Nei vienam ne paslaptis, kad tarp mūsų tautiečių yra nemaža atšalusių arba “šiaudinių” katalikų. Jie yra gimę iš katalikų tėvų, yra krikštyti, gal jaunystėje eidavo į bažnyčią ir prie sakramentų, bet dabar yra nutraukę ryšius su Bažnyčia. Kai kurie jų dar save vadina katalikais, bet savo tikybos visai nepraktikuoja, kiti sako esą visiški bedieviai, o treti daugiau simpatizuoja kitoms religijoms. Tokių pasitaiko ir tarp senosios kartos žmonių, išeimigravusių iš Lietuvos ir tarp dabar atvykusių.
Kokios yra šio atšalimo priežastys? Be abejo, jų yra įvairių, bet nė viena negali būti pakankama, kad žmogus be savo kaltės galėtų nutraukti ryšius su Bažnyčia. Žinoma, tie atšalėliai galvoja kitaip. Dažniausiai jie kaltina kitus.
Žinodami, kad “Laiškus Lietuviams” skaito ne tik uolūs katalikai, bet ir toliau esantieji nuo Bažnyčios, nutarėme kreiptis į visus nukatalikėjusius mūsų tautiečius, klausdami, dėl kokių priežasčių jie atšalo nuo Bažnyčios ir nutraukė su ja santykius. Rašykite visiškai laisvai ir atvirai. Pavardės galite ir nepasirašyti, bet jeigu pasirašysite, redakcija Jūsų pavardę laikys paslaptyje.
Jūsų pasisakymai bus spausdinami ištisai arba sutrumpinti su redakcijos atsakymu ir paaiškinimu. Jeigu atsakymas Jūsų pilnai nepatenkins, galite vėl rašyti. Tik norime pastebėti, kad kartais tie neaiškumai, tos netikėjimo priežastys ir kliūtys gali būti grynai asmeniškos, didesnei skaitytojų daliai visiškai neįdomios. Jų, žinoma, laikraštyje negalime spausdinti, bet atsakysime privačiai, jei duosite savo adresą.
Taigi, laukiame Jūsų laiškų. Juos rašydami, gal patys surasite tai, ką dėl įvairiausių priežasčių esate praradę ir padėsite kitiems savo tautiečiams. Tikras ir gilus tikėjimas yra svarbiausias veiksnys žmogaus gyvenime. Be jo žmogus ne tik amžinos laimės nepasieks, bet dažniausiai ir šiame gyvenime bus nelaimingas, nes neras tinkamo atsakymo į kiekviename žingsnyje sutiktas problemas. Visas gyvenimas tokiam žmogui yra neatspėjama mįslė.
Redakcija