VINCAS KOLYČIUS
“Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones” (Mt 28, 19). Jėzaus žodžiai mokiniams. Tuos pačius žodžius Jis ir šiandieną kartoja kiekvienam iš mūsų. Paulius VI paskelbė encikliką apie evangelizacijos reikalingumą, pavadintą “Evangelii Nuntiandi”. Popiežius Jonas Paulius II paskelbė šį dešimtmetį evangelizacijos dešimtmečiu. Norėdama atsiliepti į popiežiaus kvietimą evangelizacijai, įsikūrė tarptautinė katalikų organizacija, pavadinta “Evangelization 2000”, kurios centras yra Romoje, o skyriai kiekviename kontinente.
Kaip mes suprantame evangelizaciją?
Pats žodis “evangelizacija”, mums, lietuviams katalikams, yra gana svetimas. Jį išgirdęs, ne vienas pagalvoja apie evangelikus, kiti tą žodį jungia su televizijos evangelistais, tarp kurių keletas paskutiniu laiku yra praradę savo reputaciją, tuo pakenkdami kitiems, kurie tikrai nuoširdžiai skelbia Dievo Žodį. Tačiau mūsų paskutinieji popiežiai, kaip Paulius VI, Jonas Paulius I ir Jonas Paulius II, ypatingai pabrėžė ir pabrėžia evangelizacijos reikšmę. Daugelis evangelizaciją supranta labai siaura prasme — kaip atvertimą į krikščionybę tų, kurie Dievo nepažįsta arba nepripažįsta. Tai yra siauras to žodžio supratimas. Pauliaus VI enciklikoje yra pasakyta, kad: “evangelizacijos tikslas yra vidinis pasikeitimas”. Tokio vidinio pasikeitimo reikia daugeliui krikščionių, kurių tikėjimas remiasi tik pareigų atlikimu, tik išorinių ritualų vykdymu, tačiau širdyje nejaučia Tėvo meilės, nepažįsta Jėzaus ir neatsiveria Šv. Dvasios veikimui. Evangelizacija taip pat yra reikalinga tiems, kurie anksčiau tikėjo, bet vėliau dėl įvairių priežasčių nustojo tikėti, pasidavė pasaulio srovei. Evangelizacija — tai yra pristatymas gyvo Jėzaus, kuris mus veda pas Tėvą, ir atsidavimas Šv. Dvasios veikimui, kuris tikėjimą padaro gyvą, keičia žmogaus širdį ir gyvenimą.
Fatimos šventovė
Jėzus— pirmasis evangelistas
Jėzaus pavyzdys yra visos Bažnyčios evangelizacijos pagrindas. Pakrikštytas Šv. Dvasia ir tuo pačiu Tėvo siųstas, Jis sakė: “Aš turiu skelbti Gerąją Naujieną apie Dievo karalystę, nes tam ir esu siųstas” (Lk 4, 43). Jėzus buvo pats pirmasis ir visų didžiausias evangelistas. Jis skelbė Gerąją Naujieną, kad Dievo karalystė arti, kad atgailaujančiam atleidžiamos nuodėmės. Jo žodžius lydėjo stebuklai ir pagaliau Jis atsidavė mirčiai ant kryžiaus, kad išganymas taptų realybe. Savo prisikėlimu Jėzus kvietė visus į “metanoia” tai yra radikalų atsivertimą, atsisukimą, atsidavimą Šv. Dvasios veikimui. Priimdami Jėzaus Kristaus Evangeliją, mes sąmoningai, laisva valia apsisprendžiame nusisukti nuo nuodėmės, nuo viso blogio ir priimame Jėzų Kristų savo asmeniniu Išganytoju ir Viešpačiu, Jam visiškai atsiduodami.
Evangelizacija— Bažnyčios tikslas
Bažnyčią — Dievo tautą sudaro visi tie, kurie tiki į Jėzų Kristų ir renkasi kartu tam, kad galėtų gyventi Dievo karalystėje. Taip evangelizuota Bažnyčia yra siunčiama evangelizuoti kitus. “Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai” (Mk 16, 15). “Kaip mane Tėvas siuntė, taip ir aš jus siunčiu” (Jn 20, 21). Apaštalas Pau-liūs, vienas iš didžiausių evangelistų, aiškiai suprato evangelizavimo įsakymą. Jis sakė: “Kad aš skelbiu Evangeliją, tai neturiu pagrindo girtis, nes tai mano būtina prievolė, ir vargas man, jei neskelbčiau Evangelijos” (1 Kor 9,16).
Popiežius Paulius VI savo enciklikoje patvirtino, kad evangelizacija yra pagrindinis “Bažnyčios uždavinys: “Tai yra pagrindinė Bažnyčios misija. Bažnyčia egzistuoja tik tam, kad evangelizuotų, kad mokytų ir skelbtų Dievo Žodį. Kad būtų Dievo dovanų šaltinis, kad sutaikytų nusidėjėlius su Dievu ir Mišiose įamžintų bei primintų Kristaus pasiaukojimą” (14 sk.).
Tai atsiminti yra ypatingai svarbu šių dienų Bažnyčiai. Svarbu tai žinoti kunigams, ypač tiems, kurių pamokslai dažnai būna pasaulietiškos paskaitos. Svarbu atsiminti, kai Bažnyčia visą savo dėmesį ir energiją pradeda skirti socialinei veiklai, tautiškumui, švietimui, politikai, nežiūrint, kad visos minėtos veiklos sritys yra geros ir reikalingos. Tačiau Bažnyčios pagrindinis tikslas yra Evangelijos skelbimas, vedimas tikinčiųjų prie Jėzaus, į gyvą asmeninį santykį su Juo ir atsidavimą Šv. Dvasios veikimui.
Kvietimas atsiversti ir atsinaujinti
Sevilijos katedra
Evangelizacijos tikslas yra ne vien tik pasikeitimas individualaus asmens, bet taip pat tautų ir kultūrų. Viskas turi būti atnaujinta Kristaus Dvasia. “Štai aš visa darau nauja” (Apd 21, 5). Bet nei žmonija, nei kultūra negali būti atnaujinta tol, kol nėra asmeniškai atnaujinti paskiri Bažnyčios nariai: vyrai ir moterys. Užtat enciklika pabrėžia: “Pagrindinis evangelizacijos tikslas yra vidinis pasikeitimas... Bažnyčia evangelizuoja, kai ji siekia dieviška jėga, skelbdama Gerąją Naujieną, atversti atskirus savo narius” (18 skyrius).
Tokį vidinį pasikeitimą Šv. Paulius apibūdina, sakydamas: “Atsižadėkite ankstyvesnio senojo žmogaus gyvenimo, kuris žlugdo žmogų apgaulingais geismais, atsinaujinkite savo proto dvasinėje gelmėje, apsivilkite nauju žmogumi, kuris sutvertas pagal Dievą teisume ir tiesos šventume” (Ef 4, 22-24). Toksai radikalus pasikeitimas yra Šv. Dvasios darbas.
Savo enciklikoje Paulius VI pabrėžia, kad toks atsivertimas nėra tik mažas savo charakterio remontas, bet jis prilygsta dvasinei revoliucijai. “Jis pakeičia žmonijos sprendimų kriterijų, vertybių nustatymą, dėmesio centrus, minčių pasaulį, inspiracijos šaltinius ir gyvenimo modelius, kurie yra priešingi Dievo Žodžiui ir išganymo planui” (19 skyrius).
Tai yra pamirštama šių dienų pasaulyje, o taip pat ir Bažnyčioje. Mūsų kultūra ne tik pripažįsta ir didžiuojasi savo vertybėmis, moraliniu standartu, bet kartu nori visiems užtikrinti, kad jei visi laikysis tų nustatytų normų, tai visi bus geri žmonės, geri piliečiai. Tačiau mums, krikščionims, yra būtina suprasti, kad mūsų kultūra, mūsų moraliniai dėsniai turi būti patikrinti ir įvertinti Evangelijos šviesoje ir atnaujinti Šventąja Dvasia. Toksai pagrindinis “remontas” — atsinaujinimas prasideda pirmiausia mumyse, o paskui mes Šv. Dvasios jėga turime tai skelbti savo artimiesiems, savo tautai ir visam pasauliui.
Apie praktišką evangelizaciją, kuri pasireiškia gyvenimu, žodžiais ir darbais, kalbėsime kitą kartą.