Brangūs Broliai ir Sesės Lietuviai! Šių metų birželio 15 d. sukanka 25 metai, kai Rusijos armija jėga pavergė Lietuvą ir atnešė mūsų tautai visa, ką pasako bolševizmo žodis. Šią sukaktį paminės visi laisvojo pasaulio lietuviai. Pavergėjas minės ją ir Lietuvoje. Skaitant Lietuvos ir Rusijos komunistinėje spaudoje, kas šiai vasarai ruošiama Lietuvoje, prisimena 1941 m. birželio 15-ji, kai iš Lietuvos Rusijon riedėjo traukinys po traukinio, visi pilni deportuojamų, iš baimės ir kančios alpstančių mūsų brolių ir seserų, o Kauno, Vilniaus ir kituose Lietuvos miestuose pavergėjai ir tam tikras Lietuvos gyventojų elementas organizavo aikštėse šokius ir kitokias orgijas. Taip jie viešai tyčiojosi iš mūsų tautos kančių, ašarų ir nekaltų gyvybių. Lietuvių tautos didvyriškos kovos nuo 1940 metų tęsiasi iki dabar ir tos kovos aukų gyvybėmis, krauju, kančiomis dar niekas pilnai nenušvietė. Ir kova ir aukos yra milžiniško masto. Šią vasarą Lietuvoje jos pavergėjas iš viso to ciniškai pasityčios, ruošdamas džiaugsmo šventę, kad Lietuva dar neišsilaisvino iš vergijos. Lietuvos žmonės iš pavergėjo nieko geresnio ir nelaukia
Tauta Lietuvoje laukia sau pagalbos iš mūsų. Laukia ne raudų, gražių žodžių, trumpą popietę trunkančio paminėjimo, o ko nors pastovaus, prasmingo, sėkmingo. Laukia ne iš kelių pasišventėlių, o iš kiekvieno padoraus lietuvio. Tautos nelaimės laikais mūsų pastangos turi būti vispusiškos. Reikia politinės, tautinės veiklos, reikia medžiaginės pagalbos Lietuvoje esantiems. Tai darančius visus gerbiame, remiame. Tačiau tai tik viena mūsų pagalbos pusė. Kurie Dievą tikime, pasitenkindami tik šiais veiklos būdais, neparodytumėm pakankamai suprantą tautos reikalų ir savo pareigų. Kai suserga ar į kitokį pavojų patenka mums brangus asmuo, kuris tikintysis pasitenkina tik medžiagine pagalba, kuris nepuola ant kelių maldai, kuris neaukoja už mylimą asmenį gerų darbų? Ir tautai pagalba turi būti nuoširdi ir vispusiška. Mūsų tarpe yra užslėptų gražių pavyzdžių. Vieni maldauja Dievą, Švenčiausią Mariją, Lietuvos šventuosius, pakaitomis budėdami maldai dieną ir naktį, kiti yra laisvai ir slaptai pasiskyrę atgailos praktikų, ieško progų geriems darbams. O, kad visi lietuviai jais pasektų! “Daug galį nuolatinė tikinčiojo malda” (Jokūbo 3, 16). Brolau, sese. Jeigu myli savo tautą, ką jai duodi vertingo Dievo akyse? Ar neturi savo elgesyje ko nors kenksmingo, negarbingo, peiktino? Nugalėki savo ydą ar blogą paprotį ir šį apsivaldymą paaukoki Dievui už savo tautą ir Lietuvą. Didelės vertės yra apsimarinimo atgailos, tačiau didesnės vertės yra artimo meilės darbai. Jų nors dalį aukokime už Lietuvą. Ir Lietuvon siunčiama pagalba — artimo meilės darbas tebūna pilnos vertės: medžiaginė pagalba vienam asmeniui ar šeimai, o Šventa intencija Dievui už visą Lietuvą. Iš artimo meilės darbų aplink mus naudingiausias yra apaštalinis artimo meilės darbas: vieniems padėti Dievą surasti, jį pažįstantlems — su juo suartėti. Ir šia veikla maldaukime Dievą už Lietuvą.
Didelis Dievo ir artimo meilės darbas yra malda. Tebūna ji kiekvieno lietuvio gyvenime kasdieninė ir nuoširdi už Lietuvą, už visus pasaulyje lietuvius. Maldos, gerų darbų, atgailų galia yra beribė ir antgamtiniu ir psichologiniu atžvilgiu. Prie visokios mūsų veiklos branginkime ir šias dvasines priemones. Ne laiško rėmuose kartoti žmonijos istoriją, kiek žmonių, miestų, tautų būtų žuvę, jeigu ne tikinčiųjų maldos ir atgailos; ir kiek jų būtų nežuvę, jeigu laiku ir pakankamai kas nors būtų už juos meldęsis ar atgailojęs. Mūsų laikais nemadoje kai kurios viešos kitų praktikuojamos atgailos; niekad tačiau nesumažės maldos ir atgailos vertė.
Verta yra kiekvienam rimtai pasvarstyti, ką mūsų gyvenime ir veikloje įnešime naujo ir pastovaus, minėdami Lietuvos nelaimės ir kančių 25 metų sukaktį, kad išmelstume Viešpaties pagalbą greičiau išgelbėti mūsų tautą ir tėvynę iš vergijos tamsybės ir kančios.
Vyskupas Vincentas Brizgys
BROLIS TĖVYNĖJE
Jurgis Juodis