Žymus vokiečių istorikas Teodoras Momzenas (1817-1903) buvo labai konservatyvus. Jis ilgai neleido įvesti savo bute elektros ir dirbo prie žibalinės lempos. Kai žmona, jam išvykus, vis dėlto įvedė elektrą, Momzenas supyko:
— Kam visa tai? Aš vis tiek dirbsiu prie žibalinės lempos!
— Gerai, atsakė žmona, — tačiau tu amžinai ieškai degtukų uždegti lempai ir nerviniesi. O dabar įjungsi šviesą ir lengvai juos rasi.
*
Garsus Vienos chemikas Adolfas Franke, pusvalandį egzaminavęs studentą, pagaliau pasakė:
— Jūs nepaprastai gabus — keliais žodžiais sugebate pasakyti baisybę nesąmonių.
*
Anglų chirurgas James Simpson (1811-1870) pirmasis ėmė vartoti chloroformą kaip nuskausminantį medikamentą, operuojant ligonius. Kažkoks dvasininkas pakėlė baisų triukšmą:
— Negalima lengvinti operacijų, nes Kūrėjas pasiuntė žmonėms skausmą už nuodėmes!
Simpsonas atkirto:
— O argi Kūrėjas pats nėra daręs neskausmingos operacijos? Juk Adomą pirma užmigdė, o paskui išėmė šonkaulį.
*
Nesveikuojanti mergina, nenorėdama eiti į gydytojo kabinetą ir mokėti už vizitą, sutikusi gatvėje gydytoją, paklausė:
— Daktare, aš blogai jaučiuosi, neturiu apetito, svaigsta galva. Gal brūkšteltumėt receptą?
— Su malonumu, — atsakė gydytojas, — tik prašom nusirengti, aš turiu pirma apžiūrėti.
*
Mokslininkas Daltonas, paklaustas, kodėl neveda, atsakė:
— Mano galva taip prikimšta trikampių, cheminių reakcijų ir bandymų su elektra, kad joje nebetilptų mintis apie žmoną.
*
Prancūzų rašytojas ir diplomatas Paul Claudel (1868-1955) buvo aistringas muzikos mylėtojas. Kartą koncerte, įpusėjus Beethoveno simfonijai, viena pleputė sušuko:
— O, Dieve, ar yra kas gražesnio už muziką!
— Taip, ponia, — sumurmėjo Claudel. — Tyla.
*
Kartą žinomam fizikui Einšteinui teko dalyvauti nuobodžiame pasitarime. Pranešimas buvo skaitomas jau dvi valandas, ir galo dar nebuvo matyti. Nuobodulio kankinamas, Einšteinas tarė savo kaimynui:
— Pagaliau aš imu suvokti, kas yra begalybė.