Iš banko pradingo po 100 dol. banknotų supakuotas ryšulys. Visi banko tarnautojai susijaudinę ieškojo, bet niekur nepasisekė surasti. Banko direktorius buvo ne juokais išsigandęs. Kitą rytą į banką ateina nauja tarnautoja, priimta tik prieš porą dienų. Bankininkas dėl visa ko ir ją paklausia:
— Aliute, ar tu nematei ryšulėlio, kur buvo supakuota banknotai po 100 dol.?
— O taip. Jis jau yra toje vietoje, iš kur buvo paimtas. Aš jį buvau nunešusi parodyti savo mamai, kad jis pamatytų, prie kokio darbo aš dirbu.
*
Daugumas vyrų norėtų susirasti tokias žmonas, kurios būtų gražios, išmintingos, išsilavinusios, ištikimos ir mokėtų gerai virti. Deja, įstatymai draudžia daugpatystę.
*
Tarybinėje Lietuvoje mokytojas liepia Pranaičiui išvardinti bekono dalis.
— Galva, kojos, uodega, — vardina Petraitis.
— Ir dar kas?
Pranaitis tyli. Tada mokytojas klausia Adomaitį. Tas taip pat nežino. Mokytojas, netekęs kantrybės, klausia:
— O kur kumpiai, lašiniai, taukai?
— Bet jūs, drauge mokytojau, nesakėte, kad norite sužinoti eksportinio bekono dalis.
*
Švedijos karaliaus Gustavo duktė Kristina vengdavo moterų kompanijos.
— Mėgstu vyrus, — pasakė ji, — ne dėl to, kad jie yra vyrai, bet dėl to, kad jie nėra moterys.
*
— Mamyte, pažiūrėk — tas ponas neturi nė vieno plauko ant galvos.
— Nekalbėk taip garsiai, vaikeli, — draudžia motina, — tas ponas gali išgirsti.
— Tai ką, ar jis dar to nežino?
*
— Ei, kelneri, — sako klientas, — pašauk restorano savininką. Šitos mėsos negalima valgyti!
— Nėra reikalo, gerbiamasis; restorano savininkas jos taip pat nevalgytų.
*
— Mano tėtis nori, kad aš turėčiau tai, ko jis, būdamas mokykloje, niekad neturėjo.
— O ko jis iš tavęs nori?
— Nori, kad aš turėčiau visus penketukus.