■ Arkivyskupas Jonas Bulaitis yra paskirtas popiežiaus nuncijumi Mongolijoje. Mongolija ir Vatikanas yra užmezgę diplomatinius santykius. Arkiv. Bulaitis yra Anglijos lietuvis, 59 m. amžiaus, kunigu įšventintas 1958 m. Aukštąsias studijas išėjo Laterano universitete ir Popiežiškoje diplomatinėje akademijoje. Yra darbavęsis Vatikano pasiuntinybėse Korėjoje, Čilėje, Panamoje, Kenijoje; Sudane, Irane, Centrinėje Afrikoje.
■ Lietuvos atstovui prie Šv. Sosto popiežius pareiškė, kad į Lietuvą atvyks 1993 m. rugsėjo mėnesį. Lietuvos vyskupų konferencija išrinko specialią komisiją rūpintis popiežiaus priėmimo Lietuvoje organizavimu. Jos pirmininku išrinktas Vilniaus arkivyskupas A. Bačkis.
■ Mongolijoje pasiryžta plėsti misijų darbą. Tikėjimo platinimo draugija tam pakvietė vadinamus Scheut misionierius.
■ Šv. Kazimiero seserų vienuolija buvo įkurta 1907 m. rugpjūčio 30 d., kai trys pirmosios seserys padarė pirmuosius įžadus. Taigi šįmet yra jų 85 m. sukaktis. Dirbdamos mokyklose, ligoninėse, jos daug pasitarnavo mūsų tautai.
■ Taizės religinės tarptikybinės bendruomenės pirmutinis susitikimas JAV-se įvyko gegužės 21-25 d. Daytono, Ohio, universitete. Dalyvių suvažiavo apie 2.000. Dienos praleistos maldose, susimąstymuose, kultūriniame forume. Sekmadienį vyko melstis į savo tikybos bažnyčias.
■ Karagandoje yra katalikų šventovė, pastatyta a.a. jėzuito kun. Alb. Dumbliausko. Prie jos sienos to nepaprasto misionieriaus kapas. Dabar ten dirba lietuvės vienuolės.
■ Vytauto Didžiojo universitete Kaune Teologijos-filosofijos fakultete studijuoja trijuose kursuose 190 studentų. Žymi dalis yra baigusieji Kauno kunigų seminariją.
■ Utenoje pradėjo veikti katalikų “Saulės” vidurinė mokykla.
■ Hamburgo katalikų akademija buvo paskelbusi Šv. Rašto iliustracijų konkursą, kuriame dalyvauti buvo pakviesti 146 atstovai iš 24 valstybių. Buvo paskirtos trys lygiavertės aukščiausios premijos, kurių vieną laimėjo Leonardas Gutauskas, pasirinkęs Sūnaus paklydėlio temą.
■ Motinų fondą įsteigė Čikagos arkivyskupija. Norima padėti neturtingoms motinoms, kad jos nežudytų negimusių kūdikių.
■ Lietuvos krikščionių demokratų partija, viena stipriausių šiame krašte, turi apie 6.000 narių.
Rinkimuose sudarys bendrą bloką su Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga bei su demokratų partija. Svarbiausias jų programos punktas — vadovautis krikščioniškos moralės principais.
■ Petrapily pašventintas kryžius toje vietoje, kur buvo sušaudyta arti 40.000 žmonių, jų tarpe lietuvių.
■ Šv. Tėvas Jonas Paulius II savo kelionėse jau yra aplankęs 104 kraštus. Nors jau yra 72 m. amžiaus, nors ne taip seniai pergyveno operaciją, bet 1993 m., kaip pranešė Vatikano radijas, dar numatė keliauti į Ispaniją ir ten Sevilijoje dalyvauti Eucharistiniame kongrese. Rugpjūčio mėnesį rengiasi vykti į Denver, Col., kur dalyvaus pasaulio jaunimo suvažiavime bei Amerikos atradimo 500 m. sukakties minėjime. Rugsėjo mėnesį numatyta kelionė į Lietuvą, Latviją, Estiją.
■ Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacija Lietuvoje turi 121 amžinųjų įžadų seserį, 6 laikinųjų, 2 naujokes, 5 postulantes ir 9 kandidates. Jos dėsto tikybą mokyklose, 11 seserų neakivaizdžiai studijavo teologiją, 3 mokėsi specialiose mokyklose.
■ Vilniaus arkivyskupijoje buvo surengti trumpieji katechetiniai kursai, kuriuos arkivyskupijos kurijoje lankė 60 asmenų, o Varėnoje — 20.
■ Kriukų bažnyčia, Joniškio dekanate, atšventė savo 200 m. sukaktį. Atvykęs vysk. S. Tamkevičius šventoriuje pašventino Rūpintojėlį, aukojo šv. Mišias ir suteikė sutvirtinimą 430-čiai jaunų tos apylinkės katalikų.
■ Valkininkuose nuo liepos 29 d. iki rugpjūčio 2 d. vyko tarptautinė kasmetinė fokoliarų stovykla. Šis sąjūdis ypatingai siekia ugdyti Dievo ir artimo meilę. Valkininkuose fokoliarus aplankė Šv. Tėvo nuncijus Lietuvai arkiv. Justo Mullor Garcia. Jis aukojo šv. Mišias, pamoksle kalbėjo apie laisvę. Lietuvoje fokoliarų dvasios tėvas yra Vilniaus arkivyskupas A. Bačkis. Stovykloje kasdien būdavo šv. Mišios, paskaitos, susitikimai, rodomos vaizdajuostės, vyko pokalbiai būreliuose, buvo giedamos giesmės.
■ Meksika po daugiau kaip 125 metų atnaujino savo diplomatinius santykius su Vatikanu. Ryšiai su Vatikanu buvo nutraukti 1858 metais, kai prezidentas Benito Juarez nusavino bažnytines nuosavybes, suvaržė dvasininkijos veiklą. Meksika nuo 1521 m. yra katalikiškas kraštas. Persekiojimų metu buvo nužudyta keletas kunigų. Dabartinis prezidentas Salinas de Gortari suorganizavo naujos konstitucijos priėmimą, kuris baigė Katalikų Bažnyčios suvaržymus. Kunigams grąžintos net ir politinės teisės, pvz., balsavimas rinkimuose.
■ Čikagoje 1992 metais koplyčioje prie St. Beda bažnyčios, 8300 S. Kostner, pradėta nuolatinė Švč. Sakramento adoracija. Tikintieji visą parą, dieną ir naktį, renkasi adoruoti išstatytą Švenčiausiąjį. Naktimis dažniausiai būna vyrai; jiems saugiau. Koplyčios durys vakarais 10 val. uždaromos, bet, pabeldus ir parodžius kokį dokumentą, pvz., automobilio vairavimo leidimą, atėjusis ir nakčia įleidžiamas. Nakčia paprastai ateina kas valandą pasikeisdami maldininkai. Toje bažnyčioje pirmadienių vakarais 7 val. gausiai susirenka žmonių kalbėti rožinį ir kitas maldas. Berods, Čikagoje yra tik dvi vietos, kur vyksta nuolatinė Švenčiausiojo adoracija.
■ Vysk. P. Baltakiui rugs. 21-22 dienomis padaryta penktoji akies operacija. Keletą savaičių negalėjo keliauti lėktuvais.
■ Šiaulių religinė bendruomenė ir miesto valdyba paskelbė konkursą paruošti Švč. Jėzaus Širdies šventovės projektą. Architektams bus paskirtos premijos, kurių aukščiausia — 2.500 rublių. Bus statoma naujuose miesto rajonuose.
■ Amerikietis laikraštininkas Wayne Weible, liuteronas, tyrinėdamas Marijos apsireiškimus Medjugorje ir kitose vietose, su visa šeima atsivertė į katalikybę ir dabar važinėja po Ameriką su paskaitomis apie Švč. M. Mariją, apie katalikybės svarbumą, stipriai pasisakydamas prieš negimusių kūdikių žudymą, bei tas idėjas skelbdamas spaudoje. Nusprendė 1992 m. spalio pabaigoje vykti į Rusiją, Ukrainą, Lietuvą bei į kitas buvusias sovietines valstybes ir ten, ypač per televiziją, skelbti katalikybės tiesas bei skleisti Marijos kultą. Vykdamas su grupe kitų, ryžosi į Maskvos Raudonąją aikštę nuvežti Marijos statulą. Tomis temomis yra parašęs knygų bei paskleidęs išspausdintų laiškų. Jo knyga “Medjugorje: the Message” yra pasklidusi įvairiose tautose, patekdama į ypatingai perkamųjų sąrašus.
■ Daininkė Sinead O’Connor, atlikdama vadinamojo pop stiliaus programą NBC televizijos tinkle, parodė žiaurų įžūlumą sudraskydama popiežiaus Jono Pauliaus II paveikslą. Milijonai JAV katalikų ir net nekatalikų pareiškė pasipiktinimą tokiu nekultūringumu ir NBC televiziją pasiekė daugybė protestų.
■ Molėtų bažnyčioje rugpjūčio 31d. buvo surengtos mokytojams ir mokiniams rekolekcijos. Jose tikėjimo ir doros klausimais kalbėjo kunigai: R. Jurkevičius, Z. Navickas, P. Baltuška. Buvo šv. Mišios, Kryžiaus keliai.
■ Lietuvos moterų grupė, pradėjusi rugsėjo 4 d., atliko žygį aplink Lietuvą. Pradėjusios Mišiomis Švč. M. Marijos bažnyčioje Vilniuje, nešdamos Švč. Mergelės Marijos statulėlę, su Vatikano, Lietuvos ir Blaivybės vėliavomis, jos pasimeldė prie altorėlio prie parlamento rūmų, giedodamos Švč. Mergelės Marijos litaniją, ėjo Vilniaus gatvėmis, prie KGB rūmų pasimeldė už budelių aukas bei už kankintojų atsivertimą, pasimeldė katedroje, Aušros Vartuose, meldė globoti Sąjūdį ir patraukė žygin aplink Lietuvą.
■ Ukmergėje buvo suruošti katechetiniai kursai.
■ Lietuvos krikščionių demokratų statute pirmame punkte skelbiamas toks šios partijos tikslas: “Nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimas ir krikščioniškos moralės principais pagrįstas demokratijos įtvirtinimas”.
■ Albanija, kur buvo žiauriai persekiojama Bažnyčia ir kalinami tikintieji, dabar pakvietė Šv. Tėvą Joną Paulių II aplankyti. Albanijos premjeras A. Meksikano tarėsi su Vatikano valstybės sekretoriumi kard. Angelo Sodano apie Bažnyčios teisių pripažinimą.
■ Prajos arkivyskupas Miroslav, kurį persekiodami komunistai buvo padarę langų plovėjų, rugsėjo 20 d. buvo atvykęs į Čikagą aplankyti čia esančių arti 250.000 čekų.
■ Mičigano valstijos vyras Daniel L. Maurer rugsėjo 20 d. buvo įšventintas kunigu, kad padėtų aptarnauti rytų Sibiro katalikus; Vladivastoko katalikų bažnyčią komunistai buvo pavertę archyvų sandėliu. Ji dar reikiamai nesuremontuota. Šventimų Mišios, rusų kalba su lotyniškais įtarpiais, buvo Vladivostoko Prekybos unijos salėje.
Juoz. Pr.