PETRAS ŽIBŪNAS

     Uniforminiai rūbai, ar uniformos, turi simbolinę prasmę. Teisėjo toga simbolizuoja rimtumą bei teisingumą. Karininko uniforma simbolizuoja tarnybą tautai ir tėvynei. Kunigo sutana primena atsižadėjimą pasaulio dvasios bei tuštybių ir atsidavimą Dievo tarnybai. Liturginių rūbų žalia spalva primena išganymo viltį ir pasitikėjimą Dievo gailestingumu bei gerumu. Raudoni liturginiai rūbai vartojami prisiminti Šv. Dvasios atsiuntimui bei pralietam šventųjų kankinių kraujui už Kristų ir kilniuosius tikėjimo idealus. O balti liturginiai rūbai simbolizuoja šventųjų tikėjimo išpažinėjų garbę danguje, ir apskritai ši spalva yra džiaugsmo išraiškos simbolis. Tačiau atsiduoda moderniuoju protestantizmu, kai toks džiaugsmas reiškiamas prie mirusiojo karsto, giedant linksmą "Aleliuja"...

     Perdaug nesigilinant j įvairias uniformas bei jų simbolizmą, reikia pasakyti, kad ir škaplieriai simbolizuoja dvasinį rūbelį, nešiojamą dangiškosios Motinos garbei. Kodėl? Aiškesniam vaizdui susidaryti štai šiek tiek žinių apie škaplierių kilmę.

     Prieš saracėnų, arba Mahometo tikėjimo išpažinėjų — muzulmonų, antplūdį Palestinoje, Karmelio kalne, gyveno atsiskyrėliai, kurie laikėsi pranašo Elijo kontempliatyvinio gyvenimo būdo ir vadino save Elijo sūnumis. Be to, jie praktikavo ypatingą pamaldumą Dievo Motinai ir vadino save taip pat Dievo Motinos broliais. Jų rūbas, kaip atsiskyrėlių abitas, buvo panašus į mums žinomus ruduosius škaplierius. Taigi škaplierius būtų galima pavadinti miniatiūriniu Karmelio atsiskyrėlių abitu.

     Saracėnams veržiantis ir grasinant palaidoti katalikiškąjį tikėjimą, Karmelio atsiskyrėliai paliko šį kalną ir įsikūrė vieni Kipro saloje, kiti Italijoje, dar kiti Anglijoje bei Prancūzijoje. Ypatingai šiltai jie buvo priimti Anglijoje, Kento provincijoje. Minėtose šalyse jie susiformavo į reguliarų Karmelitų Ordiną ir 1246 m. Anglijoje savo vienuolijos generolu išsirinko garsųjį atsiskyrėlį šv. Simoną Stoką.

     Kadangi Europoje jie susidūrė su rimta opozicija, tai šv. Stokas nuoširdžiai meldėsi į Švč. Mergelę, prašydamas globos. Meldė ją būti jūrų žvaigžde, kaip kad ji — prieš karmelitams paliekant Karmelio kalną ir giedant "Salve Regina"—apsireiškimo metu pažadėjo: tokia "jūrų žvaigžde" būti, simboliškai tariant, visada šviesti ir rodyti jiems tikrąjį kelią!

     Šv. Stokas karštai meldėsi penkerius metus, ir jo malda buvo išklausyta, nes 1251 m. liepos 16 d. jam apsireiškė Dievo Motina ir, duodama jo ordino škaplierius, kalbėjo: "Tai bus ženklas tau ir visiems karmelitams: tie, kurie mirs, nešiodami šiuos škaplierius, nepateks į amžinąją ugnį".

     Šis Marijos apsireiškimas buvo nuostabiai maloni staigmena, nes šv. Stokas teprašė vienos malonės — kad Dievo Motina globotų Karmelitų Ordiną ir gintų nuo priešo puolimų, o štai Švč. Mergelė prie prašomos globos pridėjo dar kur kas brangesnę dvasinę dovaną — amžinosios laimės garantiją tiems, kurie iš meilės Dieviškajai Motinai pamaldžiai nešios šį miniatiūrinį karmelitų abitą — ruduosius škaplierius.

     Klausimas, kodėl rudieji škaplieriai galėtų būti taip reikšmingi išganymui? Škaplieriai, kaipo audeklo gabalėliai, aišku, nė kiek daugiau nereiškia, kaip kiekviena kita audeklo skiautelė, tačiau sąryšyje su savo kilme jie turi gilią dvasinę prasmę.

     Pirmiausia pats jų nešiojimo būdas primena atsidavimą Kristui, pagal jo žodžius: "Mano jungas yra saldus, ir mano našta lengva", nes škaplieriai, nešiojami persverti per pečius, simbolizuoja tarsi naštą, tarsi jungą, jei jie nešiojami pastoviai, su meile ir su pagarba Dangiškajai Motinai ir josios Dieviškajam Sūnui.

     Toliau — škaplieriai, būdami tiktai miniatiūrinis abitas, nors ir negali pridengti kūno nuogumo, tačiau simboliškai dengia mūsų dvasios nuogumą, nes juk nėra nė vieno, kuris turėtų imunitetą nenusidėti. Tokio, aišku, nėra. Tiesa, gali atsirasti nedaugelis, kurie, dėl ypatingo pamaldumo į Jėzaus kančią ir į jo kančios dalininkę, Nekalčiausiąją Mergelę Mariją, nepaprastos Dievo malonės stiprinami ir gaivinami, išvengia bent mirtinų nuodėmių ir džiaugiasi nuostabia sielos ramybe. Tačiau tokie yra tik išimtys, o dauguma yra varginami pragaištingų gyvenimo sūkurių bei audrų, nes velnias, kūnas ir pasaulis įvairiausiomis priemonėmis nuodija ir žudo sielas.

     Tad šiame pavojingame kelyje į išganymą kiekvienas yra reikalingas ypatingos Dievo malonės nepalūžti ir ištverti. Kadangi visų malonių tarpininkė yra Marija, tai kūdikiškas jai atsidavimas yra būtinas. Škaplieriai yra ženklas, nuolat mums primenantis Dangiškąją Motiną, kurios globai mus pavedė merdėdamas ant kryžiaus pats Dieviškasis Mokytojas. Dabar priklauso nuo mūsų tos globos ieškoti. Būtų neišmintinga tos globos atsisakyti...

     Liucija, viena iš trijų Fatimos regėtojų, dabar Nekalčiausiosios Marijos Širdies vienuolė, sakė, kad vieno apsireiškimo metu Marija buvo apsivilkusi karmelitų abitu, o rankoje laikė škaplierius. Nėra abejonės, kad tokiu būdu Dievo Motina norėjo parodyti savo motinišką globą ir meilę tiems, kurie nesigėdydami visą gyvenimą nešio-ja škaplierius. Jo Šventenybė Pijus XII škaplierius nešiojo nuo vaikystės iki mirties, o minėdamas 700 metų sukaktį nuo rudųjų škaplierių įvedimo, kalbėjo: "Tebūnie šie škaplieriai visam Karmelitų Ordinui kaip ženklas, kaip pasiaukojimo Nekalčiausiajai Marijos Širdžiai simbolis!"

     Atrodo, kad Apvaizdos plane rudieji škaplieriai buvo pramatyti jau Senajame Testamente, nes pranašas Jeremijas 2-me skyriuje, 7-je eilutėje sakė: "Aš pasiunčiau jus į Karmelio žemę, kad skintumėt ir valgytumėt geriausius tos žemės vaisius".

     O mūsų Bažnyčia, tarsi atspėdama tą Apvaizdos planą, škaplierinių mišių prefacijoje nešiojančius šį miniatiūrinį rūbelį vadina išrinktaisiais Marijos vaikais.

     Dvasinę škaplierių naudą pabrėžė ne tik minėtasis Pijus XII, bet taip pat daugelis kitų popiežių, pvz. Klemensas VII, Klemensas X, Sikstas IV ir t.t. O Benediktas XV net už kiekvieną rudųjų škaplierių pabučiavimą suteikė 500 dienų atlaidus!

     Įsirašyti į Karmelio Dievo Motinos Škaplierių Broliją yra labai lengva, nes kiekvienas kunigas, kuris turi įgaliojimus, gali į šią broliją įrašyti. Savaime aišku, kad kiekvienas karmelitų vienuolijos viršininkas turi tokią galią. Anksčiau, priešvatikaninėje Bažnyčioje, daugelis parapijų klebonų turėdavo tokius įgaliojimus, ir paprastai pirmosios komunijos proga vaikučiai būdavo į šią broliją įrašomi, ir būdavo užkabinami jiems škaplieriai.

     Šia proga reikia pažymėti, kad brolijos nariai nėra įpareigoti kalbėti kokių nors specialių maldų. Vienintelė jų pareiga yra pamaldžiai nešioti šį simbolinį Karmelio Dievo Motinos rūbelį — ruduosius škaplierius.

     Kalbant šia tema, negalima nepaminėti vadinamosios "Šeštadienio privilegijos", apie kurią kalbėjo 1322 m. apsireiškusi Švč. Mergelė popiežiui Jonui XXII šiais žodžiais: "Aš, Malonės Motina, šeštadienį po jų mirties (suprask tų, kurie nešios ruduosius škaplierius) nužengsiu į skaistyklą ir juos išvaduosiu".

     Nors tokia privilegija dogmatiniu požiūriu yra gana kontroversinė, tačiau vėlesnieji popiežiai tokios privilegijos nepaneigė ir net nustatė taisykles jai įsigyti, būtent:

     1.    pirmiausia reikia priklausyti prie Rudųjų Škaplierių Brolijos ir visą gyvenimą tuos škaplierius nešioti;

     2.    reikia praktikuoti skaistybės dorybę pagal savo gyvenimo stovį, tai yra ar būtum pavienis (nevedęs), vedęs, našlys ar našlė; kitaip tariant, kiekvienas pagal savo gyvenimo stovį turi dorai gyventi;

     3.    reikia kasdien į Nekalčiausiąją Mergelę kalbėti atitinkamas maldas (lotyniškai Officium parvum), kurioms popiežius Leonas XIII 1901 m. birželio 14 d. dekretu leido vartoti savo gimtąją kalbą;

     4.    tie, kurie negali skaityti, turi susilaikyti nuo mėsiškų valgių trečiadieniais ir šeštadieniais, ir, žinoma, užlaikyti visus kitus Bažnyčios nustatytus pasninkus.

     Pastaba: nuo abstinencijos trečiadieniais ir šeštadieniais gali dispensuoti nuodėmklausis arba ir šiaip kunigas, jei jis turi Rudųjų Škaplierių Brolijos įgaliojimus. Tačiau, nors ir dispensuoti nuo abstinencijos, privalo kasdien kalbėti bent vieną rožančiaus dalį arba septynis Tėve mūsų. Sveika Marija ir Garbė Dievui — pagal tai, ką nuodėmklausis nustatys.

ŽALIEJI ŠKAPLIERIAI

     Kalbant apie ruduosius škaplierius, norisi paminėti ir kitą dangaus dovaną — žaliuosius škaplierius, apie kuriuos Dangiškoji Motina pranešė 1840 m. rugsėjo 8 d. Justinai Biszueyburu (tark Biskeburu), Šv. Vincento Pauliečio Gailestingųjų Dukterų Ordino vienuolei. Apsireiškusi Nekalčiausioji Mergelė pažadėjo, kad žalieji škaplieriai bus galinga priemonė gauti atsivertimo malonei, ypač tais atvejais, kai nusidėjėlis, populiariai sakant, yra "užkietėjęs" savo klaidose! Tokiais atvejais būtų patartina šį škaplierių panaudoti taip, kad nuodėmėse gyvenantis, ar net visai nepraktikuojantis tikėjimo, nė nežinotų, kad tas škaplierius yra paslėptas jo rūbuose ar daiktuose, kuriuos jis naudoja ir panašiai. Žinoma, slaptasis "kaltininkas" turėtų už tą asmenį karštai melstis ir, kad malda būtų sėkmingesnė, praktikuoti įvairius fizinius bei dvasinius apsimarinimus.

     Pagal Marijos pažadą, šis škaplierius gali turėti gydomosios galios, gali suteikti dvasinės ramybės, o kartais net laikinosios, tai yra žemiškosios palaimos!

     Šioms ir panašioms malonėms gauti nereikalingas joks oficialus įsirašymas: užtenka, kad šis škaplierius būtų kunigo palaimintas, ir kad po to būtų su savim nešiojamas. Nebūtinai abu škaplierius nešioti ant kaklo. O malonėms gauti kasdien reikia kalbėti bent vieną kartą šią trumpą Marijos duotą maldelę: "Nekalčiausioji Marijos Širdie, melsk už mus dabar ir mūsų mirties valandą. Amen!"

     Leidimą šiuos škaplierius gaminti ir platinti suteikė Pijus IX 1870 m., o leidimą įkurti pirmąją žaliųjų škaplierių koplytėlę (shrine) suteikė Madisono vyskupas, ir dabar tokia koplytėlė yra Palmyroje, Wisconsine.

     Anksčiau tokia originali koplytėlė buvo įkurta, pagal Apsireiškusios pageidavimą, Knock'e, Mayo provincijoje, Airijoje, nes Marija labai pamėgo gyvą airių tikėjimą, jų karštą meilę Dievui. Tokiai meilei bei tikėjimui įvertinti ir šių škaplierių spalva yra žalia: tai vilties ir pasitikėjimo Dievu spalva — vilties, kad komunizmas pasaulyje kada nors žlugs, o Airijai Marijos užtarimu Apvaizda suteiks pirmaujančios valstybės rolę pasaulyje!

     Iš to, kas pasakyta, darosi aišku, jog škaplieriai yra akivaizdus ženklas, kad siela pasiveda Marijos globai, ir kad ta globa saugiai lydės tą sielą į amžinybės uostą. Mūsų Bažnyčioje nebuvo nė vieno šventojo, kuris nebūtų pasitikėjęs Marijos motiniška globa. Štai, pavyzdžiui, Šv. Ignacas antijochietis, II-jo šimtmečio kankinys, sako: "Nusidėjėlis gali būti išganytas tiktai Nekalčiausios Mergelės užtarimu, nes ji, kaip Gailestingumo Motina, savo maldomis išgelbsti nuo pražūties net tuos, kurie, pagal griežto teisingumo normas, turėtų būti pasmerkti. Yra negalima, kad Marijos tarnas būtų pasmerktas — ypač tas, kuris ištikimai jai tarnauja ir pasiveda jos motiniškai globai". Bet juk škaplieriai yra ne tik ženklas, kad mes esame jos tarnai, bet, kaip jau minėta, škaplierinių mišių prefacijos žodžiais tariant, net jos rinktiniai vaikai!

     Šią specialią Marijos globą bei užtarimą vyskupas Fulton Sheen mėgsta nusakyti humoristiniu stiliumi: "Kartą šv. Petras kreipėsi į Kristų ir skundėsi, kad kažin kokiu būdu danguje atsiranda sielų, kurios neturėtų jokios teisės čia pasilikti... Tačiau Kristus pažvelgė j jį ir tarė: Petrai, aš tavęs nesmerkiu, nes ne viskas priklauso nuo tavęs: kai tu uždarai vartus, tai mano Motina atidaro langus..."

     Šią nuostabią Marijos globą puikiai suprato 15 karmeličių ordino vienuolių, kurios Prancūzų Revoliucijos metu būdamos pasmerktos mirti, prieš giljotinos peiliui nukertant galvas, Marijos garbei giedojo giliąją škaplierių mintį išreiškiantį himną:

     Tavyje sudėjau visą savo viltį,
     O Skaisčiausioji Mergele,
     Gink ir saugiai mane lydėk
     Visą mano gyvenimo kelią.

     O kai mano silpstančios jėgos
     Baigs žemišką kelionę.
     Išgauk man iš savo Dieviškojo Sūnaus
     Laimingos mirties malonę!

MĖLYNOJI ARMIJA

     Kad įvykdytų Dievo Motinos prašymus Fatimoje, 1947 m. prel. Harold Colgan (jau miręs) įsteigė Mėlynąją Armiją Plainfield, NJ, JAV. Šis religinis sąjūdis greitai paplito po visą pasaulį ir dabar yra 22 milijonai vyrų, moterų ir vaikų, įsijungusių į Mėlynosios Armijos narius. Vien Čikagoje yra pusė milijono — tai didžiausia narių skaičiumi vietovė pasaulyje. Mėlynosios Armijos narių tikslas yra vykdyti 1917 m. Fatimoje apsireiškusios Dievo Motinos prašymus. O prašymai yra šie:

     1.    Kasdien nešioti ruduosius škaplierius, kaip Marijai pasiaukojimo ženklą.

     2.    Kasdien, geriausia su ryto malda, kalbėti pasiaukojimo maldelę į Nekalčiausiąją Marijos Širdį; — žemiau pridedamos maldelės išpildo šį pasiaukojimo aktą.

     3.    Kartu su tomis maldelėmis padaryti intenciją visus patirtus tą dieną nemalonumus paaukoti už nusidėjėlių atsivertimą. Pvz.: a) jei kas tave įžeidė — nepyk, pykčio širdyje nelaikyk, būk atlaidus ir kantrus, nes neatlaidumas panaikina visus maldų, gerų darbų bei komunijų nuopelnus, suveda į nulį; b) praktikuok įvairius apsimarinimus, kaip pvz.: jei esi salėje, baliuje, bažnyčioje, ar kur kitur, specialiai pasirink prastesnę vietą, ir dėl to ar dėl kitko nesigirk, nes pasigyrimas taip pat sunaikina visus nuopelnus; c) praktikuok kitokius apsimarinimus: valgydamas sumažink valgį vienu kąsniu, kai kada pabandyk plikais keliais ant plikų grindų truputį pasimelsti ir t.t.; ir kas gali išskaičiuoti visas apsimarinimo rūšis — bet visa tai Dievui labai patinka!

     4.    Kasdien kalbėk bent vieną rožančiaus dalį apmąstydamas jo paslaptis.

     5.    Fatimos Dievo Motinos pažadas, liečiantis pirmuosius šeštadienius: "Aš pažadu padėti mirties valandoje su malonėmis, kurios reikalingos išganymui tiems, kurie:

     1) penkis iš eilės pirmuosius šeštadienius atliks išpažintį ir priims komuniją; 2) sukalbės vieną dalį rožančiaus — 5 paslaptis ir 3) 15 minučių apmąstys rožančiaus paslaptis su atsiteisinimo intencija į mano Nekalčiausiąją Širdį".

RYTMEČIO PASIAUKOJIMAS

     Mano Dieve, vienybėje su Nekalčiausiaja Marijos Širdimi (čia pabučiuok ruduosius škaplierius, kaipo pasiaukojimo ženklą — 500 dienų atlaidai) aukoju Tau brangiausiąjį Jėzaus Kraują visuose pasaulio altoriuose, jungdamas su juo visas šios dienos mintis, žodžius ir darbus.

     Mano Jėzau, aš trokštu šiandien pelnyti visus atlaidus ir nuopelnus, kuriuos tik galėsiu, ir kartu su savimi noriu paaukoti juos Nekalčiausiajai Marijai, kad ji panaudotų juos taip, kaip Tavo Švenčiausiajai Širdžiai labiausiai patiks. Brangiausiasis Jėzaus Krauje, išganyk mus! Nekalčiausioji Marijos Širdie, melski už mus! Švenčiausioji Jėzaus Širdie, pasigailėk mūsų!

PASIŽADĖJIMAS

     Brangiausioji Karaliene ir Motina, kuri Fatimoje pažadėjai atversti Rusiją ir suteikti pasauliui taiką, norėdamas atsilyginti Tavo Nekalčiausiajai Širdžiai už savo ir viso pasaulio nuodėmes, nuoširdžiai pasižadu: 1) pasiaukojimo dvasioje atlikti kasdieninius savo luomo darbus, kantriai pakeldamas visus pasitaikančius nemalonumus;

     2) sukalbėti bent vieną rožančiaus dalį, apmąstydamas jo paslaptis; 3) be pertraukos nešioti ruduosius škaplierius, kaip pasižadėjimo bei pasiaukojimo ženklą. Šį pasižadėjimą stengsiuos dažnai atnaujinti, ypač pagundų metu.

     I    Pastaba: Šis pasižadėjimas nėra jokie įžadai, ir užtat nesaisto po nuodėme.

     II    Pastaba: Kas prisirašo prie Mėlynosios Armijos, automatiškai įgyja Šeštadienio privilegiją, žinoma, jei išpildo Fatimos Dievo Motinos penkias sąlygas. Kitaip sakant, Šeštadienio privilegijai turėti gauna leidimą kalbėti rožančių, kuris buvo kunigų suteiktas visiems Mėlynosios Armijos nariams vietoj specialių maldų į Mariją, vadinamų Officium parvum, kaip anksčiau minėta.

     Mėlynoji Armija turi popiežių Pijaus XII ir Pauliaus VI pripažinimą bei palaiminimą. Šio sąjūdžio centrinė įstaiga yra Fatimoje, Portugalijoje, o padaliniai Washingtone, Amerikoje, taip pat ir kituose kraštuose. Pagal stigmatizuoto vienuolio tėvo Pijaus (miręs 1988 m.) nuomonę, Rusija atsivers tada, kai Mėlynosios Armijos narių bus tiek, kiek yra komunistų.

     Taigi Mėlynosios Armijos būtinos sąlygos yra: 1) kalbėti rožančių; 2) nešioti škaplierius; 3) kaipo atsiteisimą aukoti sąžiningai atliktus dienos darbus, fizines bei dvasines kančias ir apsimarinimus.

     Nauda priklausyti Mėlynajai Armijai: 1) išpildote Dievo Motinos sąlygas Rusijai atsiversti ir Kristaus taikai pasaulyje įgyvendinti; 2) gaunate daug atlaidų per rožančių ir škaplierius; 3) automatiškai gaunate Šeštadienio privilegiją; 4) jūsų pasižadėjimas, vardas ir adresas yra nusiunčiamas į Fatimą ir pakasamas apsireiškimų vietoje; 5) už jus meldžiasi specialiose mišiose Fatimoje; 6) dalyvaujate 22 milijonų Mėlynosios Armijos narių maldose.

     Dievo Motinos žodžiai Fatimoje: "Jei mano prašymas bus išpildytas, Rusija atsivers ir pasaulyje bus taika!" Tad kovokime tikraisiais ginklais!

     Dėl įsirašymo kreiptis į vietinę Blue Army of our Lady of Fatima įstaigą.