■ Prisikėlimo parapija Kaune kartą per mėnesį leidžia laikraštį “Prisikėlimas”, 3.000 tiražu. Platinama Kaune nemokamai. Jo redaktorius yra medicinos profesorius Alfredas Smailys. Jis yra SSSR Aukščiausios Tarybos deputatas. Jis yra pasiūlęs suremontuoti Prisikėlimo bažnyčią Kaune, yra bažnyčios atstatymo komiteto narys.
■ Britų rašytojas, laikraštininkas, televizijos darbuotojas Malcolm Muggeridge, kuris Motinos Teresės labdaros poveikyje prieš 8 metus tapo kataliku, mirė lapkričio 14 d., sulaukęs 84 metų amžiaus. Paskutiniu laikotarpiu raštuose ir televizijoje jis stengėsi pabrėžti krikščionybės idealus. Mirė slaugymo namuose, praslinkus 3 menesiams nuo kraujo išsiliejimo smegenyse. Jo atsivertimas į katalikybę, drauge ir jo žmonos, įvyko 1982 m. Jo televizijos programos turėjo vardą” “Something beautiful for God”, perteikiant Motinos Teresės gyvenimą.
■ Prof. K. Pakšto, žymaus katalikų veikėjo, geografo, atmininmą pagerbiant, jo gimtinėje Užpaliuose steigiamas muziejus. Tuo rūpinasi Lietuvių geografų draugija, kurios prezidentas yra prof. dr. St. Vaitekūnas. Jis lapkričio mėnesį lankėsi Čikagoje. Pakšto muziejui tinkančius eksponatus prašo siųsti jo adresu: Žirmūnų 128, bt. 9, 232012 Vilnius, Lithuania.
■ Šv. Rašto iliustruoti tekstai “Dievas kalba savo vaikams”, pritaikyti moksleiviams išeivijoje ir Lietuvoje, išleisti lietuviškai. Parūpino “Bažnyčia varge” (The Church in Need) organizacija. Galima gauti jos būstinėje: Aid to the Church in Need, P.O. Box 576, Deer Park, NY 11729.
■ Lietuvoj Aukščiausioji Taryba paskelbė, kad be tautinių švenčių dar bus švenčiamos šios dienos: Nauji Metai, Velykų dvi dienos, Visų Šventė, Vėlinės ir Kalėdų dvi dienos.
■ Kun. Viktoras Dabušis mirė lapkričio 9 d. Seminole, FL, sulaukęs 80 m. amžiaus, po sunkios ligos. Buvo veiklus organizacijose, buvo Kauno arkivyskupijos katalikų akcijos direktorius, Amerikoje daugiau pasireiškė spaudoje, daug padėjo Dainavos stovyklai. Buvo Petersono, N.J., lietuvių parapijos vikaru ir klebonu.
■ Kanados Lietuvių Kunigų Vienybės valdy-bon išrinkti: pirm. kun. dr. V. Skilandžiūnas, kun. A. Simanavičius, kun. J. Staškus.
■ Kun. Hermanas Šulcas, salezietis, jau 41 m. yra išdirbęs Afrikos misijose. Atvykęs į Čikagą lapkričio mėnesį, skaitė paskaitas apie Ruandos ir kitas Afrikos misijas.
■ Izraelio vyriausybė nusprendė suremontuoti Kristaus Gimimo bažnyčią toje vietoje, kur pagal tradiciją V. Jėzus yra gimęs.
■ JAV vyskupai priėmė 185 puslapius turintį dokumentą seksualiniais klausimais. Tai pagrindiniai katalikų seksualinės moralės dėsniai.
■ Vatikano nusistatymą išreikšdamas, Paryžiaus konferencijoje pasakė kalbą Vatikano Valstybės sekretorius kard. Agostino Casaroli, iškeldamas Baltijos valstybių nepriklausomybės reikalą. Kalbėjo lapkr. 20 d. Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijoje. Pabrėžė, kad Europos saugumo klausimas bus geriausiai užtikrintas, jeigu bus laikomasi teisingumo ir demokratijos, pagerbiant tautų teisę tvarkytis pagal savo apsisprendimą. Ypač pabrėžė Baltijos valstybių nepriklausomybės ir laisvės siekimus.
■ JAV vyskupai lapkr. 14 d. vienbalsiai nusprendė įvesti privalomą rinkliavą bažnyčiose, telkiant lėšas paramai Rytų Europos, Sovietų Sąjungos ir Pabaltijo religinėms bendruomenėms. Kard. J. Bernardinas pareiškė, kad šalpos direktoriaus pareigoms jis yra išleidęs kun. J. Šarauską. Iškeldamas Lietuvos Katalikų Bažnyčios rūpesčius, vyskupų pasitarime kalbėjo ir lietuvis vysk. Salatka. Ši rinkliava bus vykdoma kasmet per trejus metus, o gal bus pratęsta ir dar dvejiems metams. Siūloma rinkliavą atlikti pirmą gavėnios sekmadienį... Šalpai lėšos bus telkiamos ir iš pasauliečių fondų. Dalinama bus pagal tų šalių vyskupų konferencijų pageidavimus. Numatoma, kad šalpa bus skiriama religiniam švietimui, evangelizacijai, seminarijoms, vietinei katalikų labdarai. Kiek lėšų bus surinkta, sunku spėlioti, bet būna atsitikimų, kad tokiomis rinkliavomis JAV katalikų bažnyčiose surenkama net ir apie 10 mil. dol.
■ Vilniuje ir Kaune rūgs. 21-22 d. buvo rodomas filmas “Jėzus”, kurį 175 pasaulio kalbomis parūpino “Campus Crusade for Christ” organizacija, kurios centras yra Lagūna Niguel, CA. Lietuviškai ją įkalbėjo Vilniaus jaunimo teatro aktoriai. Tai suorganizavo Arūnas Čiuberkis.
■ Vatikano radijo lietuvių skyriuje darbuojasi kun. Kazimieras J. Ambrasas, S.J. Jis buvo Vilniaus universiteto profesorius, dėstęs universitete nuo 1967 m., pasižymėjęs knygų vertėjas, parašęs veikalus “Vertimo mokslas”, “Vertimo tyrinėjimai”. Buvo pakviestas dėstyti lietuvių kalbą Poznanės universitete. 1989 m. įšventintas kunigu. Buvo didelė sensacija, kai tas mokslo vyras 1989 m. liepos 3 d. atlaikė savo primicijas Lietuvoje.
■ Gruzijoje, Tbilisio mieste, jau nuo 1988 m. veikia atkurta Teologijos akademija.
■ Švedijoje, Stockholme, veikia visai Skandinavijai skirtoji kunigų seminarija.
■ Bolševikų nukankintiems vyskupams: arkiv. T. Matulioniui, arkiv. M. Reiniui, vysk. V. Borisevičiui užvedamos beatifikacijos bylos.
■ Lietuvos vyskupai pasiuntė raštą Aukščiausiajai Tarybai, kuriame pasakė: “Mes, Lietuvos vyskupų konferencijos nariai, reiškiame visišką pritarimą tiems, kuriuos Dievo apvaizda ir tautos pasitikėjimas pakvietė vadovauti Lietuvos valstybei šiuo lemtingu metu”. Toliau pareiškė pasitikėjimą, kad jie eis didžiųjų tautos vyrų, kaip dr. J. Basanavičius, nubrėžtu keliu, išėję atkurti Lietuvos nepriklausomybę.
■ Jėzuitų tarptautinių misijų žurnalas “Contact” paskutiniame 1990 m. numeryje paskelbė straipsnį apie lietuvius jėzuitus Čikagoje, drauge pažymėdamas, kad 1773 m. Lietuvos jėzuitų provincija buvo didžiausia pasaulyje, turėjo 1.114 narių, laikė 21 kolegiją ir dar vedė 44 misijų stotis. Ta provincija taipgi turėjo 8 jėzuitų vienuolynus.
■ Sibire, prie Laptevų jūros, Lenos upės žiotyse, kur 1941 m. buvo laikomos moterys ir vaikai, pastatytas 16 metrų aukščio kryžius. Igarkoje taip pat pastatytas kryžius.
■ Petrašiūnuose, netoli Kauno, yra bendri seselių kazimieriečių kapai, kur kukliame paminkle švyti įrašas: “Mirtis mirė tada, kai ant kryžiaus mirė gyvybė”.
■ 1991 metais bus minima 100 metų sukaktis nuo ypatingai svarbios ir pažangios katalikų socialinės doktrinos paskelbimo enciklikoje “Rerum Novarum”, kurią paskelbė popiežius Leonas XIII 1891 m.
■ Bolivijos misijose darbuojasi kun. dr. Bendoraitis, jam ten talkina vienuolė gail. sesuo Ksavera Šakėnaitė. Praeitą vasarą pas juos, pasišventusius neturtėlių gydymui, buvo iš Lietuvos atvažiavęs būrys gydytojų ir medicinos studentų, kurie dirbantiems misijose talkino. Buvo atvažiavęs ir seselės Ksaveros sesers sūnus Aleksandras Guobys, profesoriaująs Vilniaus konservatorijoje. Svečiai iš Lietuvos per 5 savaites talkino ir padėjo kasti pamatus kun. dr. Bendoraičio statomai antrai ligoninei. Ligi šiol jie nei vienas dar nebuvo peržengęs geležinės uždangos.
■ Baltimorės klinikos psichologas John Gartner paskelbė, kad jų komisijos tyrimai parodė, jog kaliniai, kurie kalinami labiau pasiduoda religijos įtakai, elgiasi geriau, kai būna paleisti.
■ Artimo meilės vienuolija, įkurta Motinos Teresės, jau turi savo padalinius 87-se kraštuose su daugiau kaip 3.000 seselių.
■ 1990 m. liepos 29 d. Tauragėje iškilmingų pamaldų metu, kur dalyvavo visų 38 Lietuvos parapijų atstovai, pirmą kartą buvo įšventinta kunige moteris Tamara Kelerytė-Šmit. Iškilmėse dalyvavo Latvijos, Rusijos liuteronų vyskupai, taipgi ir Amerikos lietuvių liuteronų atstovai. Tamara Kelerytė-Šmit, kartu su savo vyru gimnazijos mokytoju, buvo atvažiavusi iš Vokietijos.
■ Kaišiadorių katedroje įvestos pamaldos jaunimui. Jų metu gieda jaunimo choras, vedamas Prano Greisiaus.
■ Pasaulio Medicininės šalpos organizacija (World Medical Relief) paskyrė Lietuvai 679 tūkstančių dol. vertės vaistų, medicininių reikmenų ir įrengimų. Tą auką išgavo bendromis jėgomis Lietuvių Katalikų Religinė šalpa ir Lietuvos Vyčiai. Išsiųsta “Caritas” sambūriui, kuris steigia diagnostinę kliniką Kaune. Siekiant gauti tą dovaną Lietuvai, daug pasidarbavo dr. J. Laukaitis, Rasa Razgaitienė, R. Boris. Konteineris su tais mediciniškais reikmenimis buvo išvežtas lenkų laivu. Transporto išlaidos sumokėtos iš specialaus L. Vyčių fondo. Konteinery buvo egzaminavimui ir slaugymui stalai, vežimėliai invalidams, vaistai, vitaminai, antibiotikai, adatos, švirkštai, tvarsčiai, pirštinės. Medicinos reikmenų svoris buvo 18.344 svarai.
■ Kun. Antanas Rubšys, Manhattan kolegijos profesorius, dabar užsiėmęs Šv. Rašto nauju vertimu į lietuvių kalbą, telkia medžiagą savo naujiems veikalams.
■ “Darbininko”, kurį dabar leidžia lietuviai pranciškonai, 75 m. sukakties šventė buvo gruodžio 2 d. Brooklyne. Iškilmingas Mišias Apreiškimo par. bažnyčioje aukojo vysk. P. Baltakis. Kult. Židinio salėje kalbėjo “Darbininko” vyr. red. kun. dr. Kornelijus Bučmys, red. Paulius Jurkus. Sveikinimo kalbą pasakė gen. kons. Anicetas Šimutis. Koncertinėje dalyje dainavo sol. Algis Grigas, akompanavo pianistas Povilas Stravinskas.
■ Lietuvos vyskupų konferencijos vardu kard. V. Sladkevičius specialiame pareiškime pažymėjo, kad Lietuvoje bažnytinių pastatų nacionalizavimas yra panaikintas. Bažnyčios teisių atkūrimas įvykdytas. Valstybės bendradarbiavimas su Bažnyčia kultūros, švietimo ir labdaros srityje užtikrintas, tai naujo įstatymo reikalas atkrinta. Lietuvos Katalikų Bažnyčia sau išskirtinių teisių ir privilegijų nesiekia, sutikdama, kad visoms konfesijoms būtų taikomi tie patys nuostatai.
■ Kanadoje gimusi Marguerite d’Youville, įsteigusi vadinamąjį Pilkųjų seselių vienuolyną, gruodžio 9 d. paskelbta šventąja. Ji buvo gimusi 1701 m., turėjo sunkų gyvenimą. Mirė jos vyras, keturi vaikai. Pati buvo daug vargo mačiusi. Susirūpinusi varguomenės parama, drauge su kitomis trimis moterimis pradėjo globoti benamius, ligonius, suklydusias moteris, varguomenę, indėnus. Jų kongregacija susilaukė pripažinimo 1755 m. Palaimintąja buvo paskelbta 1959 m. Jos šventumą patvirtino staigus leukemija sergančios moters išgijimas.
■ Lietuvoje pasirodė religinės muzikos plokštelės. Jas įrašė Šiaulių valstybinis kamerinis choras “Polifonija”, kurio meno vadovas ir dirigentas yra S. Vaičiulionis. Plokštelėje yra Maironio “Lietuva brangi” (J. Naujalio), A. Strazdo “Pulkim ant kelių”, T. Brazio ir A. Žalvarnio “Popiežiaus himnas” ir kt.
■ Lietuvoje, Rumšiškėse, rugsėjo 22 d., dalyvaujant buvusiems Magadano ir Kolymos tremtiniams, buvo pašventintas koplytstulpis pagerbiant atminimą tų, kurie žuvo išvežti į Sibiro Kolymą. Šventinimo apeigas atliko buvęs tremtinys kun. A. Svarinskas. Buvusieji Kolymos ir Magadano tremtiniai mėgsta rinktis Rumšiškių kultūros namuose, kur jiems daug prielankumo rodo jų direktorius.
■ Svėdasų bažnyčios šventoriuje 1990 m. rugsėjo 30 d. buvo pašventintas koplytstulpis, skirtas sukilėlių vadui kun. Antanui Mackevičiui atminti (1828-1863). Tai buvo kovotojas už Lietuvos išlaisvinimą iš caristinio jungo. Maskolių sugautas ir pakartas. Koplytstulpį sukūrė liaudies menininkas Stasys Karanauskas. Pašventinimo iškilmėms vadovavo parapijos klebonas Vladas Rakašauskas.
■ Lietuvoje, tarp Degučių ir Vencavų, Kraky-nės miške, naciai yra išžudę apie 8.000 žydų vyrų, moterų ir vaikų. Antalieptės klebono kun. A. Dauknio paraginti, žmonės ėmėsi tvarkyti ir puošti tų nužudytųjų kapus. Šiame darbe dalyvavo ir ateitininkai.
■ Lietuvoje katalikiškojo moterų sambūrio “Caritas” konferencijos 1990 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais buvo Kaišiadoryse, Marijampolėje, Panevėžyje, Telšiuose, Vilniuje ir Kaune, taigi buvo sušauktos visose vyskupijose.
■ Maskvoje 1989 m. įkurtas klubas “Dvasinis dialogas”. Jam vadovauja taryba, kurios priešakyje yra filosofijos daktaras Julijus Šreideris. Klubo posėdžiai vyksta du kartus per mėnesį. Būna paskaitos, pokalbiai, videofilmų peržiūros, susitikimai su atvykstančiais iš užsienio dvasininkais, žinomais visuomenės veikėjais. Į savo renginius klubo vadovybė kviečia ir Lietuvos katalikus. Barklainiuose, netoli Panevėžio, 1990 m. rugsėjo 9 d. pašventintas pavasarininkų pastatytas kryžius. Pašventino Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčios klebonas kun. R. Pukenis. Mažoje Barklainių bažnytėlėje pastatytas meniškas altorius, kurio centre pagal lietuvių liaudies meno tradicijas iš ąžuolo išdrožta Kristaus skulptūra.
■ Gallupo tyrimų biuras nustatė, kad katalikų Bažnyčia JAV-se auga. Dabar katalikai sudaro 28 % JAV gyventojų.
■ Lenkijos naująjį prezidentą Lech Walensą pasveikino popiežius Jonas Paulius II, skatindamas siekti vienybės Lenkijoje.
■ Salvadore traukiami į teismą pulkininkas ir aštuoni kiti kariai už 1989 m. įvykdytą šešių jėzuitų kunigų nužudymą.
■ Vatikano valstybės sekretorius kard. Agostino Casaroli pasitraukė iš pareigų. Nauju Vatikano valstybės sekretoriumi paskirtas arkivyskupas Angelo Solano, kuris didžiąją dalį savo diplomatinės tarnybos buvo praleidęs Lotynų Amerikoje. Jis nuo 1988 m. buvo Vatikano valstybės sekretoriaus pavaduotojas. Sovietų Sąjungos ambasadorius prie Vatikano Juri Karlov iškėlė kard. Casaroli vaidmenį, ugdant Vatikano suartėjimą su Sov. Sąjunga.
Juoz. Pr.