(Gražinai Musteikytei prisiminti)
Mes buvome vaikai
Ir skraidėme, tartum drugeliai,
Ir džiaugėmės grožiu pasaulio,
Karo nuniokotos žemės...
Mes buvome vaikai —
Laimingi, kaip vaikai tiktai
Tegali būti.
Ir Tu buvai linksma:
Tavo šypsnys sušildydavo mūsų širdis.
Ir Tu buvai graži:
Tavo akyse atsispindėjo Tavo siela.
Ar Tu buvai laiminga?
Nežinau. Gal būt.
Ir pašaukė Tave Jis i savuosius laimės sodus.
Ir išėjai, palikus viską, viską, kas praeina...
Palikus šypseną, ir skausmą, ir šios žemės grožį,
Kuriuo mes džiaugėmės drauge, kai buvome vaikai.
Tu išėjai į Grožį Amžiną, į Meilę, į Gyvenimą.
Tu išėjai, be žodžiu tarus:
“Iki pasimatymo!”
Ir Tu esi laiminga. Aš tikiu —
Tu pagaliau radai tenai
Ko žemėje nėra...
Dalia