Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J.
AR VARTOTINA “METŲ BŪVYJE”?
Jau seniai kalbininkai posakius "metų bėgyje”, "savaitės bėgyje” ir kitus panašius taisydavo į "metų būvyje”, "savaitės būvyje” ir pan., bet šie taisymai nelabai prigijo. Kai kurie j juos žiūrėjo su nepasitikėjimu ir manė, kad jie nė kiek ne geresni už tuos taisomuosius. Vis dėlto atrodo, kad tie laiko nusakymai su vietininku "būvyje” yra paremti ir mūsų liaudies vartosena. "Mūsų kalboje” (1986 m., Nr. 5, p. 46-48) Vytenis Grabauskas straipsnyje "Primirštas, bet nesvetimas” šią vartoseną apgina. Čia tą jo straipsnį perspausdiname. Red.
PRIMIRŠTAS, BET NESVETIMAS
Suprielinksnėjusių vietininkų laike, laikotarpyje, bėgyje vartojimas laiko reikšmės junginiuose jau seniai peikiamas ir taisomas, pvz.: Jis grįžo pietų laike (— per pietus, pietų metu)-, Šį darbą reikės atlikti savaitės laikotarpyje ( — per savaitę); Amžių bėgyje ( = Amžiams bėgant) susiformavo savitas architektūrinis miesto veidas. Šie netaisyklingi polinksniniai junginiai (kilmininkas + polinksniu einąs vietininkas) išsiversti iš kitų kalbų. Jie pažeidžia gimtosios kalbos gramatinę sistemą. Polinksniai laike (beje, jis gali eiti ir prieš linksnį, pvz.: Atiduosiu skolą laike trijų dienų ( = per tris dienas); laikotarpyje savaime turi laiko reikšmę, bėgyje laiko santykių nereiškia, laiko reikšmę įgyja tik visas junginys.
Palyginti neseniai laikas pradėtas reikšti dar vienu polinksniniu junginiu: Metų eigoje ( = Visus metus) sportininkai treniravosi pagal naują sistemą; Valdyba prižadėjo šio mėnesio eigoje (=šį mėnesį, per šį mėnesį) suremontuoti veteranės butą. Vietininku eigoje, matyt, buvo norėta pakeisti visų nubartąjį bėgyje, tačiau jis irgi ne ką geresnis (žr. Grinaveckis V. Laiko bėgyje — Tarybinis mokytojas, 1972. VIII. 3; Kalbos praktikos patarimai, 1985, P- 347).
Kai kas mano, kad to paties galo būsiąs ir būvyje: atseit taip pat vietininkas, neaiškios kilmės, be to, beveik nevartojamas. O jeigu jau įtartinas, vadinas, neteiktinas. Neskubėkime jo talžyti, pažiūrėkime, iš kur jis atkilęs.
Vietininkas būvyje, turintis ir "meto, laiko” reikšmę (žr. DLKZ, p. 94), — ne raštų pramanas, jis seniai pažįstamas tarmėms. Antai LKZ I tome (p. 1004) pateikti tokie pavyzdžiai: Vienos tokios dienos būvy kelio ir nebeliko (žiemą) Gargždai; Nakties būvy lengva paklysti (šis sakinys įtrauktas ir į DLKZ, žr. p. 94) Palėvenė. Pavyzdžių su šiuo vietininku yra ir Antano Juškos žodyne: Nakties būvy taip stojasi-, Metų būvy du kartu lankiau seserį (LKŽ, t. I, p. 1004). Ypač jį plačiai vartojo Motiejus Valančius: Vaikelis gan gerai mokės: gavėnios būvy perėjo kiaurai lementorių ir į knygas įšoko (Raštai, 1972, I, p. 45); Tą darbą nudirbo pirmos dienos būvyj (t.p., p. 323); Išleido į Telšių pavietą pasiuntinius, kurie įsakė, kad kožnas ūkininkas vienos nakties būvyj papjautų savo namų žuvėdą (t.p., p. 401) ir t.t.
Nesikratė šio vietininko ir kalbininkai. Jonas Jablonskis 1911 m., taisydamas laikraščių kalbą, sakinį Jie tris kartus ant dienos valgo pataisė šitaip: Jie dienoje (dienos būvyje) tris kartus valgo (Rinktiniai raštai, t. 2, p. 73). Šis pavyzdys buvo įtrauktas į 1922 m. gramatiką (RR, t. 1, p. 248) ir į "Linksnius ir prielinksnius” (1928), tiesa, pastarajame leidinyje sakinys praplėstas prielinksnine konstrukcija: Jie dienoje (dienos būvyje, per dieną) tris kartus valgo (RR, t. 1, p. 641). Kazimieras Būga straipsnyje "Santykis, pokylis, atosūkis..." aiškindamas šaknies balsių ū/u kaitą, pateikė porą pavyzdžių su laiko vietininku būvyje, paimtą iš Valančiaus raštų (Rinktiniai raštai, t. 2, p. 135). Vartojamas šis vietininkas ir "Kalbos patarėjuje” (1939). Jame ydingas pasakymas dviejų savaičių bėgyje taisomas dviejų savaičių būvyje, metu, per dvi savaites, dviejose savaitėse (p. 24).
Po karo pirmasis šio vietininko tinkamumą pabrėžė prof. Vladas Grinaveckis straipsnyje "Laiko bėgyje” (Tarybinis mokytojas, 1972, rugpjūčio 4). Sukritikavęs vietininko bėgyje vartojimą ir mėginimą jį pakeisti taip pat prastu pakaitu eigoje, autorius pataria atskirais atvejais vartoti laiką reiškiančio kilmininko ir žodžio būvis vietininko konstrukciją, pvz.: amžių būvyje, istorijos būvyje ir pan. Pasak Grinaveckio, tokios konstrukcijos visai galimos ir teiktinos bendrinei lietuvių kalbai, nes jos pamatuotos liaudies kalbos dėsniais. Autoriaus teigimu, ne visos laiko reikšmės konstrukcijos (per + galininkas, kilmininkas + metu, laiko vietininkas) vienodai gerai tinkančios. Pavyzdžiui, vienodai gerai galima pasakyti per dieną, per mėnesį, per savaitę ir dienoje, mėnesyje, savaitėje, taip pat dienos, mėnesio, savaitės būvyje ir dienos, mėnesio, savaitės metu, bet netinka sakyti per istoriją, istorijoje (jei nesą pažyminio visa), o tik istorijos būvyje. Gaila, kad šis gerai argumentuotas straipsnis buvo greitai užmirštas, o visos visuomenės nepasiekė (išspausdintas tik pedagogų laikraštyje).
Kai kas ir dabar iš mokslininkų retsykiais jį pasigauna kalbai pagyvinti, pvz.: Taigi kas yra kalba (...), kaip atsirado ir plėtojosi amžių būvyje (Palionis J. Kalbos mokslo pradmenys.— V., 1985, p. 31). Derėtų šį primirštą vietininką vėl atgaivinti. Polinksninis junginys su būvyje gerai tiktų mokslo kalbai, ypač kai nurodomos kokio vyksmo (proceso) laiko ribos ir periodai (sudedamosios dalys), kaip antai: Savaitės būvyje abiejų mokinių grupių darbingumas iki trečiadienio didėdavo, o paskui smukdavo; Po antros pamokos mokinių funkcinė nervų sistemos būklė savaitės būvyje ryškiau nepakišdavo; Paros būvyje jaudinimo procesas esti stipriausias rytą; Mokinių protinis darbingumas nevienodas savaitės, mėnesio, metų būvyje ir t.t.
Taigi laiko vietininkas būvyje — jokia svetimybė. Tai senas mūsų kalbos padaras, žinoma, labai specifiškas, nes izoliuotas, t.y. neįeinantis į laiko vietininko sistemą. Tačiau dėl to jo nederėtų visai numarinti.