religinės ir tautinės kultūros žurnalas

1987 / LIEPA-RUGP. / JULY-AUGUST / VOL. XXXVIII, NO. 7

Šio numerio iliustracijos — nuotraukos iš pal. Jurgio Matulaičio gyvenimo ir veiklos. Viršelio piešinys — Rasos Sutkutės.

Laiškai Lietuviams — Letters to Lithuanians (ISSN 00301-540) is published monthly except July / August, when bimonthly, for $10.00 a year by Jesuit Fathers of Della Strada, Inc., 2345 West 56th Street, Chicago, IL 60636. Second class postage paid at Chicago, IL and additional mailing offices. POSTMASTER: Send address changes to Laiškai Lietuviams, 2345 W. 56th Street, Chicago, IL 60636.

     Duok, Dieve, kad aš, visiškai savęs išsižadėjęs, kaskart vis labiau Tavyje ir Tavo šventojoje valioje paskęsčiau. Gerai jaučiu, kad tik tada žmogus tikrą Dievo vaikų laisvę įgyji, kada, išsinėręs ir savimeilės kailio, apsisiauti Kristaus dvasios ir malonės rūbu; kada, savęs, šio pasaulio ir piktosios dvasios tikrai išsižadėjęs, pradedi įeiti, įsigilinti į Viešpatį Dievą; kada, sugedusį kūną ir šio pasaulio ankštutėlę gūžtelę dvasia apleidęs, apsigyveni Aukščiausiojo būstuose. Kaip tada pasidaro protas aiškus, dvasia laisva, širdis plati ir atvira! Tik tada iš tikrųjų pradedi jausti, kad visi žmonės yra broliai, o žmonija — tai tik viena šeimyna. Ir pradedi karšta širdimi visus apglobti, visus prie savo širdies imi maloniai glausti. Įmanytum — visą kraują po lašelį atiduotum, kad tik tuos savo brolius, tą Dievo šeimynėlę prie Dievo ir prie Bažnyčios atvestum, kad su Kristumi juos suvienytum. Kada Dievo meilė, į mūsų širdį įžengusi, ją praplečia, tada joje taip erdvu pasidaro, kad visi žmonės be jokių skirtumų, ar tai luomų ar tautos, į ją sutelpa.

     Kuomet žmogaus siela, Šv. Dvasios pagauta, pakyla ir nuskrieja į tas aukštybes, kur Švenč. Trejybė savo amžinybėje neapsakoma, neišreiškiama, begaline garbe spindi, šviečia, ir kuomet nuo tų aukštybių apmeti akimi šį pasaulį, kaip jis atrodo menkutis, mažas! Iš tų amžinybės aukštybių į šį pasaulį žvelgdamas, išmoksti, kaip pridera įvertinti kiekvieną šios žemės daiktą ir kiekvieną savo vietoje pastatyti; išmoksti daiktais, kaip įrankiais, naudotis didesnei Dievo garbei. Ką tai padės amžinybei, didesnei Dievo garbei, Bažnyčios gerovei, sielos išganymui, mano pažangai? Duok, Dieve, kad į viską žiūrėčiau iš amžinybės aukštybių ir viską amžinybės svarsčiais sverčiau. Reikia į viską žvelgti amžinybės žvilgsniu.

Arkivyskupas Jurgis Matulaitis, 1987 m. birželio mėn. 28 d. paskelbtas palaimintuoju.

Skaityti daugiau: IŠ ARKIV. JURGIO MATULAIČIO UŽRAŠŲ

SESUO ONA MIRAILAITĖ

     Kaupiant medžiagą ark. Jurgio Matulaičio bylai vesti Romoje, buvo surinkta daugybė paskirų asmenų prisiminimų apie jį, apklausinėjant liudininkus iš įvairių jo gyvenimo tarpsnių. Ir Lietuvoje buvo renkami įvairių asmenų prisiminimai. Jie vaizdžiai atkuria Matulaičio asmenybės bruožus, o ypač jo santykius su žmonėmis — kokį įspūdį jis darė tiems, su kuriais teko susitikti. Taigi čia noriu bent mažą dalelytę tos medžiagos pateikti. Šie trumpi pasakojimai parodo, kodėl ark. Jurgis Matulaitis buvo ne tik kilnus, bet ir šventas žmogus.

MATULAITIS IR VAIKAI

     Būdamas klieriku Kielcų ir vėliau Varšuvos seminarijoje, Jurgis Matulaitis vasaros atostogų metu parvažiuodavo į tėviškę ir dažnai talkindavo prie parapijos darbų Marijampolės bažnyčioje. Būdamas diakonu, ir pamokslus sakydavo. Kartą vienos šventės išvakarėse jis padėjo puošti bažnyčią. Kalė vinis vainikams kabinti. Aštuonmetis berniukas atidžiai stebėjo darbą. Pajutęs vaiko susidomėjimą, Matulaitis jį užkalbino:

     —    Ar tau patinka bažnyčia, pamaldos? Kai užaugsi, gal norėsi kunigu būti? Gerai, kad domiesi, ką daro suaugusieji. Išmoksi puošti, tada ir pats puoši bažnyčią. Gerai — mokykis, stebėk.

     —    Aš ne dėl to, — atsakė berniukas vaikišku paprastumu. — Aš tik noriu žinoti, ar kunigėlis keiksis, kai plaktuku užduos sau per pirštus. Mano tėtis visada keikteli.

Palaim. Jurgio Matulaičio sarkofagas Marijampolės bažnyčioje.

Skaityti daugiau: PALAIMINTASIS JURGIS MATULAITIS PRISIMINIMŲ PRIZMĖJE

CHIARA LUBICH

     "Jūs juk esate mirę, ir jūsų gyvenimas su Kristumi yra paslėptas Dieve” (Kol 3,3). Šie labai stiprūs žodžiai glaustai pateikia viso krikščioniško gyvenimo pagrindinį įstatymą. Krikštu mes mirėme pasauliui bei nuodėmei ir prisikėlėme naujam gyvenimui. Kristus apsigyveno mumyse, ir mes pradėjome gyventi jam. Šv. Paulius savo žodžiais "esate mirę” mums sako, kad pasaulis, t.y. mūsų buvęs gyvenimas su sava galvosena, klaidomis, vilionėmis, mums daugiau neturi egzistuoti. Visa tai negali turėti mums įtakos, jei mes pradėjome naują gyvenimą su prisikėlusiu Kristumi. Krikščionis turi visiškai atsiduoti jam ir jo malonės gyvenimui.

     Tačiau, nors krikštu ir pradėjome naująją realybę, palinkimas į blogį vis mumyse pasilieka. Jam nugalėti mūsų pilnas bendradarbiavimas su malone yra esminis. Visiškas mirimas pasauliui ir sau yra tikslas, kurio reikia siekti, ir tai daryti pareikalaus ilgo laiko pastangų. Kasdieną turėsime atnaujinti krikšto pasižadėjimus ir kasdieną ryžtingai sakyti sau ne, kad Kristus galėtų gyventi mumyse. Kiek stengsimės mirti sau ir pasauliui, tiek Jėzus gyvens mumyse, jo šviesa ir meilė vis labiau užvaldys mūsų protą ir širdį. Mes patirsime vis didėjančią vidinę laisvę, norėsime daryti gera ir džiaugsimės visiškai nauju džiaugsmu. Kiek Jėzus užvaldys mūsų vidų, tiek proporcingai mažės mumyse pasaulio patrauklumas ir lengviau galėsime jo siūlymams sakyti ne.

Skaityti daugiau: MIRTI PASAULIUI, KAD GYVENTUME KRISTUI

 ("Laiškų lietuviams” suaugusiųjų konkurse II vietą laimėjęs rašinys)

ALDONA KAMANTIENĖ

     Kiekviena vertybė ar idėja yra tiek naudinga ir svarbi, kiek ji yra gyva. Vertybė yra gyva, jeigu ją savyje atpažįstame, ja gyvename ir norime ją matyti kituose, ją kitiems perduoti.

     Krikštas ir tapimas krikščioniu nesibaigia Krikšto sakramento suteikimu mažam kūdikiui. Prie krikšto reikšmės ir esmės užkliuvau, kai prieš keletą mėnesių stebėjau savo dukros šeimą, besiruošiančią jų pirmojo kūdikio krikštui. Dar kūdikiui negimus, buvo studijuota krikšto reikšmė, tėvų pareiga tam busimajam krikščioniui ir pati krikšto liturgija, kad ją padarytume kaip galima reikšmingesne to įvykio dalyviams.

     Per krikštą įsipareigojame patys, ar per savo tėvus, pasisakyti už Kristų ir Jį sekti savo gyvenimu. Kažkur skaičiau ne taip jau gražiai skambantį posakį: "Are we only hatched, matched and dispatched Christians?” Ten buvo keliamas klausimas, ką reiškia būti krikščioniu ir ar mūsų krikščionybė pasireiškia tik kūdikio pakrikštijimu, moterystės sakramento priėmimu ir, mirties atveju, kai šaukiame kunigą teikti ligonių patepimą mirštančiajam. (To sakramento dar labai bijome ir bandome atidėlioti iki paskutinės minutės). Suminėjau tris atvejus žmogaus gyvenime — krikštą, nuodėmę ir mirtį, kuriuos dažniausiai taip pat net ir nepraktikuojantys katalikai norime, laikui atėjus, bažnyčioje sutvarkyti "kaip pridera”. Kiti savęs užklausimai būtų: ar esame tik "krizės krikščionys” ir ieškome Dievo, kai jau niekas kitas negelbsti? Ar užtenka save vadinti krikščioniu, jeigu buvome pakrikštyti, kilome iš katalikiškos šeimos, bet retai dalyvaujame mišiose, dar rečiau atliekame kitas tikėjimo praktikas? Ar užtenka save vadinti krikščioniu vien todėl, kad matome save gerai besielgiančius, atsakingus žmones?

Skaityti daugiau: GYVA KRIKŠČIONIŠKA DVASIA

VYTAUTAS BAGDANAVIČIUS, M.I.C.

8. KRAŠTUTINIAI KATALIKŲ SĄJŪDŽIAI

     Poviduramžinėje katalikiškoje visuomenėje reiškėsi ne vien liuteronai ir kalvinistai. Naujųjų amžių pradžioje atsirado keletas kraštutinių sąjūdžių, kurie tiesioginės įtakos lietuviškajai katalikybei neturėjo, tačiau netiesioginiu būdu juntamos įtakos turėjo. Dėl to čia sustosime dar prie dviejų vakarietiškosios katalikybės sąjūdžių: jansenizmo ir kvietizmo. Centrinės Bažnyčios vadovybės jie nebuvo pripažinti. Jų nepripažino nei liuteronai, nei kalvinistai.

     Pirmiausia pažvelkime į jansenizmą. Tai buvo sąjūdis, kuris doriniame žmogaus gyvenime rėmėsi išimtinai Dievo malone, nekreipdamas dėmesio į protingas žmogaus pastangas. Į protinę žmogaus valią šio sąjūdžio nariai žiūrėjo kaip į nuodėmingą kūniškumą.

Arkiv. Jurgį Matulaitį, 1926 m. atvykusį į Čikagą, pasitinka lietuviai kunigai ir kiti asmenys Grand Central stotyje.

     Iš dalies šis sąjūdis vėliau reiškėsi kaip priešingybė kitam sąjūdžiui, kuris buvo vadinamas deizmu. Nors Dievą jis suprato pasaulio kūrėju, tačiau toliau juo nebesirūpinančiu. Jansenistai, prieš tai kovodami, žiūrėjo į Kristų, kaip į Dievo pakaitalą. Pasak vieno jų vaizdingo išsireiškimo, Kristus taip užpildo dailininko drobę, kad joje nebelieka vietos Dievui su jo amžinosiomis savybėmis (plg. Ronald A. Knox, "Enthusiasm, a Chapter in History of Religion”, Galaxy Book, 1961, 220-222 psl.).

     Vienas iš jansenizmo sakinių, kuris buvo 1690 m. Bažnyčios atmestas, buvo šitoks: "Viskas, kas yra daroma ne iš krikščioniško antgamtinio tikėjimo, yra nuodėmė” (Denzinger, 1301 nr.).

Skaityti daugiau: LIETUVIŠKOSIOS KATALIKYBĖS ŠAKNŲ BEIEŠKANT

HENRIKAS NAGYS

KRISTAUS ŽODŽIO SULAUKUS

Broliai ir seserys, tarkit kartu ir sakykit:
Tėve mūsų, kursai esi danguje. . .
Seserys, broliai, imsit mane ir skaitysit:
Tėve mūsų, tebūna Tavo valia. . .
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
Težaliuoja žolelė žalia
ir miškai Lietuvos šalelėje.
Teesie, Dieve, Tavo valia
kaip danguje, taip ir žemėje. . .
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
Kunigaikščiai ir karaliai taria:
Teateina, Kristau, Tavo karalystė;
atitolinki nuo mūsų Dievo rykštę:
vergo dalią, badą, marą, karą. . .
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
Tau nusilenkiam, Taikos Karaliau,
Vilniuje prieš amžinąjį Tavo sostą—
Krikšto vandenio ir Kristaus žodžio trokšta
mūsų Lietuva nuo marių iki marių.
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
Težaliuoja žolelė žalia
ir miškai Lietuvos šalelėje.
Teesie, Dieve, Tavo valia
kaip danguje, taip ir žemėje. . .

Skaityti daugiau: LIETUVOS KRIKŠTAS:

Paruošė P. DAUGINTIS, S.J.

     Neseniai pasirodė JAV vyskupų ganytojiškas laiškas "Economic Justice for All: Catholic Social Teaching and U.S. Economy”. Jis pradėtas ruošti jau 1980 m. Sudarytas vyskupų komitetas, vadovaujamas Milwaukee arkivyskupo R. G. Weakland, O.S.B., 1984 m. paskelbė pirmąją busimojo laiško redakciją. Gauta daug papildymų, pastabų, nurodymų. 1986 m. viduryje paskelbta trečioji redakcija. Ji, šiek tiek dar pataisyta, lapkričio 12 d. buvo priimta Amerikos vyskupų konferencijos 225 balsais prieš 9. Tai gana ilgas 53 tūkstančių žodžių raštas. Jam lengviau suprasti ir juo susidomėti vyskupai parašė neilgą įvadą "Pastoral Message on 'Economic Justice for All’ Juo daug pasinaudojame ir šiame rašinyje.

     Ir mums, lietuviams, šis vyskupų ganytojiškas laiškas yra svarbus. Esame katalikai, tad Amerikos vyskupai tam tikra prasme yra ir mūsų vyskupai. Jų žodis ir mums galioja. Šis raštas, atrodo, paveiks nemažai Amerikos ekonomiją. Tvarkingesnė, pagerėjusi Amerikos ekonomija labiau atitiks ir mūsų lietuvių studentijos bei jaunosios kartos lūkesčius. Jie nesimes į kraštutines ekonomines teorijas ir santvarkas. Amerikos ekonomija ir jos santvarka bus patrauklesnė ir žmonėms už geležinės uždangos. Jie žinos, kad yra galima — ir jau dabar yra — labai žmoniška ekonomija, nepalyginamai geresnė už komunistinę.

Tėvų marijonų namai, spaustuvė ir gimnazija Marijampolėje.

     Šį ganytojišką vyskupų laišką ruošiant ir jį priėmus, pasirodė daug teigiamų įvertinimų, bet dar daugiau puolimų ir priekaištų. Paminėsime tik keletą. JAV-bių katalikų opoziciniame žurnale "Commonweal” (Dec. 5, 1986) rašo profesoriai R. Bruce Douglas ir William J. Gould, Jr., straipsnyje "After the Pastoral”:

Skaityti daugiau: EKONOMINIS TEISINGUMAS VISIEMS

PAULIUS RABIKAUSKAS

     Kalbant apie Jogailos krikštą ir Lietuvos krikščioniškąja tapimą, tuojau užplūsta lietuvių-lenkų santykių per kelis amžius košmaras. Sunku tada ramiai galvoti ir svarstyti. Įsismaginę imame koneveikti visus lenkus, priskirti jiems daugybę blogybių, kurios buvusios kraunamos ant lietuvių sprando, ir nepastebime, kad drauge suniekiname ir ano meto Lietuvos atsakingus vyrus. Prasideda jau su Krėvos aktu. Buvo sakoma, jog tai lenkų falsifikatas. Bet yra išlikęs jo originalas; pats jį savo rankose turėjau, lankydamasis Krokuvoje katedros kapitulos archyve. Tada buvo primetamas Lietuvos valdovams negarbingas lenkams pasidavimas, jiems tarnauti nuėjimas.

     Bet ar taip iš tikrųjų buvo? Ar Jogaila, ar kiti Lietuvos kunigaikščiai, ar pats Vytautas, kuris irgi prikabino savo antspaudą prie Krėvos akto ir po to vyko į Krokuvą intronizuoti Jogailos Lenkijos karaliumi, ar jie visi buvo neišmanėliai, savo tautos išdavikai? Nepamirškime, jog Lietuva XIV a. pabaigoje buvo didelė ir galinga valstybė. Labiau bijojo lenkai lietuvių, kaip lietuviai lenkų. Pvz., Krėvoje buvo specialiai pažadėta, jog lietuviai suteiks laisvę Lietuvoje esantiems karo belaisviams lenkams, ir nieko nepasakyta apie lietuvius karo belaisvius Lenkijoje. Matyt, tokių lenkų belaisvių Lietuvoje būta nemaža, kad jiems skirtas atskiras akto punktas.

Skaityti daugiau: NENIEKINKIM SAVO PROSENELIŲ!

K. J.

     A.a. kun. Karolio Garucko, S.J., meilė jaunimui buvo tokia nuoširdi, skaidri ir šilta, kad jos negalėjo paslėpti. Todėl tiek jauniausias jaunimas — pradžios mokyklų vaikai, tiek vidurinių, tiek ir universitetų studentija jį labai pamilo. Nors valdžios liepiama vyskupijos vadovybė jį mėtė po mažutes parapijėles provincijoje, miškuose, bet ir ten jaunimas jj surasdavo ir lankydavosi pasitarti, atlikti rekolekcijų, giedoti chore, patarnauti mišioms. Iš Lietuvos gautuose žmonių atsiminimuose apie kun. Garucko veiklą yra skyrelis "Tėvelis ir jaunimas”. To skyrelio mintimis norime pasidalinti ir su "Laiškų lietuviams” skaitytojais.

     Tėvelis labai mylėjo jaunimą, o ir jaunimo buvo mylimas. Jam mielai eidavo tarnauti mišioms, o kai buvo uždrausta jauniems eiti prie altoriaus, tada jų dar daugiau būdavo, nors už tai Tėvelis buvo tampomas po įstaigas, baramas ir grasinamas (taip buvo jam esant Ceikiniuose 1963 -1979 m.).

     Ruošdamas vaikus Pirmajai Komunijai, jis visus pakviesdavo tarnauti mišioms, truputį pamokęs nors priklaupti, mišiolą perkelti. .. Pirmajai Komunijai ruošdavo ilgokai, beveik visą vasarą, pradėdamas gegužės mėnesį. Motinoms skundžiantis, kad negalinčios vaikų taip dažnai vedžioti, nes yra visokių vasaros darbų, jis patardavo: "Tai šventą dieną ateisite į bažnyčią, ir tada jie pasimokys katekizmo”. Ir dar paaiškindavo: "Jei vaikas išmoks poterius tik kaip eilėraštį, tai nedaug turės naudos. Reikia, kad priprastų eiti į bažnyčią, aktyviai dalyvauti mišiose. Dažnai eidamas, išgirsta pamokslų, sužino daugiau apie tikėjimo tiesas, nes dabar nėra religinių knygų, niekas mokykloje apie Dievą nemoko, tik brukamas ateizmas”.

Skaityti daugiau: VISA ŠIRDIMI MYLĖJO JAUNIMĄ

Dr. Algis Norvilas

2.KALBA LAIKO TĖKMĖJE

     Pažvelkime dabar į kalbos raidą išeivijoje kitu atžvilgiu. Čia norime pažiūrėti, kaip kalbos vartojimas keičiasi laikui bėgant. Apytikrį kalbos vartojimo keitimosi vaizdą galima susidaryti, sugretinus įvairių bendruomenių kalbinę patirtį ilgesniame laiko tarpe.⁶

     Toks sugretinimas parodo, kad kalbos vartojimo eigą galima suskirstyti į maždaug tris laikotarpius, kiekvienam nustatant ir apytikrį metų skaičių. Pirmas yra gimtosios kalbos laikotarpis, kuris tęsiasi apie 40 metų, po to eis dvikalbis laikotarpis, apimąs maždaug 35 metus, ir pagaliau ateina vietinės kalbos laikotarpis, kuriam galima skirti apie 25 metus.

     Gimtosios kalbos laikotarpis prasideda su išeivių bangos atsiradimu naujame krašte. Žiūrint į mūsąją dypukų (pokario išeivių) bangą, šis laikotarpis, galima sakyti, prasidėjo apie 1950 metus, kada didesnė tremtinių dalis jau kūrėsi naujuose kraštuose. Atsidūrus išeiviams naujame krašte, nė klausimo nekyla, kokia kalba turėtų vykti išeiviškasis gyvenimas. Savaimingai vartojama sava kalba, nes toji kalba yra visiems ir suprantama, ir prieinama. Dar daugiau, ji net įgauna brangumo bei meilumo atspalvį, nes tampa prarastos tėvynės simboliu, jos konkretumo nešėja.

Skaityti daugiau: Dvikalbiškumas svetur

 (Jaunimo konkurse II premiją laimėjęs rašiny s)

Rima Polikaitytė

     Dievas sutvėrė žmogų, bet nepaliko jo vieno. Rojuje Adomui davė Ievą. Išvaryti iš Rojaus, mūsų pirmieji tėvai susilaukė vaikų. Jų vaikai taip pat sukūrė šeimas ir daugino žmoniją, kuri išsiplėtė po visą žemės rutulį.

     Sociologai teigia, kad žmogui nėra gerai

Rima Polikaitytė.

būti vienam. Kol vaikas yra visai mažas, jam pakanka bendrauti su šeimos nariais. Kai paūgėja, vaiką reikia supažindinti su mokyklos aplinka. Dar vėliau tėvai vaikui turi surasti užsiėmimų ir draugų už mokyklos ribų.

     Lietuviams tėvams į talką ateina lietuviška veikla ir organizacijos. Savo dalyvavimu lietuviškoje veikloje nuo mažens tėvai man rodė pavyzdį. Kai suėjau trejų metukų, mane nuvedė į ansamblį. Ten mokiausi dainuoti lietuviškas dainas, šokti tautinius šokius ir bendrauti su savo amžiaus vaikais. Tą rudenį, kai pradėjau lankyti pirmą skyrių, tėvai supažindino su ateitininkų organizacija. Pas jaunučius ir vėliau pas jaunius buvo labai smagu. Susirinkimuose bei iškylose žaisdavom, sportuodavome, rankdarbius darydavome ir skaniai pasivaišindavome.

Skaityti daugiau: Jaunimas ir lietuviška veikla

Paruošė GEDIMINAS VAKARIS

TRAKŲ SENOSIOS MUZIKOS IR ŠOKIO ANSAMBLIS

     Ansamblis į mūsų dvidešimtąjį amžių atnešė Petrarkos ir Rafaelio, Šekspyro ir Leonardo da Vinci laikų dvasią, grožį, romantiką... Šiam ansambliui dar tik vieneri metai, tačiau jo atliekamą renesanso laikų muziką spėjo pamėgti daugelis — tie, kurie matė ansamblio koncertus Trakų pilies menėje, ir Meno darbuotojų rūmuose, ir per televiziją. Šiame vienete — profesionalūs muzikantai, buvę Vilniaus universiteto liaudies dainų ir šokių ansamblio šokėjai, konservatorijos diplomantė vokaliste Gintarė Skerytė.

     Ansamblio repertuaruose — XV, XVI, XVII amžių pradžios instrumentinė muzika, iškilmių ir buitiniai šokiai. Senoji muzika grojama instrumentais, atėjusiais dar iš to laikmečio — išilginės fleitos, karnamuza, klavesinas, o taip pat smuikas ir violončelė. Ansambliui vadovauja Jūratė Mikiškaitė. ("Tarybinė moteris”)

POETO KŪRYBOS VAKARAS

     Jau praėjo septyniolika metų, kai buvo išleistas anksti mirusio poeto Vytauto Mačernio eilėraščių rinkinys "Žmogaus apnuoginta širdis”. Tai buvo pirmoji skaitytojų pažintis su poeto kūryba. Dabar ši knyga tapo bibliografine retenybe. V. Mačernio poezijos gerbėjų yra gana daug. Kaip tik tai ir paskatino Lietuvos valstybinės bibliotekos darbuotojus surengti poeto kūrybos vakarą.

     Filologijos mokslų daktaras V. Kubilius trumpai apžvelgė V. Mačernio gyvenimą, kūrybą. Kaip ją suvokia dabartinė jaunoji karta, kalbėjo Lietuvių kalbos ir literatūros instituto mokslinė bendradarbė S. Laurančikaitė. Poetas E. Matuzevičius papasakojo daug prisiminimų.

     Vakarą užbaigė literatūrinis - muzikinis montažas, kurį atliko aktorė L. Stepankaitė ir pianistė V. Baltuonytė. Jame skambėjo V. Mačernio poezija, S. Vainiūno bei O. Balakausko muzika. ("Tiesa”)

Skaityti daugiau: Tėvynėje

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J.

NEBŪKIME PER DIDELI PURISTAI

     Nėra gera per daug vartoti tarptautinių žodžių ar skolinių, jeigu mes savo kalboje jiems turime gerų atitikmenų. Bet kartais be tokių svetimos kilmės žodžių labai sunku arba ir visai neįmanoma išsiversti. Šį klausimą tiesiogiai ar netiesiogiai yra palietęs L. Dambriūnas savo straipsnyje "Bendrinė kalba išeivijoje” ("Gimtoji kalba”, 1963 m., Nr. 2, 3-4).

     "Bendrinė, kaip ir apskritai, kalba niekada nėra galutinai užbaigtas kūrinys, kuris tiktų jei ne visiems, tai bent labai ilgiems laikams. Kalba, kaip žinoma, kinta, kintant pačiam gyvenimui. Bet ji gali kisti dviem linkmėm — pažangos, tobulėjimo ir atžangos, smukimo linkme. Tatai priklauso nuo kultūrinės linkmės tų žmonių, kurie tą kalbą vartoja. Gi pačių kalbos vartotojų kultūrinis lygis, jų kultūriniai polinkiai didžia dalimi priklauso nuo aplinkos, kurioje jie gyvena. Tauta, gyvendama laisvą, nepriklausomą gyvenimą, turi tinkamas sąlygas kurti savo originaliai kultūrai, o tuo pačiu ir savo originaliai bendrinei kalbai, kuri yra tos kultūros išraiška. Kai tauta nėra laisva, ji negali laisvai kurti ir savo originalios kultūros, o tuo pačiu ir savo originalios bendrinės kalbos. Net ir geriausiu atveju viešpataujanti tauta primeta pavergtai tautai ne tik savo valdžią, savo gyvenimo būdą, bet ir savo specifinę terminologiją bei kitas kalbos savybes. O ką bekalbėti apie tokį atvejį, kai pavergėjas sąmoningai stengiasi pavergtą tautą bei jos kalbą silpninti, jos originalumą slopinti.

Skaityti daugiau: Kalba

KASDIENINĖS MŪSŲ DUONOS . ..

     Harvardo universiteto mokslininkai ištyrė, kad duona ramina nervus. Tokią pat išvadą padarė ir kai kurių kitų medicinos institutų darbuotojai. Jie pataria prieš einant gulti šiek tiek suvalgyti duonos, kad apramintum nervus ir geriau miegotum. Bet jie nepataria daug duonos ar pyrago vartoti per pusryčius, nes šie valgiai, ramindami nervus, sumažina intelektualinės veiklos lygį.

GRIAUSTINIO SALA

     Javos salos gyventojams griaustinis yra toks pat įprastas, kaip didmiesčio gyventojams transporto triukšmas. Šioje saloje perkūnas trankosi ir žaibuoja 300 dienų per metus. Ekvatoriaus šalių pakrantėse yra pačios geriausios sąlygos susidaryti griaustinių debesims. O Javos sala dėl jos geografinės padėties ir meteorologinių sąlygų pasiekė rekordą — tapo “griausmingiausia” sala pasaulyje.

APŠVITINIMAS CIGARETE

     Visi žinome, kad nikotinas kenkia žmogaus organizmui. Amerikos mokslininkai ištyrė, kad cigaretės turi nemažą radiacijos dozę. Jie kruopščiai tyrė rūkorių kraujo sudėtį ir atrado, kad jame yra daug polonijaus — radioaktyvaus elemento. Tyrinėtojai pabrėžė, kad polonijaus poveikis žmogaus organizmui yra toks pat, kaip ir ilgo švitinimo rentgenu.

Skaityti daugiau: Įvairybės

     Šeimoje gimė dvynukai. Penkiametis Rimukas klausia tėvą: “Tėveli, ar juos abu pasiliksime sau, ar pasirinksime vieną?”

*

     Jaunas vyrukas svečiuose giriasi:

     —    Mesti rūkyti labai lengva.

     —    O iš kur tu žinai?

     —    Aš tai labai gerai žinau, nes jau kokį šimtą kartų mečiau.

*

     Mama veda Algiuką pas gydytoją. Tas gydytojas mėgo su vaikais pasikalbėti, pajuokauti, patikrinti jų žinias apie žmogaus kūną. Patempęs Algiuką už ausies, jis klausia:

     —    Vaikeli, ar čia tavo nosis?

     Išsigandęs ir nustebęs berniukas pažiūri į mamą ir sako:

     —    Mamyte, geriau einam pas kitą daktarą.

Skaityti daugiau: Šypsuliai

■    Graikijos parlamentas priėmė įstatymą, kuriuo nusavinamos bažnytinės žemės, perimant jas valstybės žinion, steigiant kooperatyvinius ūkius.

■    Popiežius Jonas Paulius II kovo 31 - balandžio 13 d. aplankė 19 miestų Urugvajuje, Čilėje ir Argentinoje. Buvo iškilmingai priimtas Urugvajuje. Čilėje, net ir kalbėdamas per televiziją, pasmerkė nedemokratinę gen. Augusto Pinochet vyriausybės liniją. Kalbėjo per katalikų televiziją. Balandžio 3 d. arti milijono Čilės žmonių buvo pamaldose. Įvyko nedidelė demonstracija prieš vietinį režimą. Grupė ėmė akmenimis apmėtyti policiją, žurnalistus, net ir kunigus. Policija panaudojo vandens patrankas, net ir ašarines dujas, kol apvaldė minią. Popiežius vizitavo prezidentą jo rūmuose, bet rado progą pažymėti, kad yra reikalas įvesti pilną demokratinę tvarką. Popiežius nuvyko į netikėlių rajoną, kur buvo susirinkę 500.000 žmonių. Jis pareiškė, kad prievarta neišspręs problemų. Pirmą kartą paskutiniu laikotarpiu popiežius Verbų sekmadienį praleido ne Romoje, o Argentinos sostinėje Buenos Aires. Į pamaldas susirinko apie milijonas žmonių. Colon teatre popiežius kalbėjo į susirinkusius 2.500 intelektualų, aktorių. Dalyvavo ir Nobelio laureatas L.F. Leloir bei taikos premiją laimėjęs kovotojas dėl žmogaus teisių P. Esquivel. Mišiose dalyvavo ir Argentinos prezidentas R. Alfonsin.

■    Didžiojoje Britanijoje XVI amžiaus pabaigoje nukankinti anglai katalikai lapkričio mėnesį bus paskelbti palaimintaisiais. Reikšminga, kad anglikonų Bažnyčios primas dr. Runcie pareiškė, jog ir jie džiaugiasi kad bus pagerbti tie 63 kunigai ir 22 pasauliečiai, gyvybės auka liudiję ištikimumą savo tikėjimui.

■    Vokietijos vyskupai to krašto katalikų Bažnyčios vardu paskelbė pareiškimą Lietuvos krikšto jubiliejaus proga. Pareiškime pasakyta: “Vokietijos vyskupai ir katalikų Bažnyčia Vokietijoje artimu ryšiu jungiasi su kovojančiais prieš bedievybę ir nebijančiais patekti už kalėjimo grotų broliais ir sesėmis lietuvių katalikų Bažnyčioje... Vokietijos vyskupai, solidarizuodami su lietuviais vyskupais, kreipėsi į Sovietų Sąjungos vyriausybę, prašydami “laikytis Jungtinių Tautų visuotinio žmogaus teisių pareiškimo bei Helsinkio konferencijos baigiamojo akto, gerbti lietuvių teises, grąžinti tikintiesiems Vilniaus katedrą bei Šv. Kazimiero šventovę ir Taikos Karalienės šventovę Klaipėdoje”.

Skaityti daugiau: TRUMPAI IŠ VISUR

ATSIŲSTA PAMINĖTI

Antanas Paškus. KRIKŠČIONIS PSICHOLOGINĖJE KULTŪROJE. Kritinis skerspjūvis. Išleido Lituanistikos tyrimų ir studijų centras Čikagoje 1987 m. Viršelis Nijolės Palubinskienės. 215 psl., kaina 6 dol.

Autorius atvirai pažvelgia į dabartinę krikščionijos ir Katalikų Bažnyčios padėtį, į povatikanines nuotaikas, į naujas teologų įžvalgas bei klystkelius, kritiškai įvertina išlaisvinimo teologiją, dažnai pacituodamas šios teologijos atstovų pasisakymus, kurie dažnokai padvelkia marksizmu.

Juozas Keliuotis. DANGUS NUSIDAŽO RAUDONAI. Pirmosios tremties memuarai “Laisvę praradus”. Išleido “Į laisvę” fondas lietuviškai kultūrai ugdyti 1986 m. Aplankas Ados Sutkuvienės. Kieti viršeliai, 358 psl., kaina nepažymėta.

     Tai seniai laukta knyga, kurioje autorius aiškiomis spalvomis piešia klaikius ištrėmimo vaizdus. Knygos intriga — kaip romano.

Kazys Bradūnas. KRIKŠTO VANDUO JONINIŲ NAKTĮ. Naujas eilėraščių rinkinys. Išleido Ateities literatūros fondas 1987 m. Knygos apdaila Vytauto O. Virkau. Leidinys puošniai iliustruotas lietuvių liaudies skulptūrų pavyzdžiais. Kieti viršeliai, 94 psl., kana 8 dol. Galima užsisakyti šiuo adresu: Ateities literatūros fondas, 100C0 S. Bell Avė., Chicago, IL 60643.

     Pagrindinė šio rinkinio eilėraščių tema yra krikščionybės ir senosios lietuvių kultūros sąlytis mūsų pačių dvasioje nuo priešistorinių laikų iki dabarties. Poetinėje plotmėje ši tema čia gvildenama kaip tik Lietuves krikšto sukakties paraštėje.

Skaityti daugiau: Paskutinis lapas