Vienas pilietis sako klebonui:

     —Klebone, rytoj jūsų bažnyčioje bus mano dukters vestuvės: ar jūs negalėtumėte pakeisti užrašo prie altoriaus?

     —    Bet kodėl jūs norite, kad aš tą užrašą pakeisčiau? — nustemba klebonas.

     —    Argi jums neaišku, klebone, juk ten parašyta: “Viešpatie, atleisk jiems, nes nežino, ką daro”...

*

     —    Girdėjau, kad baigėsi judviejų skyrybų byla. Įdomu, kaip viską pasidalinote?

     —    Žmona pasiėmė baldus, o aš — vaikus.

     —    Na, o kaip su visu kitu turtu?

     —    O, jį pasiėmė advokatai.

*

     Trys škotai karštai meldėsi bažnyčioje, bet kai pamatė, kad rinkliava nebetoli, tai pašnibždomis tarp savęs ėmė kalbėtis ir tuoj tą reikalą išsprendė: vienas apalpo, o kiti du jį išnešė laukan.

*

     Anglas ir škotas susitiko po 25 metų ir nutarė tą įvykį atšvęsti. Kai abu restorane sėdosi prie staliuko, škotas sako: “Dabar tavo eilė, nes aš paskutinį kartą restorane užmokėjau”.

*

     Ūkininkas veža vežimą trąšų pro beprotnamį. Vienas iš stovinčiųjų prie tvoros psichinių ligonių klausia:

     —    Ką čia vežate?

     —    Trąšas, —atsako ūkininkas.

     —    O kur jas dėsi? — klausia toliau ligonis.

     —    Ant braškių, — sako ūkininkas.

     —    Tave jau seniai reikėjo uždaryti į beprotnamį, - sako nustebęs ligonis, — mes ant braškių dedame cukrų ir pieną, o tu — trąšas!

*

     Amerikos reporteris klausia rusų trenerį:

     —    Kaip jūs paruošiate tiek daug gerų bėgikų?

     —    Visai paprastai, — atsako rusas, — mes paduodame startą tikromis kulkomis.