autoriaus lakoniško posakio kas nors galėtų pasidaryti išvadą, kad Salazaras Portugalijoje atskyrė Bažnyčią nuo Valstybės ar tam nors pritaria. Tokia nuomonė jį, kaip kataliką, ir pažemintų ir įžeistų. Jeigu jis ir būtų tokį dalyką padaręs, tai tas dar negriautų tradicinės Apaštalų Sosto doktrinos. Tačiau Salazar to nepadarė. Portugalijoje tai padaryta seniai prieš Salazar. Salazar yra Respublikos Prezidento skiriamas, nors jau ir kelintą kadenciją, Ministeriu Pirmininku ir tokių klausimų jis vienas nesprendžia. Kalbant apie jo darbuotę, su Portugalija susipažinusieji visi žino, kad jis daug darbuojasi atgaivinti savo tautoje beveik visai žlugusią katalikybę ir sugrąžinti Bažnyčiai jos teises, kurios ten buvo prieš jį atimtos Bažnyčios ir Valstybės atskyrimo titulu.

Vysk. V. Brizgys