Paruošė MARIJA A. JURKUTĖ

PANEVĖŽYS: NOSIS TEISME ĮVERTINTA 178 LITAIS

     Dviem Panevėžio 9-osios vidurinės mokyklos vienuoliktokams, klasės draugams ir bendravardžiams šie mokslo metai baigėsi teismu.

     Konfliktas tarp abiejų Giedrių prasidėjo per matematikos pamoką dėl nepasidalinto užduočių lapelio. Supykęs, kad lapelį iš mergaitės pasiėmė G. Zubrickas, G. Bareišis atėmė iš jo sąsiuvinį. Atimdamas sąsiuvinį, pirmasis pargriovė antrąjį ant žemės. Pralaukęs dvi pamokas G. Bareišis nutaikė akimirką, kai „priešas” fizinio laivinimo persirengimo kambaryje atsisėdo ant suoliuko, ir spyrė jam į kaklą, trenkė kelis smūgius į galvą. Vėliau užpuolikas aiškino teisme norėjęs tik atsilyginti už pargriovimą.

     Giedriui Zubrickui nuo klasės draugo smūgių lūžo nosis. Jis dvi savaites gydėsi namie ir nelankė pamokų.

Malda.  Paulius Augius

     Jo patėvis, pasikonsultavęs su plastinės chirurgijos specialistais, pateikė teismui 6743 litų ieškinį. Pasak jo, nosies operacija sostinėje kainuos 4100 litų, be to, sergančiam vaikui reikėję pirkti vitaminų ir vaisių, samdyti matematikos mokytoją. Užpuoliko tėvai tesutikę sumokėti 1500 litų.

     Panevėžio apylinkės teismo teisėja Zina Mickevičiūtė nuteisė Giedrių Bareišį aštuoniems mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atidedant vieneriems metams.

     Nukentėjusiajam iš teisiamojo tėvų priteisti 178 litai. (Lietuvos rytas, Nr. 137)

LIETUVOS VIKINGAS

     Klaipėdietis Gintaras Paulionis, sumanęs irkline keturiolikos pėdų valtele perplaukti Baltijos jūrą, buvo tipiškas romantikas. Pirmasis bandymas buvo nesėkmingas. 1994 m. vasarą G. Paulionis vėl išsiruošė į Baltijos jūrą. Po keturiolikos parų jis atsidūrė prie Elando salos. Po to nuirklavo į Karlskroną, Treleborgą. Danijos gyventojai sveikino pirmąjį vikingą. Paskutinį atvirlaiškį namiškiams G. Paulionis parašė iš nedidukės Kristijanso salos. Po kelių savaičių sužinota, kad Kuršių nerijoje pasieniečiai aptiko "Alfredo Jenseno” vardu pavadintos valtelės nuolaužas.

     Klaipėdos fotografijos galerijoje buvo surengtas atminimo vakaras-paroda „Lietuvos vikingas”. Renginys skirtas keliautojo G. Paulionio žygiui per Baltiją paminėti. Buvo ir dar viena dingstis susirinkti: Gintarui būtų sukakę 50 metų. Parodoje eksponuotos nuotraukos iš asmeninių albumų, kelionių, kai kurie asmeniniai daiktai, užrašų knygelė.

     Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už Lietuvos vikingą.

     Klaipėdoje įkurtas organizacinis komitetas G. Paulionio atminimui įamžinti. (Lietuvos aidas Nr. 1170

ANTROJI BAŽNYČIA MAŽEIKIUOSE

     Po ilgų svarstymų patenkintas daugelio Mažeikių gyventojų siekimas turėti labai išaugusiame mieste antrąją bažnyčią. Jau parinkta ir jos vieta — naujajame miesto rajone, netoli naftininkų kultūros rūmų. Kol kas vietą žymi medinis kryžius, bet parapijos klebono Juozo Vaičiaus iniciatyva jau paskelbtas naujosios bažnyčios projekto konkursas. Į jį atsiliepė trys architektai. Projektai eksponuoti visuomenės apžiūrai. Kadangi bažnyčia bus statoma tik iš suaukotų pinigų, norima, kad ir projektas būtų išrinktas tas, kuris sulauks daugiausia pritarimo balsų. Tiesa, tikimasi ir firmų, statybos organizacijų, visuomeninių draugijų paramos.

     Trys projektai gana skirtingi, bet visųjų bruožas — noras sukurti aplinką maldai. (XXI amžius Nr. 42)

KINTUOSE GYVENANTIS JŪRININKAS

PASISTATĖ JAU ŠEŠTĄJĄ JACHTĄ

     Andrius Varnas, 42 metų Šilutės rajono Kintų gyvenvietės buriuotojų klubo „Marių burės” narys, baigė statyti ir nuleido į vandenį nuosavą jachtą „Ragainė II”.

     Tai šeštoji ir pati didžiausia jachta, kurią per savo gyvenimą pastatė profesionalus jūrininkas, o dabar bedarbis iš Kintų A. Varnas. Jachtos ilgis — 10 metrų, plotis — 3,25 m, grimzlė — 1,60 m. Savininkas įsitikinęs, kad jachta gali atlaikyti visas audras jūroje ir pasiekti Danijos, Švedijos, Norvegijos, Anglijos, Afrikos krantus. „Dabar su savo 'Ragaine' galėsiu pamatyti pasaulio, aplankyti kitas šalis”, — sako A. Varnas. Jis ligi šiol jaučia skriaudą, kad kelis dešimtmečius už „dėmes” biografijoje sovietų valdžia jam neleido išplaukti į jūrą.

     Dešimt metų dirbęs Klaipėdos jūrų žvejybos uoste, po to grįžęs į Kintus, kur turi sodybą, gavęs žuvininkystės ūkio inžinieriaus mechaniko darbą, vis meistravo laivus. „Padariau gal šešis, vis mažesnes jachtas, bet jos į jūrą išplaukti buvo per silpnos”, — sako A. Varnas.

     Prieš ketverius metus jis pradėjo brandinti idėją pastatyti antrąją „Ragainę” pagal Vokietijos laivų statytojų projektą, atitinkantį Europos standartus ir saugaus plaukiojimo jūroje taisykles. Jachtos korpusą suvirino specializuota Sovietsko gamykla, o šeimininkas savo nuožiūra įrengęs vidų. Pastarieji dveji metai atiduoti intensyviam darbui prie jachtos, padėjo Kintuose gyvenantys klubo draugai.

     A. Varnas sako, jog jachtą galima bus lengvai pritaikyti turizmo verslui, „tik jokiu būdu ne kurdų gabenimui”. Bedarbiu tapusio jūrininko nuomone, Lietuva pelno iš jūrų turizmo vis dar nemoka gauti, ji garsėja „tik laivų skandinimu ir kurdų kontrabanda”. Busimasis jūrų turizmo verslo organizatorius sako, kad jo ateities planams pritaria žmona ir du jų sūnūs. (Lietuvos rytas Nr. 137)

MALDOS DIENA

     Katalikiškasis Prano Daunio fondas Vilniuje surengė jau antrąją (nuo šiol tradicinę) neregių Maldos dieną. Iš įvairių Lietuvos miestų bei rajonų atvyko silpnaregiai, aklieji ir jų palydovai, taip pat A. Jonyno vidurinės mokyklos moksleiviai. Susitikę prie Aušros Vartų, giesmėmis pagarbino Švenčiausiąją Mergelę Mariją Gailestingumo Motiną ir senamiesčiu patraukė į Vilniaus arkikatedrą. Šventas mišias koncelebravo vyskupas Juozas Tunaitis. (Dienovidis Nr. 21)

KLUBAS, PUOSELĖJANTIS DVASINGUMĄ

     Rudaminoje (Lazdijų r.) daugiau kaip mėnesį veikia klubas „Trys piliakalniai”. Klubo vadovas Rudaminos parapijos klebonas Valerijus Rudzinsv kas papasakojo, kad pagrindinis klubo uždavinys — padėti žmonėms pajusti dvasinę pusiausvyrą. Kol kas klubui priklauso tik aštuoni įvairių specialybių žmonės. Jie žada įdėmiai domėtis rajono gyvenimu, rinkti etnokultūros palikimą ir jį skleisti visuomenei.

     Pirmoji išvyka buvo po Kapčiamiestį ir jo apylinkes. Miestelyje gimė kompozitorius Česlovas Sasnauskas. Senosiose kapinėse palaidota 1831 m. sukilimo dalyvė Emilija Pliaterytė. Ne pirmą dešimtmetį Kapčiamiestį garsina etnografinis ansamblis (vad. Marytė Sausalienė). Klubo nariai kalbėjosi su gyventojais, klausėsi šio ansamblio atliekamų dainų. (Lietuvos aidas Nr. 134)

KALINIAI DĖVĖS CIVILINIUS DRABUŽIUS

     Vilnius (ELTA). Nuo šiol kai kurių Lietuvos įkalinimo įstaigų „gyventojai” galės dėvėti civilinius drabužius ir avėti savo avalynę. Tokį nutarimą priėmė Lietuvos Seimas, leisdamas eksperimentą atlikti Panevėžio moterų bendrojo režimo, Pravieniškių sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijose.

     Drabužius ir batus nuteistieji gaus artimųjų siuntinyje arba galės juos pirkti pataisos įstaigų parduotuvėse. Jeigu kalinys neturės pinigų, drabužius jis gaus avansu. Jei ir atlikęs bausmę žmogus pinigų neturės, neapmokėta suma bus nurašoma. Palikdamas koloniją, žmogus galės išsinešti čia dykai gautą aprangą (jei jis neturės kuo apsirengti) ar net gaus kitą — jeigu, baigus atlikti bausmę, turimi drabužiai neatitiks metų laiko sąlygų.

     Toks eksperimentas leistų taupyti valstybės lėšas. Apskaičiuota, kad į eksperimentą būtų įtraukta apie 5000 kalinių, o vieno jų speciali apranga kainuoja apie 100 litų.

     Bet svarbiausias naujos tvarkos privalumas — galimybė humaniškiau elgtis su nuteistaisiais. Juolab, kad visame pasaulyje kaliniai dėvi savus drabužius.

     Lietuvos teisingumo ministras Jonas Prapiestis nemano, kad kaliniams suteikta didesnė laisvė galėtų sumažinti tvarką kalėjimuose. Jis priminė, kad jau kuris laikas galioja tvarka, leidžianti kalėjimuose turėti laikrodžius, televizorius, radijo imtuvus, dalyvauti rinkimuose ir šukuotis kaip nori. Tik sumažėjo psichologinė įtampa ir normalesni pasidarė nuteistųjų santykiai su adminstracija. Kartu artėjama prie Lietuvos pasirašytos Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos.

     Seimas eksperimentuoti leido vienus metus. Pasibaigus šiam terminui, Vyriausybė pateiks Seimui išvadas ir drauge nutars, ar reikia tobulinant Pataisos darbų kodeksą visam laikui įtvirtinti nuostatą, leidžiančią visiems kaliniams dėvėti civilinius drabužius. (Lietuvos aidas Nr. 133)

LAISVĖS KAINA

     Varėna. Prieš dvejus metus iš Paručių miško į Senosios Varėnos kapines buvo perlaidoti nežinomo partizano palaikai ir pastatytas paminklas už Lietuvos laisvę žuvusiems Dainavos apygardos Varėnos bataliono partizanams. Granito plokštėse buvo iškalta 70 bataliono kovotojų pavardžių, įamžinti visus žuvusius nepakako lėšų.

     JAV gyvenantis lietuvis Stanislovas Sula paaukojo 1000 dolerių, ir granito plokštėse buvo iškalta dar 80 žuvusių partizanų pavardžių.

     Neseniai plokštės buvo įkomponuotos prie paminklo, jas pašventino Perlojos parapijos klebonas Alfonsas Kelmelis. Partizanų atminimą automatų salvėmis pagerbė SKAT'o vyrai. Žygiavo Varėnos ir Alytaus šauliai, dainavo Varėnos politinių kalinių ir tremtinių Sarapiniškių kaimo ansambliai, Alytaus ir Druskininkų politinių kalinių ir tremtinių chorai. (Lietuvos aidas Nr. 141)

MEDALIAI PO 56 METŲ

     Apie sportą rašome labai retai, bet kaip dabar nepaminėti įvykio, kuriuo tebegyvena visa Lietuva. Europos čempionato rezultatus žinome — Lietuvos krepšinio rinktinė po 1939 metų triumfo Kaune Atėnuose vėl iškovojo medalius, šį kartą sidabrinius. Matėme finalines rungtynes su Jugoslavijos komanda, neabejojame, kad nors serbai šias rungtynes žaidė ypač gerai, atrodo, daug lėmė galinga FIBA prezidento serbo B. Stankovičiaus įtaka bei JAV teisėjo švilpukas. Kad mūsų vyrai buvo verti pergalės, liudija ir Atėnų žiūrovai, entuziastingai skandavę Lie-tu-va.

     Vilniuje, „Žalgirio” stadione, vyrams iš tikrųjų Graikijoje kovojusiems pasiaukojamai, buvo surengtos iškilmingos sutiktuvės. Pagerbti šauniausių krepšininkų susirinko tūkstančiai vilniečių. Už nuopelnus Lietuvos sportui prezidento įsakymu krepšinio rinktinės nariai, treneriai apdovanoti įvairaus laipsnio Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinais bei medaliais.

     Ne mažiau dėkingų krepšinio mėgėjų susirinko pagerbti Europos čempionų ir Kaune, juo labiau, kad pusė rinktinės — kauniečiai. Kaip „Žalgirio” stadione, taip ir Kauno Rotušės aikštėje ilgai netilo „Valio!”, „Lietuva!” (XXI amžius Nr. 12)

APVOGTAS AMERIKIETIS

     Juknaičiai (Šilutės r.). Amerikos pilietis Sigbertas Ziehdornas kartu su seserimi ir broliu bei jo žmona apsistojo , Juknaičių ” turizmo ir sveikatingumo bendrovėje. Po ilgos kelionės šiek tiek pailsėję ir pavakarieniavę, svečiai išėjo pasivaikščioti po šią gražią gyvenvietę. Prieš išeidamas iš kambario Ziehdornas pravėrė žemai esantį langą. Štai pro jį į vidų ir šoktelėjo keturiolikmetis juknaitiškis Linas Steigvilas, garsėjantis gyvenvietėje negražiais darbais. Ištraukęs iš rankinės piniginę, vėl atsidūrė lauke, o ten šalia krūmokšnių jau laukė dvylikametis draugas Regimantas Petryla. Pravėrę piniginę, rado 1 tūkst. Amerikos dolerių bei keturis kelionės į Ameriką lėktuvų bilietus, kurių kaina siekia beveik porą tūkstančių dolerių. „Popierėlius” vagišiukai kaipmat sudraskė, o pinigus pasidalijo. Linas Steigvilas į kišenę įsikišo 550 žaliųjų, o sargybiniui Regimantui Petrylai davė 450 dolerių. Pastarasis, niekam nė žodžio netaręs, pinigus paslėpė, o Linas, pasikvietęs brolį, nutarė vykti apsipirkti į Klaipėdą, bet, nesulaukę autobuso, naktį patraukė į Šilutę. Čia pinigingi vaikinukai pasisklaidė doleriais, apie šimtą iš jų kiti vagišiai atėmė.

     Tačiau jau kitą rytą abu vagys buvo sulaikyti. Rasti beveik visi doleriai. Paaugliai parodė, kur išmetė suplėšytus bilietus. Gabalėlius pavyko suklijuoti į keturias mozaikas — bilietus. Svečiai, turėdami rajono policijos komisariato vadovybės specialų raštą apie įvykusią vagystę bei brangių bilietų likimą, tikisi, jog su jais pavyks grįžti į Ameriką. (Lietuvos aidas Nr. 1170

NE SIAUBO FILME — TIKROVĖJE

     Visagino mieste pastebėtas įdomus reiškinys — žmones puola varnos. Žinoma jau keletas tokių atvejų. Vienam dviratininkui miesto parke priskridusi varna taip kirto snapu į pakaušį, kad šis parkrito. Moterį, kasdien einančią pasivaikščioti su šunimi, nuolat persekioja, matyt, ta pati varna, taiko taip pat įkirsti į pakaušį. Iš vieno namo balkono plunksnuotoji plėšikė šeimininkės akivaizdoje pagrobė visą pulką mažų viščiukų. Varnos kimba ir į šunis, kates. Visai kaip Hičkoko siaubo filme. Tokio paukščių elgesio kol kas niekas negali paaiškinti. (Lietuvos aidas Nr. 134)

KĄ MAN KALBA MANOJI MOKYKLA

(Kauno Jėzuitų mokyklos mokinių mintys apie savo mokyklą)

     Proto, džiaugsmo, meilės mokykla priėmė mane. Buvimas čia netyčia virto mėlyno jaukumo įsikūnijimu. Pamilau kiekvieną smulkmeną, nors ir nematomą. Supratau, kokia stipri meilės jėga slypi šioje mokykloje.

Jurga, 12a klasė

     Jėzuitų mokykla švyti katalikiška dvasia, dora, drausme. Kai atėjau čia pirmą kartą, mane pasitiko švelnios mokytojų šypsenos ir geri, linksmi veidai.

Lina, 7 klasė

     Jei mokyklą į saują susemtum, ten rastum tiek spalvų, kad neprilygtų net laukinės gėlės... Jei į saują dar pažvelgtum, pamatytum, kad ji pilna tyro vandens. Ar pastebi? Jis miega. Praskleisk pirštus, jis išlašės. Girdi? Tai muzika, nors tyliai skamba. Kai lašas dar ore, sulaikius jį, gali matyti spalvas, jis atspindės vaivorykštę. Nukris — išgirsi muziką. Paliesk mokyklą —ji švytės.

Živilė, 11a klasė

      „Teikis atsiųsti, Viešpatie, Šventosios dvasios dovanų ...” dabar kiekvieną rytą skamba malda, suvienijanti visus mokytojus ir mokinius prieš prasidedant naujai darbo dienai. Dieve, kiek daug prašymų Tu išgirsti šiose trumpose maldelėse! Nuo paprasčiausio „padėk parašyti be klaidų ” iki „suteik kantrybės, jėgų ir įkvėpimo šiandien ir visados gerai padaryti darbą”. Bet niekad nepamirškime padėkoti Viešpačiui už tai, kad esame, kad yra mūsų mokykla...

Rasa, 12 b klasė (XXI amžius Nr. 45)