1964 M. LIEPA — RUGPIŪTIS / JULY — AUGUST VOL. XV. NR. 7 I VI
Spaudos Suvažiavimas SUVAŽIAVIMO PASISAKYMAS 217
K. Trimakas, S. J. LIETUVIŠKOS SPAUDOS ATSAKOMYBĖ VISUOMENEI 220
V. Mačernis EILĖRAŠČIAI 226, 243
V. Kleiza NETURTAS AUKSO ŠALYJE 229
G. Kijauskas, S. J. GYV. LITURGIJOS DVASIA 233
G. Ivaškienė MOKSLININKĖS PAŽIŪROS Į MOTERS PAŠAUKIMĄ 234
B. Krištanavičius, S. J. 44 VIRTUVĖS 239
A. Rūta “MINDAUGO NUŽUDYMAS” 248
K. Bučmys, O.F.M. EKRANO MIRGESY 250
LAIŠKAI LIETUVIAMS — Tėvų Jėzuitų leidžiamas religinės ir tautinės kultūros mėnesinis žurnalas
Redaktorius Kęstutis Trimakas, S. J. Redakcijos nariai Gediminas Kijauskas, S. J. Dr. Arūnas Liulevičius
Administratorius Petras Kleinotas, S. J. Viršelis ir vinjetės Algirdo Kurausko Fotografijos Algimanto Kezio, S. J.
Adresas 2345 W. 56th St., Chicago, 111. 60636 Telefonas REpublic 7-8400 Spaustuvė Immaculata Press, Putnam, Conn.
Prenumerata metams — 3 dol.
LETTERS TO LITHUANIANS. Published monthly except July and August, when bi-monthly, by The Jesuit Fathers of Della Strada, Inc. Yearly subscription $3.00, single copy 30c.. Entered as second class matter and 2nd class postage paid at the Post Office, Chicago, Ill. and additional office of mailing in Thompson, Connecticut.
LIETUVIŲ IŠEIVIJA, vesdama sunkią kovą dėl Lietuvos laisvės ir lietuvybės išlaikymo, turi rasti savyje jėgų tai kovai tesėti ir laimėti. Šios kovos sėkmė glūdi organizuotos lietuvių išeivijos budrume ir lietuvių spaudos bei radijo talkoje. Vertindamas visų lietuviškų kultūrinių, visuomeninių ir politinių organizacijų veiklą, su išskirtinu pabrėžimu suvažiavimas mano, kad Bendruomenė, kuri telkia ir derina visas lietuvių kūrybines jėgas, yra tas organizacinis faktorius, kuris kovoje už lietuvybės išlaikymą buvo ir bus ypatingas veiksnys.
Spaudos ir radijo uždavinys šią temą plėsti, gilinti ir skiepyti lietuvių išeivijoje, nes Bendruomenės tvirtumas laiduos išeivijai statomų uždavinių įvykdymo sėkmingumą. Turi būti plačiai keliamas ir nuodugniai svarstomas ilgametis lietuvių veiklai prieauglio ugdymo planas ir jo vykdymo būdai, nes ilgainiui jaunosios kartos lietuvių išeivijoje turės vis didėjanti svorį. Jų planingas verbavimas ir paruošimas turi užimti pirmaujančią vietą.
Spaudai ir radijui visada tenka didelis uždavinys išeivijai išryškinti jos siekimus — ją ne tik informuoti, bet ir formuoti jos nuomonę, kad šių dienų laisvės kovų atmosferoje ir kaskart sunkėjančios tarptautinės padėties akivaizdoje, atlikdamas jam tautos skirtus uždavinius, lietuvis nepalūžtų. Šie uždaviniai dar daugiau išryškėja ir reikalauja iš mūsų visų organizacijų, o ypač Bendruomenės, spaudos ir radijo, budėjimo, matant mūsų tautos laisvės priešų — komunizmo pastangas ardyti mūsų laisvės kovos frontą.
Suvažiavimas su dideliu susirūpinimu konstatuoja šias priešo pastangas ir kviečia visus energingai tam pasipriešinti.
Išeivija siekia ir sieks su pavergtos Lietuvos broliais ir seserimis ko glaudžiausio ryšio, bet priešinsis tokiems to ryšio keliams bei metodams, kurie galėtų būti suprasti kaip Lietuvos pavergimo pripažinimas.
Visų lietuviškų jėgų išeivijoje vienybė ir solidarumas yra būtinos sąlygos bendram ir darniam visuomeniniam darbui, todėl suvažiavimas sveikina Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Valdybos pastangas, siekiant lietuvių politinių jėgų apsijungimo, kartu sveikina ir visas politines grupes, randančias bendrą kalbą ir besiryžtančias bendrai dirbti vardan tos Lietuvos.
■ VISUOTINIO NORO IŠRAIŠKA
Prie spaudos ir radijo suvažiavimo pasisakymo (217 psl.) talpiname lietuviškų dienraščių bei savaitraščių vardus. Tuo nebūtinai pritariame kiekvieno laikraščio vedamai linijai, bet nurodome du dalykus: atsitiktinį faktą ir visuotinį norą. Atsitiktinis faktas yra tai, kad su šiais laikraščiais "Laiškai Lietuviams" pasikeičia prenumeratomis; visuotiniu noru trokštame, kad visi lietuviški išeivijos laikraščiai vadovautųsi tame suvažiavime nurodytomis gairėmis.
Nors negalėjome išvardyti žurnalų bei radijo programų, išreikštas visuotinis noras juos taip pat apjungia.
■ SPAUDOS IR RADIJO SUVAŽIAVIMAS
Aukščiau (217-218 psl.) talpinama išeivijos lietuvių spaudos ir radijo suvažiavimo minčių santrauka nušviečia nuotaikas, kuriomis pulsavo pats suvažiavimas.
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininko J. Bačiūno svečiais sukviesti Taboro Farmon, Sodus, Mich., JAV, apie šimtas spaudos ir radijo darbuotojų, skirtingų amžiumi, pažiūromis bei įsitikinimais, pirmą kartą susitikę, vieningai diskutavo savo sričių bendruosius tikslus, gaires ir metodus.
Pranešimus padarė "Naujienų" redaktorius dr. P. Grigaitis apie "Lietuvos gyvenimo pristatymą išeivijos lietuvių spaudoje" (plačiau aprašyta "Naujienose", birželio 10 d.), PLB vykdomasis vicepirmininkas St. Barzdukas apie "Bendruomenę kaip išeivijos lietuvių susiorganizavimo formą" (atspausdinta "Nepriklausomoje Lietuvoje", birželio 17 d.). Tėvynės Garsų lietuviškos radijo programos Clevelande vedėjas J. Stempužis apie "Lietuvių radijo valandėlių paskirtį ir programų organizavimą", "Dirvos" redakcijos narys R. Mieželis, "Mūsų Vyties" redaktorius V. Germanas ir Studentų Sąjungos pirmininkas A. Zaparackas apie "Jaunimo kelius į organizuotą išeivijos lietuvių gyvenimą" (R. Mieželio ištisa kalba tilpo "Dirvoje" birželio 15 d.) ir "Laiškų Lietuviams" redaktorius K. Trimakas, S. J., apie "Lietuvių spaudą dvasinių ir moralinių vertybių sargyboje" (spausdinama šiame "L. L." nr.).
KĘSTUTIS TRIMAKAS, S. J.
Laikais, kada spauda buvo laikoma ne būtinybė, bet prabanga, vyravo absoliučios spaudos laisvės pažiūra: rašyk ir spausdink, ką tik nori. Skaitytojas galėjo tik, jei nepatiko, neskaityti. Vėliau, spaudai užimant vis reikšmingesnę vietą visuomenėje, buvo pastebėtos ir skaitančiųjų teisės. Imta rašyti, kas jiems tikrai buvo naudinga. Galų gale pajusta, kad spauda yra būtina visuomenei. Šiandien spaudos laisvė sąlygojama atsakomybe visuomenei.
Mūsų išeivijos laikraščiai ir žurnalai buvo įsteigti ir išlaikomi iš gyvo reikalo pasitarnauti tautiečiams. Spaudos darbuotojams nuo pirmų dienų buvo savaime suprantama skaitytojams duoti tai, ko tik lietuviška spauda galėjo duoti. Be jos tautiečiai greitai pasimestų, nutaustų, ištirptų. Tik sava spauda išeivijos visuomenę galėjo rišti, išlaikyti ir vienyti. Kaip anksčiau, taip ir dabar mes jaučiame, kad mūsų spauda turi duoti ne bet ką, bet tai, kas šioje padėtyje visuomenei reikalinga ir naudinga, t. y. suprantame, kad mūsų spauda yra atsakinga visuomenei.
Čia tenka pabrėžti, kad atskiri laikraščiai ir žurnalai yra atsakingi ne vien savo skaitytojams, bet visuomenei, nes kiekvienas jų yra gyvybingas skaitytojų ryšys su visa visuomene.
Spaudos tikslas išeivijoje yra padėti visuomenei suvokti dabartinę padėtį ir josios paskirtį bei skatinti tos paskirties uždavinius įvykdyti. Tai atsiekiama 1) per objektyvią ir tikslią informaciją, 2) aktualių diskusijų puoselėjimą bei 3) individualių ir visuomeninių siekių nurodymą. Be to, 4) dėl savo ypatingos reikšmės išskirtinai pabrėžtinas vienybės ugdymas per spaudą.
Čia talpiname pranešimą, skaitytą (kai ką dėl riboto laiko išleidžiant) spaudos ir radijo suvažiavimo metu Sodus, Mich., birželio 7 d. Kaip ten, taip ir čia šios mintys yra diskusijų gairėms nustatyti. Tokiu būdu diskusijas apie spaudą iš įvykusio suvažiavimo ribų perkeliame į platesnę visuomenę (žr. anketą, 227-228 psl.).
INFORMACIJA
Visuomenė turi savo ir aplinkos padėtį gerai suvokti. Todėl ji turi būti spaudos tiksliai ir objektyviai informuojama. Ši užduotis daugiau taikoma laikraščiams negu žurnalams. Tačiau ir žurnalai, išeidami rečiau, turi didesnę galimybę mesti apgalvotesnį žvilgsnį į prabėgančių įvykių pasiliekančią reikšmę.
Spaudos informacija išeivijoje turi apimti įvykius ir padėtį: 1) okupuotoje tėvynėje, 2) pasaulyje, 3) gyvenamajame krašte ir 4) išeivijoje.
Apie okupuotą tėvynę
Mūsų santykiai su okupuota tėvyne yra komplikuoti ir neretai dviašmeniai: turime palaikyti ryšius su savaisiais ir savo tauta, bet nepripažinti paties okupavimo fakto.
Bendras gaires turime. "Reikia ryšiui su tėvyne palaikyti išnaudoti visas galimybes, tik nereikia leistis patiems okupanto išnaudojamiems" (dr. J. Girnius "Margutyje", 1964, kovas). Arba, V. Rastenio pareiškimu, šiame suvažiavime, nepripažįstant okupacijos teisėtumo, ir kietume, ir lankstume gali būti ir dorybių, ir nedorybių. Tas gaires vis tenka pritaikyti atskiroms situacijoms.
Spaudoje tokios situacijos nuolatos pasitaiko. Ji tegali informuoti tiksliai ir objektyviai: kas gera, kaipo gera; kas bloga, kaipo bloga. Pasitaikantys geri dalykai tėvynėje paprastai įvyksta, nežiūrint ir nepaisant okupacijos. Neigiami dalykai ir jų pats didžiausias — nesiskaitymas su tautos valia — pagrindinai yra okupacijos išdava. Ir vieni, ir kiti turi būti taip ir pristatomi.
Skaityti daugiau: LIETUVIŠKOS SPAUDOS ATSAKOMYBĖ IŠEIVIJOS VISUOMENEI
Supančio medžio pavėsy
Tylėdami žaidžia vaikai.
Galvutės papurusios, šviesios
Krūvon susiglaudę taikiai.
Supiltosios pilys iš smėlio
Atsimuša ju akyse
Džiaugsmingose... kartais ir vėlei
Kažko neramiai liūdnose.
Atodūsiu karštu, kvapiu
Į veidus jiems pūstelia vėjas ...
Jie meta žaislus ir keliu
Pro sodą nubėga prie upės,
Kur stebi, kaip vandenys liejas,
Ant kranto, lyg paukščiai, sutūpę ...
Vytautas Mačernis
Spaudos ir radijo suvažiavimo metu buvo išdalinta anketa apie išeivijos spaudą. Anketos užpildymui sąlygos buvo nepalankios: laisvalaikis trumpas ir skirtas dalyviams pabendrauti gražioj J. Bačiūno vasarvietėj. Atsakymu buvo nedaug. Juos visus talpiname sekančiame puslapyje.
Tačiau svarbu žinoti ne tik, ką spaudos darbuotojai galvoja apie savo “produktą”. Dar svarbiau — ką skaitytojai.
Visu skaitytojų prašome į tuos klausimus atsakyti. Tikimės išvystyti platesnio pobūdžio diskusijas apie vieną iš svarbiausiu išeivijos institucijų — spaudą.
INFORMACIJA
Vienas pagrindinių spaudos tikslų yra padėti visuomenei suvokti dabarties įvykių raidą. Išeivijos spauda privalo: 1) visuomenę informuoti apie reikšmingus įvykius pasaulyje, tėvynėje, išeivijoje ir gyvenamajame krašte; 2) aiškinti tų įvykių reikšmę.
Ar mūsų spauda pakankamai informuoja apie ivykius ir padėtį a) pasaulyje, b) tėvynėje, c) išeivijoje, d) gyvenamajame krašte? Ar ji atitinkamai išryškina tų įvykių svarbą?
Apie okupuotą tėvynę
Daugiau žinių apie tėvynę ir apie ten pasireiškusias nuotaikas.
Komentuojant medžiagą, laikytis maksimumo politinės išminties. Sakykime, pabrėžiant mums šviesius pragiedrulius (apie jaunimo atsparumą okupantui, to ar kito reikalo mums priimtinumą ir kt.), turėkime galvoje tai, kad tuo pasitarnaujame okupantui, kuris mūsų spaudą seka ir atitinkamai reaguoja.
Apie įvykius išeivijoje
Lietuvių pasiekti laimėjimai išeivijoj. Laikraščiai stengiasi tai daryti, bet galėtų sustiprinti pastangas.
Apie gyvenamąjį kraštą
Mūsų spauda neturėtų užimti griežtos pozicijos tos ar kitos amerikiečių politinės organizacijos atžvilgiu (respublikonų ar demokratų), nes tai nėra mūsų tautos interesas.
Apie įvykiu aiškinimą
Retas mūsų laikraštis “redaguojamas”, daugiausia jie “primetami” straipsnių, korespondencijų, žinių. Dėl to jie bespalviai. Pavyzdžiui, mūsų dienraščių eiliniams numeriams perskaityti “pakanka” tik kokių penkių minučių. Liūdniausia, kad nėra įvykių laipsniavimo.
VACLOVAS KLEIZA
Keista kalbėti apie neturtą ir vargą, kuomet visa būtis aplink mus alsuoja progresu, aukštu gyvenimo lygiu ir neišpasakytu prekių gausumu. JAV-ių ekonomija žydi ir plečiasi. Bedarbių skaičius laikosi maždaug tame pačiame lygyje. Automobilių pramonė gyvena aukso dienas. Jei prieš 10 metų 7 milijonai mašinų, pagamintų per metus, buvo tik svajonė ir siekimas, tai šiandien jau realybė ir ekspertai pradeda kalbėti apie 8 milijonus. Turėti vieną mašiną namuose beveik būtinybė. Gi dvi mašinos jau nebesidaro prabanga ir pranašaujama, jog kelių metų bėgyje trys mašinos nebus retenybė.
Krautuvių langai lūžte lūžta nuo prekių gausumo. Rekordiniai pirkinių skaičiai švelniai kutena biznierių pinigines. Laikraščių ekonominių skyrių antraštės šviečia džiaugsmu ir pasitenkinimu.
Bet tuo pačiu metu, kai šio krašto milijonai gyventojų sėdi prie gausiais valgiais ir gėrimais apkrautų stalų nuosavuose namuose, kai prie namo durų stovi apynaujė, o gal ir truputį padėvėta mašina, kai draugai lankosi pas draugus ir kelia tostus tolimesniam pasisekimui, kai salėse ir pasilinksminimų vietose knibžda masės žmogiškų vabalų, kai prekybininkai skuba į bankus padėti surinktus skatikus, tuo pačiu metu šiame aukso krašte, mūsų tarpe yra tarp 35 ir 50 milijonų beturčių ir vargšų, kurie sėda prie stalo, ne-lūžtančio nuo gėrybių, bet vos pajėgiančio apginti nuo bado. Tačiau jų rytojus neaiškus ir blankus. Jiems bus sunku ištarti padėkos žodžius, nes nėra daug, už ką dėkoti, nebent tik už gyvenimą ir skurdžią egzistenciją. Jie daugiau prašys, negu dėkos. Jie prašys duonos kąsnio sau ir savo šeimoms, rūbų kūnui pridengti, ir pastogės galvai priglausti nuo šalčio ir lietaus. Jie neprašys naujos mašinos ar gražių žaislų. Jiems mažai rūpi pasilinksminimų salės ir juokas. Jie bando išbristi iš skurdo, į kurį juos gyvenimas nubloškė. Jie diena iš dienos kovoja už egzistenciją.
Tai milijonai tų, kurie neturi darbo, kurie yra paliegę, kuriuos slegia ilgų metų eilė. Tai nematomi šio krašto gyventojai. Juos tiksliai apibūdina Ben Bagdikian:
VACLOVAS KLEIZA dirba Cook apskr. Valstybinės Pašalpos Departamente. Anksčiau pelnęs psichologijos bakalaureatą Illinois Universitete, šiemet įsigijo magistro laipsnį socialinio darbo (social work) srityje.
GEDIMINAS KIJAUSKAS, S. J.
Pereitų metų gruodžio 4 popiežius Paulius VI paskelbė Konstituciją apie Liturgiją ir pranešė apie savo kelionę į Šventąją Žemę. Savo dvasia šie įvykiai sutampa. Šv. Tėvas kviečia mus grįžti prie Evangelijos šaltinių. Šventojoj Žemėj jis sutinka Kristų ir kartoja mums Jo žodžius; Konstitucijoje apie Liturgiją jis kreipiasi į visą Bažnyčią garbinti Jėzų Kristų, Jo klausyti, Jį sekti, gyventi Jo gyvenimu. Popiežiaus žodžiais, Dievui priklauso pirmoji vieta mūsų gyvenime, malda yra mūsų pirmoji pareiga ir liturgija pagrindinis dieviškojo gyvenimo šaltinis.
Kaip sugrįžti prie šio šaltinio? Konstitucija siūlo: įvesti savą kalbą į viešąjį kultą ir geriau pažinti liturgijos dvasią.
LIETUVIŲ KALBA ŠV. MIŠIOSE
Vyskupas V. Brizgys, aiškindamas iš Romos gautą raštą, pasakė, kad lietuviai gali vartoti savo kalbą šv. Mišiose “arba savo bažnyčiose, arba jiems skirtose šv. Mišiose svetimoje bažnyčioje, kur savos nėra”. Žodžiu, lietuviai turi teisę melstis lietuviškai šv. Mišiose.
Liturginio atsinaujinimo dvasioje vertėtų pabrėžti šv. Mišias kaip bendruomenės auką. Savos kalbos įvedimas mums čia labai pasitarnaus. Iš tiesų, lietuvių kalba šv. Mišiose padės mums ir tautiniu, ir religiniu atžvilgiu, jei tam tikslui sukauptomis jėgomis: (1) paruošime gražia ir aiškia lietuvių kalba mišiolą kasdieniniam vartojimui, (2) pasiruošime aktyviam dalyvavimui šv. Mišiose, kur visi tikintieji kartu jungiasi į krikščioniškosios bendruomenės auką.
Mišiolas
Ruošiant mišiolą kasdieniniam vartojimui, būtų pravartu pasižiūrėti į kitų kraštų pavyzdžius, kad ir prancūzų išleistą Missel biblique de tous les jours. Pastebime jame biblinio aspekto pabrėžimą; aiškią kalbą, trumpą ir labai reikšmingą įvadą kiekvienos dienos Mišioms, pradžioje mišiolo trumpą religinę žmonijos istoriją, gale — svarbesnių biblinių ir liturginių žodžių paaiškinimą. Į šį darbą vertėtų įtraukti mūsų kalbininkus ir stilistus, kad jie duotų šiai krikščionių bendruomenės maldai ir lietuvių kalbos aiškų koloritą.
GINTARĖ IVAŠKIENĖ
Ar moteriai užtenka būti vyro žmona, vaikų motina, virėja ir skalbėja? Ar tai gali užpildyti jos gyvenimą, ją pilnai patenkinti?
"Ne!" atsako viena mokslininkė— žmona—- motina šiuo metu JAV-ėse labiausiai perkamoje "The Feminine Mystique" (Dell, 75c.) knygoje. Ji pataria visoms moterims, šalia žmonos ir motinos pareigų, dirbti mėgiamoje profesijoje.
Siūlomos pažiūros į moters vaidmenį yra revoliucionieriškos. Ne be reikalo jos sukėlė tokią audrą JAV-ėse.
Kyla visa eilė klausimų: Ar iš tikrųjų moterys yra taip labai nepatenkintos savo dalia? Ar galėtų visos moterys studijuoti ir dirbti savo profesijoje?
Nors ši tema tiesioginiai taikoma moterims, ji liečia ir vyrus. Kaip jie žvelgia į savo turinčias vaikų žmonas, kurios dirba ar dirbtų savo profesijoje?
Gerbiamųjų skaitytojų— tiek moterų, tiek vyrų— prašome pasisakyti šios temos klausimais.
Šiame numeryje talpiname G. Ivaškienės paruoštą "The Feminine Mystique" knygos santrauką, o sekančiame spausdinsime jos kritišką vertinimą. Po to seks skaitytojų pasisakymai. Redaktorius
ŠAPELIS SKRUZDĖLYNE
Pereitais metais didelian skruzdėlynan įkrito šapelis. Suūžė, sulingavo; piktinosi ir gynėsi skruzdės.
Skruzdėlynas — Amerikos moterų pasaulis. Šapelis — Betty Friedan knyga “The Feminine Mystique”.
Kodėl toks didelis subruzdimas?
Autorė puola labai jautrią sąvoką — moters vaidmenį šeimoje.
Pirmiausia, keletas žodžių apie pačią autorę: vidutinio amžiaus moteris, mylinti žmona ir trijų vaikų motina, psichologijos daktarė. Kvalifikacijos tokiai knygai parašyti tikrai rimtos: žmona, motina, mokslininkė — maždaug tokia tvarka.
Skaityti daugiau: MOKSLININKĖS SIŪLOMOS NAUJOS PAŽIŪROS Į MOTERS PAŠAUKIMĄ
BRONIUS KRISTANAVIČIUS, S.J.
Sugrįžęs į Romą vėlų vakarą, nebegalėjau užeiti į popiežiaus komisiją ir pranešti pirmininkui, ką buvau pasiekęs. Bet kitą rytą su juo susitikau ir labai nudžiugau, kad mudviejų planai pilnai sutapo. Gerokai susijaudinęs, prelatas Baldelli man papasakojo apie Gaetos arkivyskupo žinią, kad to miesto burmistras neleidžiąs steigti popiežiaus virtuvės. Burmistras, matyt, esąs komunistas ir norįs sutrukdyti popiežiaus šelpimo darbą. Ar aš negalėčiau tuojau nuvykti į Gaetą ir pasižiūrėti, kas ten darosi?
Pirmininkui atsakiau, kad vykti ir pats norėčiau, bet, deja, neturiu jokios susisieki-mo priemonės. Ar aš negalėčiau gauti Vatikano sunkvežimį ir paimti maisto Terracina, Fondi ir Itri virtuvėms, kurios jau suorganizuotos? Nuvažiavęs į Formiją, sunkvežimį pasiųsčiau atgal, o pats apsistočiau pas buvusios sekretorės motiną, kuri žadėjo parūpinti kambarį. Iš Formijos galėčiau pasiekti ne tik Gaetą, bet ir keletą kitų miestų, kur tučtuojau reikia steigti virtuves. Jei kuris nors mūsų komisijos valdininkas važiuotų iš Neapolio į Romą, po kokių 5 ar 6 dienų galėtų parvežti mane namo. Kad nebūčiau sekretorės motinai našta, reikėtų nuvežti jai bent keletą kilogramų maisto produktų. Paskui, sugrįžęs į Romą, galėčiau nuvežti maisto Castelforte, Min-turno, Scauri ir Spigno Satur-nia virtuvėms, kurias galėčiau suorganizuoti iš Formijos. Taigi, ar galėčiau gauti rytoj bent 30 centnerių maisto produktų ir atitinkamą sunkvežimi?
GREITA AKCIJA
Komisijos pirmininkas mėgo tokias greitas ir konkrečias akcijas ir čia pat pasiūlė važiuoti jo automobiliu į Vatikaną pas inžinierių Marcucci, Vatikano automobilių ir sunkvežimių direktorių. Jis pats jam paskambinsiąs ir paprašysiąs išpildyti visus mano pageidavimus. Su juo turėčiau susitarti ir busimųjų transportų reikalu, nes jų ateityje bus nemažai. Gal būtų neblogai, jei pirma užsukčiau pas seselę Pascaliną ir jai išdėstyčiau visus savo planus.
“Kaip galima išjudinti save ir draugus iš apatijos? Koks turėtų būti pirmas konkretus žingsnis?”
Gerb. Tėve Kijauskai,
Kadangi visi turim po jaunesni brolį ar sesutę, tai ir mums buvo aktualu ir įdomu perskaityti Jūsų straipsnį “Jaunimas kryžkelėse” (“L. L.” 1964, gegužis, 170 p.) Mums patiko Jūsų mintys. Tiesą pasakius, mes nustebom, kad mūsų problemos ir padėtis ne tiek jau labai skiriasi nuo jų. Nors skaitomės save atradę, bet prisipažįstam, kad dar daug trūksta, kol pilnai save suprasim. Todėl mes turim vieną prašymą. Ar negalėtumėte praplėsti “Jaunystės kryžkelių” skyrių, kad jis būtų taikomas ir vyresniam jaunimui. Mes nevisuomet žinome į ką kreiptis — dažniausiai nedrįstame, o jaučiam, kad mūsų kartai (pažiūrėkite į visus žurnalus) rimtai trūksta dvasinio auklėjimo. Vienbalsiai nutarėme dabar pasiteirauti, kokiais būdais galime save ir savo draugus išjudinti iš apatijos dvasiniame gyvenime. Mes ne tiek idealistai, kiek realistai. Todėl klausiame, koks turėtų būti pirmas konkretus žingsnis.
Grupė Čikagos Navy Pier studentų
“Rasti visiems bendrą atsakymą sunku... Bet jei ieškosime tokio būdo, kuris bent daugumai galėtų patarnauti, tai siūlome uždaras rekolekcijas.”
Panašaus laiško tikėjausi, kai rašiau straipsnį “Jaunimas kryžkelėse”. Jaunystė nesibaigia su aštuonioliktais metais. Šiame skyriuje neužmiršime ir vyresnio jaunimo. Juk jauno žmogaus asmenybė bręsta ir po aštuonioliktų bei devynioliktų metų. Joje ir vėliau pasitaiko daug painių ir gal dar painesnių kryžkelių, negu tarp 13 ir 19 metų. Vienas studentas rašo: “Kartais tikrai pasiilgstam tvirtumos po savo kojom. Yra kažkur pastovios piramidės ir tiesūs, amžiams pastatyti obeliskai — tvirti, visų prisimenami audrotose dienose, įsiutusioj jūroj. Jaučiam — be kitų atramos nepasieksim išsvajotų savo viršūnių”.
Visados jaunas žmogus ilgėjosi idealų, ugnies, kuri jį uždegtų ir vestų. Šiandien šis ilgesys lyg ir didėja. Ypatingai modernaus gyvenimo tempas, triukšmas ir neturėjimas laiko sustoti, pamąstyti išdžiovina jaunos sielos dirvonus, iščiulpia jaunatvišką džiaugsmą, aptemdo idealus ir net pačią gyvenimo prasmę. Savo romane “Nusikaltimas ir bausmė” Dostojevskis tvirtina, kad žmogui yra sunku gyventi žemėje be dviejų dalykų — be ryškaus gyvenimo tikslo ir be meilės. Tad savaime suprantamas noras ir ilgesys išjudinti save ir savo draugus iš apatijos dvasiniame gyvenime.
ALĖ RŪTA
Prieš vertinant bet kurį grožinės literatūros veikalą, stengiamės suvokti du dalyku: apie ką rašyta ir kaip veikalo medžiaga pertiekta. Tai veikalo idėjinė ir formalinė pusė. Galima daug ginčytis, kuri svarbesnė, kuri veikalo grožinę vertę nusveria. Kuri svarbesnė, iš tikro, skonio ir pažiūrų reikalas. Grožinę knygos vertę ar tik nenulemia — kaip parašyta?
Vis tik, dauguma sutiks, kad ir knygos turinys skaitytoją sudomina arba nuobodžiu atstumia, žavi arba paniekos susilaukia. Temų rašytojui gyvenimas duoda daugybę, bet pasirenkama pačios artimiausios savam žinojimui ir saviems išgyvenimams. Skaitytojui — daugybė knygų, bet skaitomos pirmiausiai tos, kurių tema atitinka laiko dvasiai ar žmogaus ilgesiui.
Istorinės temos yra būdingos išeiviams rašytojams. Gal natūralu pasinerti į tolimą praeitį, kai išblokštam iš Tėvynės gyvenimo realybė susijaukia, kai gimtosios žemės ilgesys grąžina į svajones ir į dienų pradžią.
Juozas Kralikauskas, spalvingos epikos kūrėjas, tremties šalty turėjo degti karštu gimtinės ilgesiu ir savųjų žmonių meile. Juk jo pastarųjų dviejų istorinių romanų parašymas, reikia spėti, pareikalavo ne tik didžio rašytojiško susikaupimo ir darbo, bet tiesiog pasiaukojimo. Nupūsti septynių šimtmečių senovės dulkes, atkasti šykščiai mūsų istorijoje tepaminėtas anų laikų gyvenimo ir įvykių detales, atšaukti iš neaprėpiamų glūdumų lietuvio veidą ir jo sielą, — ne taip lengvai įvykdomi užsimojimai, kaip skaitytojams gal atrodytų. įskelti “titnago ugnį” reikia didelės kantrybės, pasiryžimo ir meilės pačiai “ugniai”.
Užtat reikia pagarbiai autorių sveikinti ir labai džiaugtis, kad bent už jo didį darbą atlyginta vienuoliktojo (už “Titnago Ugnį”) ir tryliktojo (už “Mindaugo Nužudymą”) “Draugo” romano konkurso laimėjimais.
KORNELIJUS BUČMYS, O.F.M.
THE BEST MAN
Rinkimus turi laimėti geriausias kandidatas, bet kuris yra geriausias šiame filme nepažymėtoje partijoje? Artėjant prezidento rinkimams, partija turi išstatyti savo kandidatą, bet jų net penki. Labiausiai pasireiškia du. Jaunas ir energingas senatorius, nors išpažįsta savo tikėjimą į Dievą, nesiskaito su priemonėmis, kad tik galėtų prasimušti. Jo pagrindinis oponentas, nors asmeniškame gyvenime pasižymėjęs savo palaidumu, vengia kovoti priešininko ginklais. Vaizdžiai perduodami audringi partijos suvažiavimo balsavimai. Cliff Robertson pasirodo stipriau, negu bet kurioje ankstesnėje rolėje. Įvykių eiga sustiprinama puikia Henry Fondą ir Lee Tracy vaidyba. Dėl moralinių ir religinių problemų paviršutiniško vertinimo šis filmas rezervuotinas tik pilnai subrendusiems.
THE THIN RED LINE
Užkluptas japonų Pearl Harbor įguloje ir sužeistas Guadalcanal kovose, James Jones parašė apie karo įvykius eilę knygų, kurių “From Here to Eternity” ir “The Thin Red Line” sulaukė ir filminių pastatymų. Būdinga, kad abiejuose atvejuose nepalankiausiai atvaizduoti ne japonai, bet kai kurie iš saviškių karių. Grubus seržantas dažnai persekioja vieną iš savo eilinių, nors galutinai už jį ir pasiaukoja. Naivus eilinis pradžioje bijo netikėtos kario mirties, kankinasi nušovęs jį užpuolusi japonų karį, bet filmo eigoje pasirodo visai įgudusiu ir narsiu kovotoju. Tarpusavy beko-vojančius charakterius ekrane perteikia Jack Warden ir Keir Dullea. Dėl gausių karinių žiaurumų filmas rezervuotinas tik suaugusiems.
THE CHALK GARDEN
1955 m. Broadway teatruose pasirodžiusi Enid Bagnold drama išlaikė publikos susidomėjimą net 17 mėnesių. Filmų gamintojas Ross Hunter ir režisorius Ronald Neame iš jos susuko filmą.
Pietinės Anglijos pajūrio puikiuose namuose su savo energinga senele gyvena judri ir užsispyrusi šešiolikmetė. Po antrųjų našlės motinos vedybų ji jaučiasi nemylima ir atstumta. Tad, pasitraukusi i nuošalę, veda svajonėmis ir melagystėmis perpintą gyvenimą. Eilei auklių atsisakius, viena iš jų audringoje mergaitėje įžvelgia savo pačios praeities būklę ir pajėgia nenuoramą jaunuolę sudrausminti ir grąžinti motinai. Puiki Deborah Kerr vaidyba atsidavusios auklės vaidmeny. Hayley Mills suteikia naują progą stebėti ją, kylančią iš vaikystės į subrendimą. Dame Edith Evans ir John Mills prisideda prie filmo bendro pasisekimo. Filmas tinkamas vyresniam jaunimui ir suaugusiems.
ATSIŲSTA PAMINĖTI
Kornelijus Bucmys, O.F.M. GEGUŽĖS MĖNUO. 1964. Tėvų Pranciškonų leidinys. Trumpi, aiškūs ir suprantami religiniai skaitymai apie Mariją kiekvienai gegužės mėnesio dienai: vieni — artimi lietuvio širdžiai (“Lietuva —Marijos žemė”), kiti — aktualūs šiai dienai, (“Marija ir krikščionių vienybė”); visi — žadinantys pamaldumą į Dievo Motiną ir todėl tinkantys pasiskaityti ne vien gegužio metu, bet ir bet kuriuo laiku. 104 psl. Kaina nepažymėta.
Stasys Žilys. GYVENIMO ŠALTINIAI. Savo 25 m. kunigystėn Įšventinimo proga išleido kunigai: P. Dziegoraitis, F. Kireilis, J. Pakalniškis, V. Pikturna ir V. Širka. Gyvu ir artimu žodžiu aiškinami sakramentai, jų simbolika bei malonių vaisiai. Iliustruota A. Kezio, S. J., fotografijomis bei paties knygos autoriaus piešiniais. 253 psl. Kaina 3 dol.
MŪSŲ METAI. Čikagos Aukštesniosios Lituanistikos Mokyklos metraštis, 1963-1964. Gausiais mokyklos gyvenimo vaizdais bei mokinių piešiniais iliustruotas 240 psl. leidinys, kuriame telpa 63 mokinių 96 rašiniai. Premijomis atžymėti: J. Bradūnas ir G. Indreika — už beletristinius kūrinius; V. Bingelytė, M. Norušytė, J. Reinys, R. Mačiulis, M. Pakalniškytė, A. Vaičeliūnaitė, D. Baraitė, I. Rušėnaitė — už Įvairius rašinius. Premijuoti K. Žebrauskaitės, Z. Burneikytės, M. Pakalniškytės ir A. Vaičeliūnaitės piešiniai. Redakciją sudarė: pirm. M. Pakalniškytė, Z. Burneikytė, L. Nainytė, M. Norušytė, Aušrelė, Danutė ir Jūratė Vaičeliūnaitės. Metraščio globėjas — direktorius J. Masilionis. Spaudė “Vilties” spaustuvė.
ANTONIANUM. 1964. Tėvų Pranciškonų vedamos šv. Antano gimnazijos metraštis. Spaudai paruošė penktosios laidos abiturientai; reikšdami nuoširdžią padėką mokyklos vadovybei, mokytojams ir auklėtojams už ketverių metų globą, ši savo leidinį “skiria kenčiančiai, bet greit prisikelsiančiai Lietuvai”. Rašo J. Šipaila, V. Valaitis, Š. Gavelis, J. Šlapkūnas, A. Skučas, S. Rastonis, R. Paulaitis, G. Mi-ceika, R. Gudinskas, J. Kok-lys, K. Mačiulaitis.
Pulk. leit. Leonas Valkūnas. DIDIS VALDOVAS IR LIETUVA. Svarstymai apie Kristų Karalių. Įžangoje apie autorių rašo J. Kuzmickis. 16 psl. Kaina 1/6 šil. arba 20 centų. Gaunama “Šaltinyje”, 21 The Oval, Hackney Rd., London, E. 2, England.