Vienas pilietis sako klebonui:
—Klebone, rytoj jūsų bažnyčioje bus mano dukters vestuvės: ar jūs negalėtumėte pakeisti užrašo prie altoriaus?
— Bet kodėl jūs norite, kad aš tą užrašą pakeisčiau? — nustemba klebonas.
— Argi jums neaišku, klebone, juk ten parašyta: “Viešpatie, atleisk jiems, nes nežino, ką daro”...
*
— Girdėjau, kad baigėsi judviejų skyrybų byla. Įdomu, kaip viską pasidalinote?
— Žmona pasiėmė baldus, o aš — vaikus.
— Na, o kaip su visu kitu turtu?
— O, jį pasiėmė advokatai.
*
Trys škotai karštai meldėsi bažnyčioje, bet kai pamatė, kad rinkliava nebetoli, tai pašnibždomis tarp savęs ėmė kalbėtis ir tuoj tą reikalą išsprendė: vienas apalpo, o kiti du jį išnešė laukan.
*
Anglas ir škotas susitiko po 25 metų ir nutarė tą įvykį atšvęsti. Kai abu restorane sėdosi prie staliuko, škotas sako: “Dabar tavo eilė, nes aš paskutinį kartą restorane užmokėjau”.
*
Ūkininkas veža vežimą trąšų pro beprotnamį. Vienas iš stovinčiųjų prie tvoros psichinių ligonių klausia:
— Ką čia vežate?
— Trąšas, —atsako ūkininkas.
— O kur jas dėsi? — klausia toliau ligonis.
— Ant braškių, — sako ūkininkas.
— Tave jau seniai reikėjo uždaryti į beprotnamį, - sako nustebęs ligonis, — mes ant braškių dedame cukrų ir pieną, o tu — trąšas!
*
Amerikos reporteris klausia rusų trenerį:
— Kaip jūs paruošiate tiek daug gerų bėgikų?
— Visai paprastai, — atsako rusas, — mes paduodame startą tikromis kulkomis.