Kaip balti lapai,
Ištroškę saulės,
Juodame pavėsy:
Mes laukiame šviesos!
Ant mūsų pečių,
Lyg sunkios bangos,
Keliasi ir griūva
Diena po dienos.
Per ilgai lauki,
Į mus nežiūrėdamas!...
Jau virpa mūsų keliai
Ir kaulai nuo drėgmės...
Kaip nuo Sinajaus kalno
Žvelgi į mus žaibais.
Mes puolame tarp griuvėsių
Sutrupinto auksinio veršio...
Ateik pakeisti
Mūsų užnuodyto kraujo!
Mes ilgimės šviesos
Ir amžinos transfūzijos.
Stasys Žilys (Aidai, 1959, nr. 2, psl. 63)