CHIARA LUBICH
“Kas gi mus atskirs nuo Kristaus meilės”? (Rom 8,35).
Šv. Paulius čia kalba apie “Kristaus meilę” mums, bet ne apie mūsų meilę jam. Tačiau savaime suprantama, kad ir mes turime jį mylėti. Kristus mylėjo mus visą savo žemiškąjį gyvenimą. Jis atėjo mylėdamas ir atiduodamas save mūsų skurdžiai, vargingai ir nuodėmingai žmogystei. Dar daugiau, iš tos meilės jis mirė ant kryžiaus, kad sutaikytų mus su Tėvu ir pelnytų mums dovaną — Šventąją Dvasią.
Kadangi Kristus yra Sūnus, kurį Tėvas siuntė mus išganyti, ir jis yra viena su Tėvu, tai “Kristaus meilė”, čia minima, rodo taip pat ir Tėvo begalinę meilę pasauliui ir kiekvienam iš mūsų.
Jei Kristaus meilė mums yra tokia nepaprasta, tai krikščioniui nėra jokios priežasties būti susirūpinusiam, turėti baimę, ypač bijoti kančios, prarandant drąsą. Šv. Paulius kaip tik ir nori atkreipti į tai mūsų dėmesį.
Mes pasidarome baimingi, ypač kai jaučiamės vieniši prieš amžinojo gyvenimo paslaptį, kai mus ištinka didesnės jėgos, negu mūsų žmogiškoji prigimtis gali pakelti, kai mus paliečia gamtos galybių reiškiniai, kai ištinka skausmingos gyvenimo sunkenybės ir sunkūs vargai (skurdas, ligos, mirtis). Šv. Paulius, atkreipęs į tai mūsų dėmesį, po to mini ir daugiau tų sunkenybių.
Apaštalas kaip tik ir nori pasakyti, kad mes niekada nesijausime vieniši, jei atsiduosime Dievo meilei, kurią jis parodė mums per savo Sūnų Jėzų Kristų. Juk Kristus ir Tėvas yra su mumis. Jei jie yra su mumis, mums nereikia bijoti. Jokia sunkenybė, joks grasinimas negali mūsų gąsdinti. Jokia pasaulio galybė negali sutrukdyti Dievo plano mus išganyti.
Kaip mes turėtumėm gyventi pagal čia mąstomus žodžius? Mus taip pat kartais gali prislėgti sunkenybės: įvairios žemiškos ir dvasiškos problemos, kurias gali sukelti mūsų silpnybės ar praeities nesėkmės. Mes taip pat galime patirti skausmą ir baimę, nematydami vilties, kai esame apsupti apgaulingo materializmo, prievartaujančio smurto ir moralės sunykimo. O matydami neteisingai sprendžiamas kai kurias socialines problemas, mes galime prarasti viltį ir netekti drąsos kurti teisingesnį pasaulį ir t.t.
Gyvendami pagal čia mąstomus žodžius, mes galėsime liudyti mūsų tikėjimą, kad Kristus myli mus ir yra su mumis, ir kad Tėvo meilė yra su mumis.
O jei Kristus ir Tėvas yra su mumis, tai savaime suprantama, kad ir mes taip pat turime būti su jais. Tada tikrai viskas bus mums įmanoma. Mums, krikščionims, buvimas su jais įpareigoja pirmiems gyventi pagal Jėzaus žodžius, o ypač pagal artimo meilės didįjį įsakymą.
Meilė, ypač tarpusavio meilė, gali mažinti visokį blogį mūsų bendruomenėje ir žmonijoje veiksmingiausiai.
Karai, diskriminacija, fanatizmas, socialinė nelygybė, ginčai išnyks, jei žmonės gyvens tarpusavio meilėje plačia apimtimi. Jei mes atsiduosime Tėvo ir Kristaus meilės veikimui, pasaulis galės būti transformuotas pagal Dievo planą. Tada vienybė, broliškumas ir taika visuomeninėse grupėse ir tautose bus galima. Tada bus įmanoma turėti ir švaresnį, sveikesnį bei teisingą pasaulį.
Bet mes turime pradėti nuo savęs, gerai atlikdami savo dalį ir su meile kitiems tai daryti.
Iš anglų kalbos išvertė Kostas Paulius