CHIARA LUBICH
"Kiekvienos, kuris myli, yra gimęs iš Dievo ir pažįsta Dievą" (1 J n 4,7).
Tie žodžiai yra paimti iš šv. Jono pirmojo laiško. Jame apaštalas kalba apie tikrą, tyrą meilę, kuri yra priešingybė savimylai, taip įsigalėjusiai pasaulyje. Jis kalba apie tą meilę, kuri ateina iš Dievo, kurią Jėzus atnešė iš dangaus ir kurią apreiškė savo mokymu, savo gyvenimo pavyzdžiu ir mirtimi ant kryžiaus. Dėl to tokia meilė ir patraukia mus mylėti Tėvą ir žmones, tuo būdu, kaip Jėzus juos myli.
Apaštalas sako, kad meilė padeda krikščioniui išvengti klaidų ir painiavų. Krikščionis yra Dievo vaikas, jo sutvertas, todėl ir Dievo gyvenimo dalininkas.
Kas gi gali parodyti asmens ypatingumą? Tą ypatingumą rodo meilė, kuri čia aprašoma ir pagal kurią krikščionis gyvena, bet ne koks išorinis ženklas, dokumentas, pasas, profesija ar dalyvavimas kokioje veikloje. Tikras krikščionis, tikras Dievo vaikas yra tasai, kurį įkvepia meilė ir kuriam vadovauja meilė, ateinanti iš Dievo.
Šv. Jonas toliau kalba apie tos meilės veikimą. Toji meilė veikdama pirmiausia duoda Dievo pažinimą. Tai ne koks intelektualinis pažinimas, kurį galima rasti knygose ir kuris taip pat reikalingas. Tai yra gilus pažinimas, kuris ateina iš Dievo, kai jis mums duoda savo šviesą ir apreiškia savo meilę.
Apaštalas nori priminti, kad Dievas apsireiškia mums, jei mes jį mylime. Jei mes pradedame mylėti kaip Jėzus mus mokė, tada Dievas patraukia mus vis į gilesnę vienybė su juo. Tas nuostabus patyrimas padės mums būti tvirtais ir ryžtingais, kai reikės pasipriešinti pasaulio klaidoms ir vilionėms.
Kaip mes galėtumėm gyventi pagal čia apmąstomus žodžius? Gyvendami pagal tą meilę, kuri ateina iš Dievo ir kurios mokė Jėzus. Jei tai darysime, prieš mus atsivers platūs horizontai.
Užtai, kad nepasiliktumėm miglotame ir abstraktiniame galvojime, norėdami mylėti Dievą ir vykdyti jo įsakymus, turime atsiminti tų įsakymų kai kuriuos pagrindinius aspektus. Tie aspektai skatins mus mylėti artimą konkrečiais darbais mažuose ir dideliuose reikaluose ir rūpesčiuose. Tad stenkimės sekti Jėzaus pavyzdžiu, mylėdami pirmi, neprisirišę prie savęs, priimdami lengvesnius ir sunkius kryžius, kuriuos visa tai darant reikės nešti.
Taip darydami, mes taip pat veikiai patirsime Dievo artumą, tą vienybę su juo, tą šviesą, ramybę ir vidinį džiaugsmą, kurį Jėzus nori, kad turėtumėm.
Iš anglų kalbos išvertė Kostas Paulius
♦ Lietuvis mechanikos inžinierius Edvardas Stočkus, baigęs Švč. Širdies seminariją Hales Corners, WI, įšventintas kunigu. Jo pirmos šv. Mišios buvo gegužės 18 d. Šv. Kotrinos bažnyčioje Oak Lawn. Paskirtas į Dievo Apvaizdos parapiją Westchester. Jis buvo vedęs, išaugino ir išmokslino tris sūnus. Jo žmona Barbora mirė, ir jis ryžosi būti kunigu. Jau ir anksčiau jis buvo diakonas. Jis yra baigęs Illinois Technologijos Institutą, dabar turi 60 m. amžiaus.
♦ JAV protestantų kunigas David Hartman laikrašty “Sunday Visitor” balandžio 14 d. išspausdino straipsnį, kuriame džiaugiasi, kad katalikai kunigai pasilieka nevedę; vedęs dvasininkas turi dalinti savo dėmesį tarp šeimos ir sielovados darbų ir tenka skirti vienų pareigų dalį atlikti kitoms pareigoms.
♦ Vytauto Didžiojo bažnyčioje Kaune įvyko pirmos pamaldos kurtiems, perduodant žodžius jų ženklais. Numatyta ir ateityje ruošti tokias pamaldas jiems, o taip pat ir vežiojamiems bei kitiems invalidams.