P. DAUGINTIS, S.J.

     Ruošiamės Lietuvos krikšto jubiliejui. Šie 1986-tieji metai Lietuvos vyskupų paskelbti Sąmoningo tikėjimo metais, kad mes aiškiau ir sąmoningiau pažintume savo tikėjimą, krikštu gautą, iš tėvų ir protėvių paveldėtą. Tam tikslui Jubiliejaus religinės programos komisija paruošė atitinkamą temų ciklą. Vieną iš jų čia norime panagrinėti.

     Religinės programos komisija yra nusistačiusi tas temas nagrinėti ne konferencijų ar paskaitų, bet pokalbio būdu, dalyvių pergyvenimu ir žinių pasidalinimu. Žinoma, rašinyje tai beveik neįmanoma atlikti, tačiau kviečiame skaitytojus tai daryti su savo šeimos nariais ar draugais, arba bent pačiam vienam atsakyti į klausimus.

     Tad imame pirmąją temą iš šešių pasiūlytųjų, būtent: "Kūrėjo Dievo plano laipsniškas atpažinimas, pajuntant Kūrėjo Dievo ištikimybę savo kūriniui ir užtat pamilstant Dievą”.

1. DIEVAS — KŪRĖJAS

     Prisiminkime, kaip Kūrėjas Dievas tveria pasaulį ir mus, žmones. Paskaitykime iš Šv. Rašto, iš Pradžios knygos (1,1-30) arba Didžiojo šeštadienio liturgijos pirmąjį skaitymą. "Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę... Dievas tarė: 'Teknibžda vandenyse daugybė gyvūnų, o virš žemės teskraido paukščiai... Teišaugina žemė įvairių rūšių gyvius, gyvulius, roplius ir visokius laukinius žvėris!’ Ir Dievas matė, kad tai buvo gera”.

     Pagalvokime, kaip trys Švenčiausios Trejybės asmenys tariasi pasidalinti savo begaline dieviška laime ir gyvenimu su kitais. Jie nusprendžia sukurti angelus ir žmones. Kaip jauni tėvai, laukdami savo pirmgimio, iš anksto tariasi, planuoja, rūpinasi, kad jų gimusiam kūdikiui būtų visko, kas reikalinga jo augimui ir džiaugsmui, taip Dievas Tėvas su kitais dviem Švenč. Trejybės asmenimis viską aptaria ir sukuria žmogui visą pasaulį su visomis jo gėrybėmis, Tada Dievas taria: "Padarykime žmogų į mūsų paveikslą ir panašumą!”

     Žmogus Dievo sukurtas su medžiaginiu kūnu, kad būtų visų žemės kūrinių atstovas ir valdovas; bet sukurtas ir su nemirtinga dvasia, kad galėtų dalyvauti Švenč. Trejybės dieviškame gyvenime, būdamas panašus į vienatinį Dievo Sūnų. Antrasis Švenč Trejybės asmuo pasisiūlo, žmogui puolus, jį atpirkti, o Šv. Dvasia — apsigyventi žmoguje ir jam padėti.

     Koks yra ryšys tarp Kūrėjo ir kūrinių? Kada esi patyręs Dievą, kaip savo Kūrėją? Kaip sąmoningai jungiesi į kūrimo darbą?

     Galvodamas apie šiuos klausimus, prisimenu porą įvykių iš savo gyvenimo. Dievą Kūrėją kartą pajutau prie Akmenės upės. Nuėjus man vasarą į jos pakrantę, vešliai lingavo užaugusi žolė, kvepėjo laukinių gėlių ir liepų žiedai. Tyliai ošė medžiai ir dūzgė bitės liepose. Stebėjausi ir grožėjausi — juk visas šias vasaros grožybes sutvėrė Dievas; sutvėrė man ir savo tėviška apvaizda visa tai palaiko man — žmogui!

     Atsimenu, kaip kartą ankstų pavasario rytą, man dar tebesant lovoje, tėvai gretimajame kambaryje tarpusavyje kalbėjosi. Jie sutarė mane leisti į mokslus. Tikiu, kad Kūrėjas Dievas įkvėpė tą mintį mano tėvams, vos vos pragyvenantiems su didele šeima. Jie ryžosi tokiam sunkiam dalykui! Paskui Dievas padėjo jiems ir man. Tai visiškai pakeitė mano gyvenimą, pakreipė nauja, kaimiečiui vaikui beveik neįmanoma linkme.

     Panašiai kiekvienas skaitytojas, kiek pagalvojęs, teatsako į anksčiau paduotus klausimus pats sau arba tepasidalina su savo šeimos nariais bei draugais. Galima pamėginti išreikšti savo padėką Kūrėjui Dievui kokia nors malda ar poezija, pvz.:

          Garbė Tau, Viešpatie, už amžinąjį taką
          Nuo žemės dulkių lig dangaus žvaigždžių
          Ir už didybę mūs mažų širdžių!

Arba:

          Kai aš stebiu pasauli, didis Dieve,
          Kurį žodžiu galingu kūrei Tu,
          Kai pažvelgiu į tuos šviesius pasaulius,
          Žvaigždžių nesuskaičiuojamus pulkus,
          Mano siela gieda Viešpačiui:
          Koks didis Tu, koks didis Tu!

2. ŽMOGAUS IŠLAISVINIMAS

     Kitas nuostabus, didelis Dievo Kūrėjo darbas — tai išlaisvinimas išrinktosios žydų tautos, visos žmonijos ir kiekvieno mūsų iš nuodėmės ir kitokio blogio vergijos. Apgalvokime tai, prisimindami tą istoriją ar ją paskaitydami Šv. Rašto Išėjimo knygoje. Dievas ne tik išlaisvino iš Egipto vergijos tą nepaklusnią, stabams pasidavusią, nuodėmingą tautą, bet su ja sudarė sąjungą, sandorą prie Sinajaus kalno. Jis, Abraomo, Izraelio ir Jokūbo Dievas, būsiąs jų Dievas, galingasis Gynėjas ir Globėjas, o ji — vienintelio tikrojo Dievo garbintoja ir nuoširdi jo valios bei įstatymų vykdytoja.

     Tada reikėtų mėginti atsakyti į atitinkamus klausimus:

     Kada savo gyvenime esi patyręs vergiją? Kokia forma ir kokiu būdu? Kur ir kokiais atvejais patyrei, kad savo jėgomis negali išsilaisvinti? Nusakyk žmones varginančių vergijų apraiškas.

     Aš pats, pvz., buvau pasidavęs keletui žmogiškų silpnybių. Gyvenau nusiminęs, nepatenkintas savimi ir žmonėmis. Taip pat ir dėl to, kad iš apsileidimo nepadariau to, ką savo ribotais talentais galėjau ir turėjau padaryti. Gailėjausi, mėginau pasitaisyti, bet. .. Be to, norėjau būti vienuoliu, o gal ir kunigu, tačiau nedrįsau. Vis melsdavausi. Vieną vasaros naktį sapnuoju. Aš beesąs nedidelėje gražioje koplyčioje. Žiūriu į didžiojo altoriaus vitraže esantį šviesių, raudonų spalvų Jėzaus vaizdą su atverta širdimi, liepsnų apsupta. Vis žiūriu ir stebiu. Viešpaties akys lyg žvelgia į mane... ir jis ranka mostelia man. Pabundu. Džiaugiuosi. Visiškai išbudęs, galvoju: "Jeigu Jėzus man pamojo, tai Dievas atleido visas mano nuodėmes. Kristus kviečia pas save, kviečia būti jo kunigu”. Vėliau supratau tai, kaip kokią Jėzaus sandorą su manimi: jis man atleidžia nuodėmes, manimi rūpinasi, o aš, jo kunigas, turėsiu rūpintis jo mylinčios Širdies reikalais — padėti jam išganyti Dievui Tėvui taip brangius vaikus, pagelbėti jam, kad jo mylimi broliai ir seserys, taip pat ir mano artimieji, gyventų kilnų, laimingą gyvenimą žemėje ir danguje.

3. KŪRĖJO DIEVO VEIKLA

     Dievas Tėvas ir toliau tebekuria, ir toliau savo galybe bei išmintimi palaiko viso pasaulio kūnus ir gyvius, tebegelbsti žmoniją ir kiekvieną mūsų per savo įsikūnijusį Sūnų Jėzų Kristų, per Šv. Dvasią mumyse kuria antgamtinį gyvenimą. Tuo gyvenimu kilnina ir šventina mus. Dievas tai daro ir tiesiogiai, ir veikia per kitus netiesiogiai: per jų žodžius, darbus, įtaką ir visokeriopą pagalbą.

     Paskaitykime iš Evangelijos: "Man duota visa valdžia danguje ir žemėje. Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šv. Dvasios... Kas įtikės ir pasikrikštys, bus išgelbėtas!”

     Kristaus mokiniai ir apaštalai su Dievo pagalba tai ir vykdė: skelbė Linksmąją Naujieną, mokė žmones apie Mesiją, Kristų, gerojo Dievo Sūnų, krikštijo ir gydė žmones. Palengva jie sudarė Kristų tikinčiųjų bendruomenę, pirmykštę Bažnyčią. Ir dabar Dievas veikia savo Bažnyčioje, padeda ir gelbsti žmones per vyskupus, kunigus, vienuolius, seseles ir pasauliečius tikinčiuosius.

     Kiekvienas tokį Dievo veikimą per kitų įtaką esame patyrę. Tad pamėginkime atsakyti į šiuos klausimus:

     Kas tau yra tikėjimo pavyzdys? Kieno įtaka ar parama tau svarbi tikėjime? Kada per kitus esi patyręs Dievo veikimą, naują gyvenimą? Kas tau liudija apie Dievo Dvasios veikimą? Ar atpažįsti, kada pats tampi pavyzdžiu, paskatinimu, atrama kitiems?

     Svarstydamas tokius dalykus, prisimindamas savo įspūdžius ar iš kitų girdėtus pasakojimus, pajunti, kaip Dievas rūpinasi savo kūriniais, kaip įvairiausiais būdais mums vis padeda ir veikia, kad kiti mums padėtų; kaip dirba, tvarko ir dovanas teikia, kaip myli mus darbais, parama, paguoda ir savo artumu.

     Toks Kūrėjo Dievo tėviško plano atpažinimas mums ir kitiems padeda vis labiau Dievą pamilti.

■    “Šaltinis”, marijonų ir Šv. Kazimiero sąjungos D. Britanijoje leidžiamas žurnalas, šiemet minės tris sukaktis: 80-tą savo gimtadienį, 60 m. nuo atgimimo Marijampolėje ir 25 m. gyvavimo Didžiojoje Britanijoje.

■    Vatikano gydytojų komisija savo posėdyje 1986 m. sausio 15 d. vienbalsiai pripažino, kad vienas išgijimas, įvykęs per arkiv. J. Matulaičio užtarimą, yra medicinos požiūriu nepaprastas ir neišaiškinamas — stebuklingas. Tikimasi, kad arkiv. J. Matulaitis ateinančių m. birželio mėnesį, minint Lietuvos krikšto 600 metų sukaktį, bus paskelbtas palaimintuoju.