CHIARA LUBICH

"Melskitės, kad nepakliūtumėte į pagundą” (Lk 22,46).

    Tą mirtino sielvarto naktį Alyvų kame, Jėzus įspėjo ir nuoširdžiai padrąsino savo mokinius melstis; Jis tarė jiems du kartus: “Melskitės, kad nepakliūtimėte į pagundą”.

    Ši Evangelijos ištrauka, kai ir Jėzaus gyvenimas bei mokymas, kviečia mus melstis, nes tai yra būtina ir reikalinga žmogaus gyvenimui.

    Būdami sukurti į Dievo paveikslo panašumą, mes galime būti su Juo vienybėje. Ir tai yra kaip pagrindinis ir svarbiausias dalykas daugelyje įvairių pasaulio religijų tikinčiųjų mintyse ir dėmesyje. Gandi tvirtino, kad malda yra labiau reikalinga sielai negu maistas kūnui, nes kūnas gali pasninkauti, o siela negali.

    Vis dėlto krikščionių malda turi ypatingą savybę.

    Jėzus meldė savo Tėvą ir mus mokė taip pat daryti, kai kreipiamės į Dievą vadindami Jį Abba, Tėve, mano Dieve, mūsų Dieve, pasitikėdami Jo globa, jausdamiesi saugiai Jo rankose, visiškai save pavesdami ir atsiduodami jo meilei. Tvirtybė ir uolumas bus su mumis, padėdami drąsiai sutikti visus mūsų gyvenimo įvykius.

    “Melskitės, kad nepakliūtumėte į pagundą”.

    Šie žodžiai mėgdžioja Tėve mūsų maldos sakinį: “Ir nevesk mūsų į pagundą”, kuris geriau išreikštas naujoje Biblinėje studijoje, kaip šis: “Ir neleisk mūsų gundyti”. Tuos pačius žodžius Jėzus vartojo Alyvų kalno maldoje.

    Kodėl Jėzus primygtinai reikalauja maldos? Nes Jis žino žmogaus prigimtį; Jis žino, kad “kūnas yra silpnas” ir kad tasai silpnumas yra linkęs pasiduoti tokiam pavojui.

    Mes gyvename šių laikų pasaulyje ir, kur benueitumėm, rasime ką nors priešingo Kristui ir jo galvosenai. Nes tasai pasaulis yra sugadintas, būdamas užterštas vartojimo, malonumų, materializmo ir pasaulietiškumo norais.

    Kaip mes galime save apsaugoti nuo tų visokių pasauliškų vilionių, kurios visuomet nori mus sujaukti ir atkalbėti, kad negyventumėm dvasišku gyvenimu ir prarastumėm drąsą priešintis visokiam blogiui.

    Jėzus ir nurodo maldą, kuri yra tikra priemonė apsisaugojimui. Jis žino, kad tame šių laikų pasaulyje, yra sunku ištvermingai atlaikyti viską patiems, užtai Jis padeda mums, drąsindamas melstis kartu su juo, vienybėje jo vardan, nuoširdžioje tarpusavio meilėje. Tuo būdu Jėzus ir pats yra mūsų tarpe, kaip jis žadėjo: “Kur du ar trys susirinkę vardan manęs, ten ir aš esu jų tarpe” (Mt 18,20).

    Jėzus, būdamas mūsų tarpe, yra tasai nuostabusis šaltinis, kuris mums padeda bandymų metu. Iš tikrųjų didis yra tasai nuostabusis tvirtumas, kuris reiškiasi vienybėje su Juo, nes kai esame susirinkę kartu vardan Jo, artimo meilė tvirtėja, ir kai toji meilė mūsų tarpe auga, tada Dievo buvimas su mumis yra realus.

    “Melskitės, kad nepakliūtumėte į pagundą!”

    Tai yra Dievo-Žmogaus širdį veriantys žodžiai, kai Jis jau buvo bepradedąs savo kančią; Jis norėjo pasigailėti ir apsaugoti savo mokinius nuo neapsakomų kentėjimų ir nuo kankinančių varginimų.

    Todėl, norėdami Jėzaus žodžius padaryti savais, mes turime kreiptis į Tėvą, kaip Jėzus darė, gerai žinodami mūsų silpnybes, bet ir visiškai pasitikėdami Juo. O tai daryti mes galime, melsdamiesi individualiai ar drauge su kitais, kartu būdami ir su nematomu Jėzumi mūsų tarpe.

Iš anglų kalbos išvertė Kostas Paulius