Paruošė Gediminas Vakaris

MOLĖTŲ BAŽNYČIOJE ĮVYKUSIOS KRYŽIŲ PARODOS PROGA

     Į parodos atidarymą susirinko daug molėtiškių. I bažnyčią atėjo net tie, kurie anksčiau dideliu ratu ją aplenkdavo. Parodą atidarė buvęs Molėtų parapijos klebonas, dekanas Ignacas Milašius. Kunigas pasakojo, kaip jo pažįstama moteris, kai ją kartu su mažais vaikais vežė į Sibirą, spėjo pasiimti kryžių, kuris gelbėjo ją visą sunkų tremties laikotarpį.

     Kryžius yra šventas. Jo negali sunaikinti net galingiausia technika. Štai pavyzdys. Molėtų rajone, Perkalių kaime gyveno dievobaimingas ir labai sąžiningas žemdirbys Ignas Kiaušas. Žmogus buvo senas. Prieš mirtį (tai buvo apie 1970-uosius metus) Ignas nusprendė prie savo namų pastatyti kryžių. Ateistai neleido. Tačiau žmogus buvo atkaklus. Jis žinojo, kad medinį kryžių nuims ir sudegins, todėl laukuos susirado didelį akmenį, apdailino jį ir nukalęs iš metalo kryžių pritvirtino prie jo. Tokį akmens ir metalo kryžių pastatė šalia savo namų prie kelio Ukmergė-Alanta. Naujasis statinys stovėjo gal porą dienų. Sulėkė komunistai iš Molėtų partkomo ir kartu su vietiniais įsakė Ignui Kiaušui tuojau pat kryžių nugriauti. Žmogus nepakluso, teigdamas, kad nieko blogo nepadaręs.

     —    Mes tave į psichiatrinę ligoninę išvešime, — gąsdino.

     —    Manęs gydyti nereikia, — nenusileido Ignas, — aš ir namie numirsiu.

     Į beprotnamį komunistai Igno Kiaušo neišvežė, bet tuojau atidundėjo galingas “stali-necas”, kuris nuvertė akmenį (kryžių nulaužė), įrito į sunkvežimį ir išvežė statyboms.

     I. Kiaušas rankų nenuleido. Jis parsinešė nulaužtą kryžių ir vėl ėmė ieškoti akmens tinkamo pamatui. Surado dar dailesnį, nes Perkalu kaimo laukuos galima ir Puntuko brolį rasti.

     Šį sykį I. Kiaušas nusprendė nebestatyti kryžiaus prie kelio, o pastatyti savo kieme. Taip ir padarė. Nuo ateistų akies kryžiaus nepaslėpė. Jie atsiuntė traktorių, kuris akmenį su kryžiumi nutempė j klampią pelkę.

     Nebesulaukė Ignas Kiaušas nepriklausomos Lietuvos. Jis mirė. Komunistams nepavyko sunaikinti kryžiaus. Stovi jis dabar prie I. Kiaušo sodybos. Kam teks pravažiuoti iš Ukmergės į Alantą, galite į jį pasižiūrėti. Stovi jis prie pat kelio toje vietoje kur pirmąsyk buvo pastatęs Ignas. Surado akmenį su kryžiumi užkastą anūkai. Jie atnešė ir pastatė. Seną kryžių stropiai prižiūri Igno Kiaušo dukros — Valerija Bučiūnienė ir Bronė Tvarijonienė. (XXI amžius).

KAIRĖNŲ KAIMO KRYŽIUS

     Kairėnų kaime, Grinkiškio parapijoje (Radviliškio raj.), 1901 metais buvo pastatyti du kryžiai krikščionybės jubiliejui atminti. Vienas kryžius vadinosi vyrų kryžiumi, kitas — moterų. Jų jau nebėra. Stovi pakelėje į Krakes tik senas paramstytas Kairėnų kaimo jaunimo kryžius.

     1992 m. birželio 13 d. vakare po šv. Mišių Grinkiškio bažnyčioje Krakių dekanas, Grinkiškio bažnyčios klebonas kun. J. Vaicekauskas pašventino Kairėnų kaime naujai pastatytą ąžuolinį kryžių. Naujo kryžiaus pastatymu labai rūpinosi Liudvikas Bankauskas. Jis iš kaimo tikinčiųjų surinko aukas ir 8 metrų ilgio ąžuolinį rąstą nupirko. Kryžių padarė vietos meistras Vincas Pletkus. Šventinant dalyvavo ir meldėsi apie 50 kairėnų kaimo žmonių. įdomu, kad Kairėnų kaimo kryžius pastatytas toje vietoje, kur anksčiau stovėjo stulpai su užrašais, skelbiančiais komunizmo idėjas. Gaila, kad ir šiandien dalis to kaimo gyventojų, persiėmę komunizmo raugu, neprisidėjo prie kryžiaus statymo. Tiems žmonėms nereikia nei tikėjimo, nei Lietuvos laisvės. Jie daugiausia iš kitur atsikraustę. Kryžiaus statytojai katalikai ant kryžiaus užrašė:

Už Lietuvos laisvę! Laimink, Dieve, mūsų šalį ir mus visus, kurie šaukiamės Tavo pagalbos.(Ten pat)

V1I-OJI PASAULINĖ JAUNIMO DIENA LIETUVOJE

     Gegužės 16-ąją keturiose Lietuvos vyskupijose: Panevėžio, Telšių, Kaišiadorių ir Kauno, o gegužės 23-ąją — Vilniaus ir Vilkaviškio vyskupijose įvyko VII-osios Pasaulinės jaunimo dienos renginiai.

     Visų vyskupijų jaunimo atstovų susirinkimams atsiuntus savo pastabas, bus galutinai suredaguoti Lietuvos jaunimo laiškai Šv. Tėvui, Lietuvos vyriausybei, Lietuvos bei išeivijos jaunimui.

     Kaune po pamaldų arkikatedroje-bazilikoje jaunieji katalikai susirinko Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakulteto auditorijoje, kur juos pasveikino vyskupas S. Tamkevičius, S.J. Remdamasis prieš VII-ąją Pasaulinę jaunimo dieną surengtos apklausos duomenimis, įvairius katalikiško jaunimo gyveninio aspektus bei problemas gana plačiai aptarė Ateitininkų federacijos pirmininkas Lietuvoje prof. A. Žygas. Jaunuolius taip pat aplankė tuo metu Kaune viešėjęs Jean Vanier.

     Papietavus įvyko jaunimo pašnekesys su vyskupu. Jaunimas pasigenda artimesnio bendravimo su kunigais, pageidavo turėti kino salę, kur būtų rodomi religinio turinio filmai, viso Šv. Rašto vertimą į lietuvių kalbą su išsamiais komentarais, katalikiškų bibliotekų Kauno mieste. Apibendrindamas pokalbį, vyskupas pažymėjo, jog dabar, kai į Lietuvą skverbiasi įvairūs nauji tikėjimai, itin svarbu studijuoti Katalikų Bažnyčios doktriną bei pažintą tiesą liudyti savo gyvenimu bei darbais. Vyskupas taip pat ragino puoselėti tautines vertybes. Kadangi mūsų veiklos rezultatai labai dažnai priklauso ne nuo mūsų pastangų, bet nuo Dievo, daugiau dėmesio skirti bendravimui su Dievu.

     Vakare arkikatedroje-bazilikoje buvo aukojamos šv. Mišios, o Nemuno ir Neries santakoje įvyko gegužinė.

     Kaišiadoryse šventė prasidėjo katedroje. Šv. Mišias aukojo Kaišiadorių vyskupas J. Matulaitis. Pamokslą pasakė Birštono klebonas kun. G. Tamošiūnas. Pasimeldę jaunuoliai susirinko 1-ojoje vidurinėje mokykloje, kurioje buvo bendri priešpiečiai. Po pietų paskaitą apie katalikiško jaunimo idealus bei gyvenimo tikslus perskaitė iš Kauno P. Pliumpa. Jis kvietė jaunimą eiti Kristaus nurodytu keliu. Po bendrų maldų vyko diskusijos, buvo atlikta meninė programa.

     Vilniuje birželio 6 d. 12 val. arkivyskupijos jaunimo atstovai rinkosi į Šv. Jono bažnyčią, susirinko keturi šimtai jaunų žmonių, atvykusių iš įvairių arkivyskupijos kampelių. Šv. Mišias aukojo Vilniaus arkivyskupas Audrys Juozas Bačkis, lietuvių ir lenkų kunigai. Riešės, Vilniaus Dievo Apvaizdos, Trakų, Švenčionėlių, Druskininkų, Vilniaus Šv. Onos, Varėnos, Marcinkonių. Vilniaus arkikatedros-bazilikos, Valkininkų, Eišiškių, Vilniaus Šv. Rapolo, Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo, Vilniaus Šv. Petro ir Povilo, Vilniaus Šv. Mikalojaus parapijų jaunimas bei Vilniaus ateitininkai, skautai ir jaunieji karitiečiai paruošė visuotinę maldą ir per šv. Mišias arkivyskupui atnašavo savo dovanas.

     Po šv. Mišių buvo aptartas Šv. Tėvo laiškas jaunimui. Kauno VDU prof. Arvydas Žygas papasakojo savo įspūdžius iš VI Pasaulio jaunimo dienos Čenstakavoje. Vėliau įvyko diskusijos, kurių metu buvo pasidalinta rūpesčiais, jaudinančiais kiekvienos parapijos jaunimą. Pasiryžta visomis jėgomis siekti atnaujinti parapijų gyvenimą. Pasibaigus diskusijoms, arkivyskupas apibendrino pareikštas mintis, padėkojo visiems už ryžtą ir visus pakvietė pietų. Vilniaus universiteto kiemelyje jaunieji katalikai pasistiprino, padainavo, pašoko. Visus linksmino “Ratilio“ ansamblis.

     Penktą valandą vakaro kartu su arkivyskupu visi jaunuoliai giedodami patraukė į Vilniaus arkikatedrą-baziliką aplankyti šv. Kazimiero karstą. Šv. Kazimiero koplyčioje arkivyskupas juos laimino ir pasiuntė į parapijas skelbti Gerąją Naujieną. Giesmėmis, skambėjusiomis Šv. Kazimiero koplyčioje, jaunimas garbino Dievą, dėkojo jaunimo globėjams šv. Kazimierui ir Švč. Mergelei Marijai. (Ten pat)

■ Lietuvos vyskupų konferencijoje pareikštas nusistatymas, kad nėra linkimo leisti kunigams būti renkamiems į seimą. Lietuvos patriotų sąjunga kreipėsi j vyskupus, kad būtų leista būti renkamiems buvusiems okupantų kaliniams, kovojusiems dėl Lietuvos laisvės.