*   *    *

JUOZAS VENCKUS, S. J.

E VIENAS jau bus apie šią organizaciją girdėjęs ir ne vienas norėtų apie ją ką nors daugiau sužinoti. Ku-Klux Klan yra daugiau ar mažiau slapta organizacija. Ji susikūrė tuojau po Amerikos Civilinio karo. Reikia atsiminti, kad Jungtinių Valstybių pietuose buvo susikūrusi Valstybių Konfederacija, į kurią įėjo South Carolina, Georgia, Florida, Alabama, Mississippi, Louisiana, paskui dar prisidėjo Texas, Arkansas, Tennesee, North Carolina ir Virginia. Ši konfederacija norėjo nepriklausomybės — norėjo atsiskirti nuo Unijos. Dėl to kilo Civilinis karas, kurs tęsėsi nuo 1861 iki 1865 metų. Karas buvo žiaurus, kaip paprastai karai esti tarp brolių Kadangi pietuose yra daug negrų, kurie anais laikais dar tebebuvo vergai, federalinė Lincoln valdžia pažadėjo ir paskui iš tikrųjų davė negrams laisvę. Buvo manoma, kad jie sukils prieš savo ponus ir palaikys federacijos valdžią. Valstybių konfederacija karą pralaimėjo. Buvo sudaryta visų valstybių unija su federaline valdžia Vašingtone. Dabar pietuose prasidėjo persiorganizavimas. Negrai tapo laisvi piliečiai, gavo balsavimo teisę ir galėjo patekti į valdžią. Kilo klausimas, kas valdys: baltieji, ar negrai, kurių skaičius buvo didesnis.

     Po civilinio karo konfederacijos kariuomenės veteranai susiorganizavo į socialinį klubą, kur jie linksmai praleisdavo laiką. Bet vėliau, matydami, kad federalinė respublikonų valdžia labai palaiko negrus, o baltuosius palieka nuošaly, labai užsigavo ir pradėjo organizuotis į ginkluotus būrius. 1866 m. Pulaski mieste, Tennessee valstybėje, jauni kariškiai sukūrė organizaciją, kuriai nustatė labai aiškų tikslą — ginti baltosios rasės teises prieš negrus. Bet jie nutarė taip pat kovoti ir prieš baltuosius, imigravusius po civilinio karo iš šiaurės. Tie imigrantai stengėsi su negrais gerai sugyventi ir politiškai bei ekonomiškai išnaudoti naują padėtį. Kadangi tie atėjūnai nebuvo turtingi, vietiniai pasityčiodami juos vadindavo "carpetbaggers" (carpet - bag yra tam tikros rūšies lagaminėlis, kuriuo nešini ateidavo iš šiaurės imigrantai). Naujosios organizacijos nariai taip pat kovodavo ir prieš vietinius baltuosius, kurie palaikydavo santykius su negrais ir pritardavo naujai federalinės valdžios politikai.

     Tie vietiniai baltieji buvo vadinami "Scalawags". Naujos organizacijos vardas buvo paimtas iš graikiško žodžio "kuklos" — ratelis, o klan arba clan Airijoje ir Škotijoje reiškia vienos genties žmones. Ku-Klux Klan buvo slapta pusiau kariška organizacija, turinti tikslą išlaikyti tarp negrų baltųjų pirmenybę. Jie save vadindavo riteriais. Vakarais arba naktimis jie išjodavo iš miškų, apsisiautę plačiomis baltomis skraistėmis, užsidėję kaukes ir aukštas kieto popieriaus smailas skrybėles. Jie užpuldavo negrus, visaip gąsdindami, plakdami bizūnais, o kartais net nulinčiuodami. Kad žmonės neišgirstų arklių kanopų dundėjimo, arkliams kojas apvyniodavo skarmalais. Kadangi tada negrai dar buvo labai neišsilavinę ir be galo prietaringi, tai iš baimės jie kartais net mirdavo, pamatę tuos Ku-Klux Klano keistuosius riterius. Negrai bijodavo eiti balsuoti ir dalyvauti viešame gyvenime.

     1867 m. tie riteriai sumanė persiorganizuoti ir sustiprinti savo eiles. Tais pačiais metais suvažiavo delegatai į Nashville, Tennessee. Visiems šios organizacijos pareigūnams buvo suteikti labai skambūs mitologiški vardai. Pirmininkas buvo pavadintas Aukščiausiuoju Nematomos Imperijos Burtininku. Jo rezidencija buvo Memphis mieste. Pirmininkas turėjo 10 patarėjų, vadinamų Paslaptingomis Dvasiomis. Kiekvienas patarėjas buvo pavadintas atskiru vardu. Štai kai kurie jų vardai: Didysis Karalystės Slibinas, su aštuoniomis Hidromis (patarėjais); Didysis Titanas, su šešiomis Furijomis; Didysis Kiklopas, su dviem Sakalais.

 

1.    “L. L.” dešimtmečio programos dalyviai

2.    “Aušros Vartų” skautės įteikia redaktoriui dovaną;

3.    Dalis svečiu. Pirmos eilės viduryje sėdi kons. P. Daužvardis su Ponia.

V. Noreikos nuotr.

 

     Žmonėms ši organizacija buvo tikra pabaisa. Ypač šiurpų įspūdį darydavo jų apranga — tie platūs balti apsiaustai, kurie, jojant ant arklių, plevėsuodavo lyg koki šmėklų sparnai. Atrodė, lyg tai būtų iš kito, požeminio pasaulio keršijančios dvasios. Tuoj apie juos kilo keisčiausių ir nuostabiausių pasakų bei legendų. Žmonės taip buvo įbauginti, kad federalinės valdžios kariuomenė turėdavo jiems padėti.

     Ku-Klux Klan neturėjo tikslo kovoti prieš teisėtą valdžią ir prieš valstybės įstatymus, taip pat nesiekė nė pietinių valstybių atskyrimo nuo šiaurės, nors jie patys daugiausia buvo kilę iš konfederacijos valstybių. Savo oficialiuose dokumentuose jie tvirtina, jog jie tik gina nekaltuosius, nuskriaustuosius ir našlaičius. Jeigu koks nors negras nuskriausdavo baltąją moterį, tai jis būtinai turėdavo žūti nuo šios organizacijos narių rankos. Jie ištraukdavo tokį nusikaltėlį net iš kalėjimo ir nulinčiuodavo. Ir teismams, ir prisiekusiems, ir policijai sunku buvo prieš šią organizaciją kovoti, nes visi bijodavo jų keršto.

     Ku-Klux Klan narių skaičius buvo pasiekęs net pusės milijono. Šiai organizacijai priklausė geriausių šeimų vyrai. Be abejo, kad jie apsaugojo baltųjų teises ir gynė nuo negrų, bet vis dėlto labai trukdė tvarkingą šalies valdymą, teismus ir policijos veiklą. Pasitaikydavo daug žiaurių žmogžudysčių. Buvo atsiradusių ir kitų panašių slaptų organizacijų, kurių tikslai buvo tie patys, kaip ir Ku-Klux Klano, pavyzdžiui, "The Knights of the White Camelia". Visi pajuto, kad negalima toliau tokių organizacijų toleruoti. Kongresas paskyrė komisiją visam šiam reikalui ištirti. 1871 m. buvo pravestas įstatymas, vadinamas "Force Bill" prieš slaptas organizacijas. Nuo tada Ku-Klux Klano reikšmė pradėjo mažėti.

Ku-Klux Klan XX amžiuje

     Dabartinis Ku-Klux Klan maža ką bendro teturi su buvusiuoju, išskyrus gal tik vardą. Jo tikslai visiškai pasikeitė. Organizacija buvo atgaivinta 1915 metais. Iškilmės vyko padėkos dieną ant Stone Mountain kalno viršūnės, Georgijos valstybėje, prieš didelį ugnimi apšviestą kryžių. Ku-Klux Klan labai nusistatė prieš imigrantus, prieš žydus ir prieš katalikus. Imigrantai buvo vadinami ignorantais (Know-Nothing). Tos grupės ir organizacijos, kurios buvo nusistačiusios prieš imigrantus, buvo pradėtos vadinti "Know-No-thing" partijomis. Tokios partijos pradėjo kurtis apie 1850 metus.

     Reikia atsiminti, kad praėjusiame šimtmetyje imigracija į Jungtines Amerikos Valstybes buvo nepaprastai didelė. Sakoma, kad 1825 - 1845 m. imigravo virš milijono žmonių. Čia gimusieji amerikiečiai pradėjo labai jaudintis. 1845 - 1850 m. Airijoje buvo didelis badas. Tada labai daug airių imigravo į Jungtines Valstybes. Be to, airiai buvo katalikai, o senesniosios kartos gyventojai buvo daugumoje protestantai, todėl nusistatymas prieš imigrantus dar labiau padidėjo. 1850— 1855 m. imigravo apie du milijonus žmonių. Čiagimiai pradėjo labai smarkiai organizuotis, rinkimų metu stengėsi pravesti savo atstovus, kad paskui, turėdami daugumą atstovų, galėtų pravesti įstatymą, varžantį imigraciją.

Svarbiausias šio judėjimo asmuo buvo William J. Simmons, kuris buvo naujojo Ku-Klux Klano Didysis Burtininkas (Imperial Wizard). 1920 m. organizacijoje įvyko dar daugiau pasikeitimų. Buvo pakviesti du profesionalai propagandistai: Edward Clarke ir Elizabeth Tyler. 1925 m. narių skaičius pasiekė net šešis milijonus. Nario mokestis buvo 10 dolerių. Moterys taip pat buvo priimamos. Simmons sakydavo: "Mes kovojame prieš žydus, nes jie nėra krikščionys, mes esame nusistatę ir prieš katalikus, nes jie yra prižadėję ištikimybę Vatikanui, kuris yra svetimas Jungtinių Valstybių valdžiai."

1922 m. Simmons perdavė valdžią Hiram Wisley Evans, kuris buvo ypatingai nusistatęs prieš žydus. Jis juos vadindavo visokiais paniekos žodžiais. 1928 m. demokratai buvo pastatę kandidatu į Amerikos prezidentus kataliką Alfred E. Smith. Ku-Klux Klan dėjo visas pastangas, kad tik tas kandidatas nepraeitų. Ir nepraėjo. Kai Vokietijoje užviešpatavo nacizmas, Hitleris buvo atsiuntęs net savo atstovą tartis su Evans, kaip pradėti bendrą kovą prieš žydus.

1939 m. Ku-Klux Klan pradėjo leisti žurnalą, vardu "Fiery Cross", kurio tikslas esąs pagerinti čia gimusių baltosios rasės anglosaksų protestantų reikalus. Bet vis laikas nuo laiko būdavo galima išgirsti, kaip jie, užsidėję kaukes, vykdydavo įvairius užpuolimus. 1941 m. pasirodo leidinys, vardu "The International Jew", kuris ragina kovoti prieš žydus ir įsteigti jiems Ghetto — apgyvendinti kokioje nors atskiroje miesto dalyje.

Taigi, trumpai galima pasakyti, kad dabartinis Ku-Klux Klan yra baltosios rasės protestantiškas sąjūdis, kovojąs prieš žydus, katalikus ir imigrantus.