CHIARA LUBICH
"Visiems, kurie jį priėmė, jis davė galią tapti Dievo vaikais" (Jn 1,12).
Tai yra didi naujiena, kurią Jėzus paskelbė žmonijai, kad mes galime tapti Dievo vaikais jo malonės dėka.
Bet kodėl ir kam toji malonė duodama? “Tiems, kurie jį priima” ir tiems, kurie jį priiminės per amžius. Mes privalome priimti Jėzų su tikėjimu ir meile, tikėdami, kad jis yra mūsų Išganytojas.
Bet stenkimės suprasti ir tą gilesnę prasmę, ką reiškia būti Dievo vaikais.
Tik pažiūrėkime į Jėzų, Dievo Sūnų, ir jo santykius su Tėvu, kai jis meldė Tėvą, visiškai juo pasitikėdamas su beribe meile, vadindamas jį “Aba, Tėve”.
Nežiūrint visų sunkenybių, nuo to laiko, kai jis atėjo ant žemės dėl mūsų, jis nepasitenkino būti vieninteliu tokioje ypatingoje padėtyje, mirdamas už mus ir atpirkdamas mus, jis padarė mus Dievo vaikais, savo broliais ir seserimis. Ir per Šventąją Dvasią jis duoda mums malonę būti Trejybės širdyje, taip kad mes taip pat galime kartoti tą patį dievišką meldimą: “Aba, Tėve!” (Mk 14, 36; Rom 8, 15). O tos pagalbos meldimas duoda mums jo apsaugos tikrumą, pasitikėjimą, dievišką paguodą, tvirtybę ir stengimąsi viską vykdyti uoliai ir ryžtingai, ypač kai žinome, kad esame mylimi.
“Visiems, kurie jį priėmė, jis davė galią tapti Dievo vaikais”.
Mus vienija su Kristumi krikštas, kurio metu mes gauname ir jo malonę.
Be to, ši Evangelijos ištrauka parodo mums, kaip mes turime gyventi būdami Dievo vaikais, pagal Jo duodamą išmintį veikliai, energingai ir ryžtingai, viską kasdieną vykdydami uoliai ir nesiliaujančiai. Iš tikrųjų, mes ir privalome “tapti Dievo vaikais”.
Mes bręstame augdami kaip Dievo vaikai, jei atsiliepdami jo dovanai, kurią jis mums yra davęs, vykdome jo valią, susumuotą, jo meilės įsakyme: mylėk Dievą ir artimą.
Priimti Jėzų reiškia jį matyti kiekviename artime. O jie juk yra ypač tie artimieji, su kuriais mes bendraujame ir palaikome ryšius. Jie turės galimybę pažinti Jėzų ir tikėdami galės pastebėti mūsų meilėje jiems tą šviesos atspindį, tą džiaugsmingą ir beribę Tėvo meilę.
“Visiems, kurie jį priėmė, jis davė galią tapti Dievo vaikais”.
Toji abipusė meilė, taipgi žinojimas ir gyvenimas, kurie vienija Sūnų su Tėvu ir Dvasia, įsišaknys taipgi ir mumyse. Tad mūsų malda: “Aba, Tėve” bus visuomet mūsų lūpose.
Iš anglų kalbos išvertė Kostas Paulius.
