-    Įsivaizduok sau, mano žmona jau savaitė nėra man pasakiusi nė vieno žodelio. Skirsiuosi!

—    Nekvailiok! Tokia žmona - retenybė, tau belieka tik ją branginti.

■■■■

Bernard Shaw (1856-1950) kartą sutiko savo draugą, didelių žemės plotų savininką, kuris turėjo nepaprastą ambiciją būti literatu.

-    Atrodai kažkodėl nusiminęs? - pastebėjo Shaw.

-    Tam yra rimta priežastis. Įsivaizduok, mano trejų metų sūnelis įėjo į kabinetą, pagriebė nuo stalo mano veikalo rankraštį ir įmetė į ugnį...

-    Negalimas daiktas, - suriko Shaw, - trejų metų ir jau moka skaityti bei įvertinti?

■■■■

Jaunas autorius, parašęs scenos veikalą, pasakoja savo draugui:

-    Dar nežinau, kaip tą veikalą pavadinti: drama ar tragedija.

- Tragedija, mielasis, tik tragedija!

-    Tragedija? O kodėl gi?

-    Nejaugi nesupranti? Juk veikalas baigiasi vedybomis.

■■■■

Susiginčijo du parlamentarai. Pagaliau vienas sako antram:

-    Nesuprantu, kam tu lindai į tą parlamentą? Juk per trejus metus nė karto nepravėrei burnos!

-    Visiškai netiesa! Visada žiovaudavau, kai tik tu pradėdavai kalbėti iš tribūnos.

■■■■

Alkanokas pensininkas, užsukęs į kaimyno namus, suaugusiems negirdint, klausia mažąjį Petriuką:

-    Kada jūs valgysite vakarienę?

-    Mamytė sakė, kad valgysime tada, kai tik jūs išeisite.

■■■■

Liuksusiniame restorane kalbasi du patarnautojai prie miegančio ant stalo žmogaus:

-    Reikės jį vėl pabudinti.

-    Kodėl jo neišmetei?

-    To tai jau jokiu būdu. Kiekvieną kartą, kai pabudinu, jis iš naujo sumoka visą sąskaitą.

■■■■

Vienas draugas sako kitam:

-    Tu anksčiau daug lošdavai. Kodėl dabar nebeloši?

-    Nusibodo. Ar išlošdavau, ar pralošdavau, visad būdavo nemalonumų ir barinų namuose.

-    Kodėl?

-    Labai paprastai. Kai pralošdavau, bardavosi žmona, o kai išlošdavau, ji pagriebdavo pinigus ir išleisdavo prabangai, visai nereikalingiems daiktams.

■■■■