Studentas, sutikęs ūkininką, vedantį du jaučius parduoti, norėdamas iš jo pasijuokti, sako:
— Na, kurgi taip skubinate visi trys?
— Laimė, kad sutikome ketvirtą! Keturiese bus linksmiau, — atsakė ūkininkas.
* * *
— Kada gi iš tikrųjų tamsta pažinai savo vyrą?
— Deja, per vėlai, Tiktai po vedybų.
* * *
— Ką tu daugiausia skaitai? — paklausė Petras savo nutukusį draugą.
— Valgių receptus.
* * *
Auklė klausia gydytojo sūnelį:
— Ar sukalbėjai poterius?
— Taip.
— Ar meldeisi už mamos ir tėčio sveikatą?
— Taip.
— Ar meldeisi už kitų žmonių sveikatą?
— O ne, tėvelis nebeturėtų darbo.
* * *
Pagyvenusi panelė:
— Kas tas vyras, kuris šį vakarą nuo manęs akių nenuleido?
— Tai senų daiktų rinkėjas, — atsakė draugė.
* * *
Jaunas vyras vedybų išvakarėse nuėjo pas kunigą išpažinties. Išėjęs iš klausyklos, prisiminė, kad kunigas nedavė atgailos. Grįžęs klausė kunigo, kokią atgailą reikia atlikti.
— Kam tau reikia kitos atgailos, jeigu imi žmoną, — atsakė kunigas.
* * *
— Kodėl taip be saiko girtauji? Net ir gyvulys, gerdamas vandenį, žino, kada sustoti.
— Ir aš, gerdamas vandenį, žinau, kada sustoti.
* * *
Tėvas klausia sūnų:
— Ar žinai, kuo pasižymėjo Napoleonas?
— Savo atmintimi.
— Iš kur žinai, kad jis turėjo gerą atmintį?
— Mačiau pastatytą paminklą jo atminčiai.
* * *
Į ligoninę įneša žmogų su praskelta galva. Sesuo, pildanti ligonio kortelę, klausia:
— Pavardė?
— Stevensonas.
— Vedęs?
— Ne, automobilio avarija.