D. Mickutė-Mitkienė
Paskutinį sūnų jauną
Rengia motina į girią...
Iš kitų žinios negauna —
Ištremti, ir, gal būt, mirę...
Pabučiuoja brangią kaktą,
Šventu kryžium ją pažymi...
Skausmui — žodžių neužtektų.
Bet... lietuvis laisvei gimęs!
Į kelionės ryšuliuką
Deda motina rožančių...
Ir sūnus iš kiemo suka
Sunkiam žygiui, kovai, kančiai...
Laimink, Viešpatie, galingas,
Paskutinį mano sūnų,
Jis tėvynei reikalingas...
Man — Tavo valia tebūna.
Taip sunkus motulei kelias
Į gryčiutę tamsią, niūrią.
Sienoj kabantis kryželis —
Viskas, viskas, ką ji turi!