Paruošė Marija A. Jurkutė
APIE UŽSIENIO PASKOLAS TIK FAKTAIS IR SKAIČIAIS
1996 m, lapkričio 1 d, Lietuvai suteikta (pasirašyta sutarčių) jau beveik du milijardai JAV doleriu užsienio paskolų. Tiksliau - 1966,3 mln. dolerių,
Kiekvienam Lietuvos gyventojui teks maždaug po 290 dolerių užsienio skolos.
Buvo laikotarpis (nuo 1992 m. vidurio iki 1995 m. vidurio), kai užsienio paskolos buvo imamos ir dalijamos be jokios tvarkos. Valstybės kontrolės duomenimis, taip buvo išdalyta apie 200 mln. dolerių.
Atitikmens neturintis atvejis, kad buvęs ministras pirmininkas A. Šleževičius pats save buvo paskyręs užsienio paskolų ir valstybės garantijų skirstytojų vadovu - Valstybinės užsienio paskolų komisijos pirmininku. Ši komisija per porą “darbo” metų suteikė daugiau kaip 30 garantijų, iš kurių per 20 buvo suteiktos niekur neskelbtais nutarimais.
Primintina, kas dalyvavo skirstant iš užsienio atplaukusią valiutą. Valstybinę užsienio paskolų komisiją sudarė: komisijos pirmininkas premjeras, du pavaduotojai - Lietuvos banko valdybos pirmininkas (buvo K. Ratkevičius) ir finansų ministras (buvo E. Vilkelis) bei nariai.
Paskutinės Valstybinės užsienio paskolų komisijos sudėtis buvo tokia: pirmininkas M. Stankevičius, pavaduotojai A. Križinauskas ir R. Šarkinas, nariai - V. Einoris, V. Jarmala (Valstybės kontrolė), D. G. Fanizza (TVF), K. J. Klimašauskas (pramonės ir prekybos ministras), F. Kolosauskas (Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas), G. Miškinis (Ekonomikos ministerijos sekretorius), L. Urbšiene (Vyriausybės atstovė), E. Vilkelis (Komercinių bankų asociacijos prezidentas).
Vyriausybės nutarimu yra nustatyta, kad metinė užsienio paskolų suma sudarytų ne daugiau kaip 25 proc. metinių valstybės biudžeto pajamų. Anot Valstybės kontrolės, 1995 m. užsienio paskolų suma sudarė 39,4 proc. 1995 m. faktinių biudžeto pajamų. Vadinasi, skolinimosi riba gerokai viršyta.
Finansų ministerijos duomenimis, blogos paskolos sudaro apie 10 proc. visų užsienio paskolų. Valstybės kontrolės nuomone, šis procentas didesnis.
1997 m. valstybės biudžeto projekte numatyta, kad paskoloms užsienio valiuta grąžinti, palūkanoms mokėti ir blogoms paskoloms padengti jau reikės apie 500 mln. dolerių. (Lietuvos aidas Nr. 242)
VAKARAS, SKIRTAS BARBORAI RADVILAITEI
Vilniuje, Karininkų ramovėje, Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga surengė poezijos, dramos ir istorijos vakaronę, skirtą Barboros Radvilaitės 445-osioms mirties metinėms ir jos karūnavimo dienai paminėti. Vakare dalyvavo aktorės, vaidinusios Barborą Radvilaitę, - Rūta Staliliūnaitė, Regina Arbačiauskaitė, Juozo Grušo “Barboros Radvilaitės” statytoja režisierė Irena Bučienė su savo aktoriais, poetai, rašę šia tema - Judita Vaičiūnaitė, Vacys Reimeris ir kt. Buvo skaitomos eilės, vaidinamos ištraukos, kalbama apie Lietuvos valstybės praeitį ir vieną jos iškiliųjų asmenybių Barborą Radvilaitę.
IŠLEISTAS VIRGILIJAUS NOREIKOS DAINŲ ALBUMAS
Žymaus dainininko Virgilijaus Noreikos pirmajame kompaktiniame diske ir audiokasetėje “Kur bakūžė samanota” klausytojai gali išgirsti net dvidešimt lietuvių liaudies ir estradinių dainų.
Albumą, kuriame surinktos žinomos lietuvių kompozitorių J.Gruodžio, J. Tallat-Kelpšos, K. Kavecko, S. Šimkaus dainos bei populiarios B. Gorbulskio ir E. Balsio estradinės melodijos, išleido bendras firmos “Bomba records” ir Vilniaus plokštelių studijos padalinys “33 records”.
Be kitų dainų, į rinkinį įtraukta ir pirmoji V. Noreikos atlikta lietuviška estradinė daina - “Tavo mielos akys”.
Vilniaus “Karolinos” klube surengtose varžytinėse vienatinė kompaktinio disko “Kur bakūžė samanota” kopija buvo parduota už 2.500 litų.
Ketinama išleisti ir V. Noreikos solinio koncerto su akompaniatore Gražina Ručyte-Landsbergiene audiokasetę. Koncertas įvyko Australijoje. (Lietuvos aidas)
LIŪDNA STATISTIKA
Remdamiesi žvėrių apskaitos duomenimis, galime apskaičiuoti, kiek žvėrių turėsime, jeigu jų nemedžiosime - paprasčiausiai padidinkime realiai galimu prieauglio procentu.
Pavyzdžiui, 1992 m. žiemą suskaičiuota 5183 briedžiai, taigi vasarą su prieaugliu jų turėjo būti apie 6738, sumedžiota 1571, o 1993 m. suskaičiuota tik 3444 briedžiai. Vadinasi, brakonieriai sumedžiojo apie 1.700 briedžių, t.y. pralenkė medžiotojus. Kitais metais medžiotojai sumedžiojo 610 briedžių, apskaityta 1994 m. 3380, vadinasi, brakonierių naudai teko apie 500 briedžių. 1994 m. medžiotojai sumedžiojo tik 167 briedžius, o brakonieriams padovanojo net 1370, t.y. aštuoniskart daugiau.
Vidutiniškai per metus brakonieriai sumedžioja 500-1500 briedžių, 500-1000 tauriųjų elnių, 5 tūkst. stirnų, 10-15 tūkst. šernų. Tokio savavaliavimo masto nebuvo niekada, gal tik po Pirmojo pasaulinio karo. Keista, kad Medžioklės įstatymo projektuose faunos apsaugai skiriamas tik formalus dėmesys, nieko svaraus nenumatoma medžioklės plotų nuomos sutartyse. Argi visi - valstybinės žinybos, besivaržančios dėl teisės vadovauti medžioklei, medžiotojų kolektyvai, nuolat savo reikšmę pabrėžianti Medžiotojų ir žvejų draugija, galų gale teisėsaugos organai - susitaikė su tokia padėtimi? (Lietuvos aidas Nr. 226)
LIETUVOJE TOLIAU MAŽĖJA GIMSTAMUMAS
Kaip praneša Statistikos departamentas, spalio mėnesį natūraliai gyventojų sumažėjo 142. Iš viso spalį gimė 3467, o mirė - 3609 žmonės. Per devynis mėnesius, lyginant su prieš tai buvusiais metais, gimstamumas Lietuvoje taip pat mažėjo, tačiau mažėjo ir mirtingumas. Natūralus gyventojų prieauglis per 9 mėnesius buvo neigiamas - mirė 2061 žmogumi daugiau nei gimė. Neigiamas natūralus gyventojų prieauglis 1996 m. buvo 27 proc. didesnis nei 1995 m. tuo pačiu metu. Sausio-spalio mėnesiais iš viso šalyje gimė 33709 kūdikiai, arba 1452 mažiau nei prieš metus. Per 9 mėnesius mirė 35.770 žmonių.
Lapkričio pradžioje Lietuvoje gyveno 3 mln. 708,9 tūkst. žmonių, arba 2,99 tūkst. mažiau nei metų pradžioje. (Lietuvos aidas Nr. 253)
LABDARINGA TĖVYNAINIO VEIKLA
Čikagoje gyvenantis lietuvis medicinos mokslų daktaras Jonas Adomavičius jau porą metų remia politinių kalinių ir tremtinių akciją “KGB archyvus - į švarias rankas”, nuolat šelpia kaimo vaikų fondą, padeda ne vienam tautinę savimonę ir dvasingumą žadinančiam laikraščiui, skatina jaunus kūrėjus ir kitų gerų darbų entuziastus.
“Gimtinės” redakcijos iniciatyva Tėviškės pažinimo fondas pradėjo įgyvendinti programą “Pernaravos krašto žmonės” (šios apylinkės Žostautų kaime, Kėdainių rajone, yra dr. J. Adomavičiaus gimtinė). Prie šios programos įgyvendinimo prisijungė Pernaravos vidurinė mokykla. Metų pabaigoje Pernaravoje buvo surengtas žymios pedagogės Jadvygos Juškytės 128-ųjų ir dr. Jono Adomavičiaus 85-ųjų gimimo metinių minėjimas. Daktaro labdaringos veiklos pagerbimui “Gimtinės” redakcijoje buvo surengta tėviškės pažinimo puoselėtojų vakaronė. (Lietuvos aidas Nr. 247)
VILNIAUS UŽUPYJE GYVENANTYS MENININKAI STATYS UŽKARDAS IR KURS UŽUPIO RESPUBLIKĄ
“Mes nenorime, kad Vilniaus Užupis, pajėgus sukurti meninio poveikio erdvę, taptų viešbučių ir neaiškios architektūros bei neaiškios paskirties vieta”, - sakė į Užupio kavinę susirinkę Alternatyvaus meno centro (AMC) nariai.
Užupyje gyvenantis aktorius Arūnas Storpirštis patikslino: namą, kuriame šiuo metu įsikūręs Vilniaus menininkų branduolys, žadama privatizuoti ir paversti prabangiu viešbučiu.
“Nuo tiltelio atsitversime, pastatysime muitinę ir sukursim Užupio Respubliką”, - kalbėjo A. Storpirštis. Privatizuoti ketinama ir Malūnų namą, turintį uždarą kiemą, pasižymintį puikia akustika. Jame AMC antrus metus organizuoja netradicinius renginius. AMC pasiryžęs sukurti atitikmens Lietuvoje neturintį reiškinį, kurį būtų galima palyginti su Paryžiuje XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje susiformavusiu Monmartro rajonu. “Šiais tikslais
AMC siekia įsigyti patalpų Užupyje, toje kultūrinėje erdvėje, kurioje AMC veiklą plėtojama jau kelerius metus”, - sakė AMC pirmininkas Darius Laumenis. Menininkai dėl patalpų ne kartą kreipėsi į Vilniaus savivaldybę, bet ten buvo pasakyta: “Jeigu turėtumėte pinigų, tada”... Tarptautinės dailininkų asociacijos “Aika” narė Aldona Dapkutė mano, kad AMC patalpose galėtų įsikurti dailininkų dirbtuvės, vaikų dailės studija ir kt.
Estetizuojant Užupio kvartalą, apribotą Užupio-Malūnų gatvėmis, pirmiausia reikia jame įkurti kamerinius skulptūrų sodus, dizaino studiją, leidyklą, jaunimo nakvynės namus, novatorišką teatrą, menininkų klubą, videosalę, įrašų studiją, koncertų salę, ryšių centrą ir kt., kalbėjo A . Dapkutė.
Birželio mėnesį AMC planuoja surengti tarptautinį alternatyvų mados festivalį “Mada-97”, chorų šventę, klasikinės, džiazo muzikos koncertus, keletą poezijos vakarų, iš viso 17 renginių. (Lietuvos aidas Nr. 246)
PRANCŪZAITĖMS KEISTA, KAD LIETUVOJE VYRAI KAVINĖSE UŽMOKA UŽ MOTERIS
Prancūzaitės Fabienne, Christelle, Beatriče, Marie-Laure ir Alelh iš Dižono universiteto dabar studijuoja rusų kalbą Vilniaus universitete. Kodėl Lietuvoje, o ne Rusijoje? Prancūzaitės sakė, kad jų dažnai to klausia. Paprasčiausiai Vilniaus universiteto dėstytojai užmezgė santykius su Dižono universitetu, lietuvių studentai važiavo pasimokyti į Prancūziją, o prancūzaitės atvyko į Lietuvą. Rusų kalbą pasirinko sužavėtos kalbos grožio ir rusų kultūros tradicijų, literatūros. Kita vertus, Prancūzijoje kalbant rusiškai retai išgirsi. Fabienne išsiaiškino, kad jos protėviai buvo kilę iš Rusijos ir Lenkijos, galbūt tai paskatino mokytis rusų kalbos. Baigus mokslus, ji mano pradėti verslą, prekiauti prancūzišku vynu Rusijoje. Beatriče teigė, kad koledže mokėsi anglų kalbos, bet žiūrėdama vieną filmą išgirdo kalbant rusiškai. Jai patiko kalbos skambesys, tad vėliau nuo anglų kalbos perėjo prie rusų. Lietuvoje prancūzaitės jau pusmetis, tik Fabienne buvo ir vasarą atvykusi. “Jei galėtume ką nors pakeisti Lietuvoje, pirmiausia pakeistume vyrus. Mums atrodo, kad vaikinai labai kompleksuoti ir mažai šypsosi. Keista, kad nuėjusi į diskoteką lieki nepastebėta. Į diskotekas jaunimas renkasi poromis, jeigu panelė ateina viena, ji ir lieka viena. Keisčiausia, kad panelės priešais save pasideda rankinukus ir šoka. Atrodo, lyg rankinukas būtų jos partneris”, - kalbėjo prancūzaitės. Pasak jų, prancūzai daug atviresni. Reikia pagyventi bent savaitę Prancūzijoje, ir sužinosi, ką reiškia šypsotis. Lietuvoje į tave gali įtariai pasižiūrėti, jei važiuodamas troleibusu garsiai nusijuoksi, laiptinėje sutikęs žmogų pasisveikinsi.
Tik atvykusioms į Lietuvą prancūzaitėms daug kas buvo neįprasta, daugiausia matė tik pilką spalvą. Pamažu priprato prie lietuviškos buities, pamatė ir ryškesnių spalvų. Bet vis vien sunku žiūrėti į gatvėje sėdinčius senelius ir vaikus, kurie prašo išmaldos. Prancūzijoje taip pat yra elgetaujančių, bet tai jaunesni žmonės, kurie nenori dirbti arba negauna darbo.
Lietuvoje valgiai bene visiems užsieniečiams per stiprūs. Prancūzaitės sakė, kad joms lietuviški valgiai per riebūs. Bet kai kurie patikę. Pavyzdžiui, Fabienne pasigardžiuodama valgė lietuviškus šaltibarščius. Paklaustos apie gėrimus, pagyrė lietuvišką alų. “Jis iš tiesų geras, jo skonis savitas. Lietuviška degtinė taip pat nebloga, šiek tiek švelnesnė nei rusiška. Bet vodka garsi jau tuo, kad turi senas tradicijas, ir jai sunku lygintis su kitomis”, -juokavo studentės.
Fabienne domisi vynais. Lietuvoje parduotuvėse nepastebėjusi gerų prancūziškų vynų. Mačiusi tik pigius, pačių žymiausių - ne. Žinoma, parduotuvėse visko nepastebėsi, o studentei vaikščioti į restoranus - per didelė prabanga.
Paklaustos apie Lietuvos vaikinus, prancūzaitės sakė, kad kol kas nė vienas nepatraukė jų dėmesio, per daug rimti. “Mums keisčiausia, kad Lietuvoje vyrai nuolat vaišina moteris, visą laiką užmoka tik jie. Vyrams tai lyg būtinas dalykas. Galbūt tai malonu, bet nelabai normalu. Juk turi būti lygybė”, - teigė studentės iš Prancūzijos. (Lietuvos aidas Nr. 225)