(Iš Kęstučio Trimako, S. J., kalbos, pasakytos atidarant Algimanto Kezio, S. J., fotografijų parodą Čikagoje 1971 m.)
Vos tik kuris nors žmogus ima į rankas molio gabalą statulai lipdyti, teptuką ir dažus paveikslui tapyti ar fotografijos aparatą fotografuoti, kitam tuoj knieti paklausti: kodėl jis tai daro?
Psichologai teorijomis ir tyrinėjimais nustatė, kad kūrybingiems žmonėms priklauso šie keturi bruožai: atvirumas išorės pasauliui, atvirumas savo vidaus pasauliui, sudėtingu dalykų pomėgis ir polinkis būti lanksčiam.
Jei žmogus nebūtų pastabus išorės pasauliui, jis neturėtų maisto lakiai vaizduotei. Jeigu jis nebūtų atviras, jautrus savo vidiniams išgyvenimams, jis neturėtų jausmų veidrodžio, kuriame savaip atsispindėtų išorės vaizdai ar kitaip suskambėtų nugirsti garsai. Jeigu jis mėgtų su dėtingus dalykus, bet nebūtų lankstus, jis pasimestų labirintuose. O jei būtų lankstus, bet vengtų sudėtingumo, jis nardytų lašuose, bet mums neatskleistų vandenyno grožio. Kūrybos harmonijai reikalingi visi keturi: atvirumas išorei, atvirumas vidui, lankstumas ir sudėtingumo pomėgis.
Šiais kūrėjui būdingais bruožais pasižymi visa eilė A. Kezio fotografijos darbų. Pvz. lankstumu išsiskiria fotografija, vaizduojanti pranciškoną prie bedugnės krašto su rūkuose skriejančiu kilimu. Taip vaizduotės lankstumas realius dalykus perkelia fantazijos plotmėn. Atvirumu išorei pasižymi daugelis fotografijų. Apie A. Kezio akių pastabumą išorės kampams ir linijoms liudija fotografija, kurioje aštriais zigzagais ryškėja laiptų kraštas, o jaunas vyrukas beeidamas svyra paraleliai su tuo kraštu.
Kiekvienas, įsižiūrėjęs į A. Kezio fotografijas, gali jose rasti vieną ar kitą minėtą elementą. Jis yra kūrybingas, nes yra lanksčios vaizduotės, apvaldęs sudėtingus dalykus ir atviras tiek išorės pasauliui, tiek savo vidiniams išgyvenimams.