Danutė Bruškytė
1972 m. pradžioje Lietuvių Bendruomenės Švietimo Taryba pakeitė Lietuvos istorijos programą aukštesniosioms lituanistinėms mokykloms. Anksčiau Lietuvos istorija buvo dėstoma vien chronologine tvarka, o dabar ji bus pateikiama paskiromis temomis. Kiekviena tema yra nagrinėjama per visą jos istorinę eigą; pvz. jei kalbama apie lietuvių tikybą, tai mokinys sužino apie senąjį pagoniškąjį tikėjimą, katalikybės ir protestantizmo įvedimą į Lietuvą, krikščioniškos veiklos vystymąsi ir pagaliau apie rusų persekiojamus tikinčiuosius dabartinėje Lietuvoje.
Šios naujos programos įvykdymui reikėjo parašyti atitinkamą vadovėlį. Mokyt. Vincento Liulevičiaus dėka jau yra išėjusios dvi "Lietuvių tautos ir valstybės istorijos" dalys penktai ir šeštai klasei, o trečioji dalis, skirta septintai klasei, pasirodė 1975 m. gale.
Trečioji "Lietuvių tautos ir valstybės istorijos" dalis susideda iš penkių skyrių, parašytų istorijos mokytojų ir studentų, apie Lietuvos santykius su kaimyninėmis valstybėmis. I skyrių ("Lietuvių santykiai su rusais") parašė Čikagos universiteto doktorantas Saulius Girnius, II skyrių ("Lietuvių santykiai su lenkais") — Cicero Aukštesniosios Lituanistinės mokyklos istorijos mokytoja Antanina Kliorienė ir Lemonto Aukštesniosios Lituanistinės mokyklos vedėjas Vytautas Kamantas, III skyrių ("Lietuvių santykiai su vokiečiais") — Čikagos Pedagoginio Lituanistikos Instituto istorijos lektorius Vincentas Liulevičius, IV skyrių ("Lietuvių santykiai su švedais") — Lemonto Aukštesniosios Lituanistinės mokyklos istorijos mokytojas Antanas Dundzila ir V skyrių ("Kitos tautos Lietuvos valstybės sienose") — Illinois universiteto istorijos studentė Danguolė Kviklytė.
Vadovėlis iliustruotas 192 nuotraukomis, piešiniais ir schemomis, o pradžioje ir pabaigoje yra du spalvoti žemėlapiai. Be to, knygos gale yra ypatingai naudingas ir reikalingas šių dienų mokiniui žodynas, kuriame randame trumpus istorinių terminų paaiškinimus. Gale kiekvieno skyriaus yra pateikta skyriaus santrauka su klausimais ir uždaviniais.
Galima būtų sakyti, kad šis vadovėlis yra pritaikytas šių dienų lituanistinės mokyklos mokiniui. Vadovėlyje naudojama kalba turėtų būti mokinių lengvai suprantama, o žodynėlyje galima rasti daugumą sunkesnių terminų. Autoriai pateikia tik svarbesnius faktus bei datas ir neapkrauna mokinio įvairiausiais statutų ar sutarčių smulkesniais nuostatais. Daugybė iliustracijų mokiniui padeda geriau įsivaizduoti, kaip įvairūs valdovai atrodė, kaip žmonės rengėsi senovėje, kaip atrodė nepriklausomybės paskelbimo aktas. Kiekvieno skyriaus gale randami klausimai ir uždaviniai taip pat palengvina mokiniui pakartoti kursą. Be to, anksčiau mokyklų naudotuose vadovėliuose Lietuvos istorija baigdavosi II pasauliniu karu. "Lietuvos tautos ir valstybės istorijos" trečioje dalyje jau randame žinių apie tai, kas vyksta Lietuvoje po II pasaulinio karo. Tačiau ir čia nėra per daug rašoma apie dabartinę Lietuvą, kas tikrai yra svarbu ir, mano nuomone, sudomintų mokinį.
"Lietuvių tautos ir valstybės istorijos" trečioji dalis dar dviem būdais skiriasi nuo anksčiau rašytų istorijos vadovėlių. Anksčiau mokiniui buvo pateikiama tik Lietuvos istorija ir nebuvo kalbama apie tai, kas vyko kitose valstybėse tuo pačiu metu. Dabar, šiame naujame vadovėlyje, Rusijos, Vokietijos, Lenkijos ir kitų tautų istorijos yra suvedamos lygiagrečiai su Lietuvos istorija, ypač pabrėžiant tuos istorinius momentus, kada Lietuvos ir kitų tautų istorijos susikryžiavo. Ypatingai įdomus yra paskutinis skyrius, kuriame randame žinių apie kitų tautų žmones, gyvenančius Lietuvoje: žydus, gudus, rusus, lenkus, vokiečius ir totorius. Kituose mokyklų naudojamuose vadovėliuose tiek daug tokių žinių nėra.
Perskaičius šią vadovėlio dalį bei pirmutines dvi dalis, gali kilti tik vienas priekaištas: mokinys mokės Lietuvos istoriją tematiškai, bet ar jis sugebės ją sustatyti chronologiškai? Žinoma, tik per ilgesnį vadovėlių naudojimą galima bus į tą klausimą atsakyti. Tačiau šio keblumo išlyginimui mokyt. V. Liulevičius, "Lietuvių tautos ir valstybės istorijos" redaktorius, gale kiekvieno vadovėlio yra pateikęs chronologišką svarbesnių įvykių sąrašą. Be to, yra numatyta išleisti ketvirtąją dalį aštuntajai klasei, kurioje būtų lyginamoji istorija, kad mokinys matytų Lietuvos istorinius įvykius kitų tautų istorijos perspektyvoje.