Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS SJ
Reikšmė ir prasmė
Nors šie du žodžiai nėra sinonimai, bet tiek raštuose, tiek šnekamojoje kalboje jie dažnai maišomi. Ne visai aiškiai juos atskiria ir žodynai. Pvz., P. Skardžiaus “Lietuvių kalbos vadove” (Vokietija, 1950) sakoma, kad prasmė yra “loginė dalyko esmė (angį. sense, meaning, import; pranc. sens; vok. Sinn): Žmonių pasakymai ne vienoda prasme suprantami; Šie poeto žodžiai turi labai gilią prasmę (yra prasmingi). Reikšmė - dalyko vertingumas kuriam kitam dalykui (angį. signification, meaning; pranc. signification, importance; vok. Bedeutung): Lietuvių tautinės kultūros reikšmė pasauliui yra nemaža; Žodžių reikšmės yra nepastovios ”.
Algio Jakšto nuotr.
Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (Vilnius, 1972) aiškinama, kad prasmė yra “vidinis, loginis turinys: Perkeltinė žodžio prasmė; arba tikslas, pagrindas: Ar čia buvo prasmės taip daryti? Gyvenimo prasmė. Reikšmė - tai, kas ką reiškia; Šio žodžio reikšmė ne visai aiški; arba svarba: Tai didelės reikšmės dalykas".
Niedermanno žodyne prasmė vokiškai verčiama “Sinn, Bedeutung”, o reikšmė tik “Bedeutung”.
Tad iš šių žodynų aiškinimų galime bent apytikriai suprasti, ką šie žodžiai reiškia, bet vis dėlto dar lieka neaiškumų. Galima sakyti, kad šie du žodžiai iš dalies yra panašūs, iš dalies visai skirtingi. Prasmė yra, kaip jau minėta, loginė dalyko esmė, pvz.; Kokia yra žmogaus gyvenimo prasmė? Jo mintys turi gilią prasmę. Kasdieniuose dalykuose jis vis ieško filosofinės prasmės. Skiriamieji ženklai geriau padeda suprasti sakinio prasmę. Tai reikia suprasti perkeltine prasme. Kartais šiuo žodžiu nusakoma veikimo tikslas, paskirtis, pagrindas, pvz.: Tai neturi jokios prasmės (angl. It makes no sense). Jam nebuvo jokios prasmės ten važiuoti. Nėra prasmės su tavim ginčytis.
Reikšmė - kai norime nurodyti, ką koks dalykas žymi, reiškia, pvz.: Žalia spalva reiškia viltį. Žodžio tikroji reikšmė visuomet išryškėja iš konteksto. Kartais šiuo žodžiu norima pažymėti kokio nors dalyko svarbą, vertingumą, pvz.: Praeities pažinimas turi didelę reikšmę kiekvienam žmogui. Tai didelės reikšmės įvykis.
Tad iš pavyzdžių matome, kad šie du žodžiai yra skirtingi, jie nėra sinonimai, bet vis dėlto kartais jų reikšmės yra gana artimos ir ne visada yra lengva nustatyti jų vartojimo ribą, pvz., sakoma: pavartoti žodį perkeltine reikšme ir perkeltine prasme.
Radijo ar radijas?
Kai šis žodis vartojamas savarankiškai, nesujungtas su kitu, tai sakoma radijas (tik ne radijai), pvz., aš klausau radijo, girdžiu per radiją, nusipirkau radijo aparatą, bet kai jis yra tik pirmasis sudurtinio žodžio dėmuo, tai vartojama radio, pvz., radioaktyvumas, radiochemija, radiofimka ir pan.
Ypač, ypatingai
Ar šie du žodžiai yra sinonimai? Ne. Ypač reiškia labiausiai. Šį žodį reikia vartoti, pabrėžtinai išskiriant kurį nors daiktą, veiksmą, ypatybę iš kitų panašių daiktų, veiksmų ar ypatybių, pvz.; Sugavau daug žuvų, ypač lydekų. Jis gražiai groja įvairiais instrumentais, ypač smuiku. Šiuose sakiniuose visiškai netiktų žodis ypatingai. Ypatingai reiškia nepaprastai, savotiškai. Jis vartotinas, pavyzdžiui, tokiuose sakiniuose: Vakar buvo ypatingai šalta diena. Amerikai išspręsti rasinį klausimą yra ypatingai sunku. O štai dar keletas sakinių, kur žodis ypatingai yra klaidingai pavartotas: Mane žavi Lietuvos gamta, ypatingai (=ypač) savo upėmis ir ežerais. Geriausios susisiekimo priemonės yra traukinys, automobilis ir ypatingai (=ypač) lėktuvas. Ypatingai (=Ypač) tokio jauno vaiko nereikėjo ten leisti. Jis domisi menu, ypatingai(=ypač) muzika. Šiuose sakiniuose turbūt niekam neateitų į galvą vartoti žodį ypatingai vietoj sinonimų nepaprastai, savotiškai. Vadinas, prieveiksmio ypatingai čia taip pat negalima vartoti.
Jeigu kyla neaiškumas, katrą iš šių dviejų prieveiksmių vartoti (ypač ar ypatingai), tai patartina mėginti pavartoti ypač. Jei jis tinka, tai jį ir vartokime. Prieveiksmį ypatingai mes vartojame per dažnai ten, kur jo nereikia.
Viso ar iš viso?
Lietuvių kalboje, norint nusakyti visą skaičių, visą sumą, vartojamas prieveiksmis iš viso, pvz.: Gavau iš viso dešimt laiškų. Iš viso susirinko šimtas asmenų.
Statistiniuose leidiniuose, kanceliariniuose dokumentuose ir periodinėje spaudoje labai dažnai vietoj prieveiksmio iš viso klaidingai vartojama viso, pvz.: Maistui išleista 100 dol., šviesai - 5 dol, kurui -10 dol., viso (=iš viso) išleista 115 dol. Lietuvų kalbos kilmininko linksnis vienas nėra linkęs prieveiksmėti. Dažniausiai šis linksnis prieveiksmėja su prielinksniais, pvz.: be galo, iš tiesų, iš lėto, arba su kito žodžio kilmininku, pvz.: Kiek viso gero gauni įplaukų? Vadinas, žodis viso prieveiksmine reikšme neturėtų būti vartojamas.
Ne kompetetingas, bet kompetentingas!
Gana dažnai tenka girdėti per radiją kalbant žinomus žmones, inteligentus, kurie vis klaidngai sako kompetetingas. Nemanau, kad jie, vartodami šio būdvardžio daiktavardį, sakytų kompetecija. Aišku, kad visi sakytų kompetencija. Juk šie žodžiai kilę iš lotynų competens, competentia. Tad būdvardį reikia rašyti ir tarti kompetentingas.